Ligoninėse trūksta net pirmosios pagalbos priemonių

Savivaldybėse daug diskutuojama apie rajonų ligoninių išsaugojimą – jos yra arčiausiai socialiai pažeidžiamų žmonių, anaiptol ne visada galinčių nuvykti į didžiąsias klinikas. Tad tik nuo rajonų ligoninėse dirbančių medikų kvalifikacijos, turimų diagnostikos priemonių ir medicininės įrangos priklauso didelės dalies sergančių provincijos gyventojų sveikatos apsauga. Ir visi esame suinteresuoti, kad gydytis jose būtų saugu, kad paslaugas teiktų kvalifikaciją nuolat tobulinantys, nuo mokslo naujovių neatsiliekantys specialistai.
Deja, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliekami patikrinimai rodo, kad beveik visose ligoninėse kartais randama net labai iškalbingų pažeidimų!

Baugina patikrinimai
Šilalės savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto nariai neslepia susirūpinimo: ligoninėje atliekamas planinis patikrinimas atskleidė tokių trūkumų, kurie pareikalaus didelių investicijų, o gali atsitikti ir taip, kad ligoninei bus uždrausta teikti kai kurias paslaugas.
Keliskart optimizuota Šilalės ligoninė dar 2010 metais neteko akušerijos, chirurgijos, reanimacijos skyrių, pernai likusiuose skyriuose sumažinta lovų, todėl politikai ir medikai jau prakalbo apie tai, kad netrukus iš ligoninės gali likti tik senelių slaugos namai. Tokios ateities Šilalės ligoninei nelinki nei savivaldybė, nei gyventojai, nes artimiausia ligoninė yra Tauragėje, už 30 km.
Susižeidę, sunkius sveikatos sutrikimus patyrę, ant mirties slenksčio atsidūrę gyventojai greitosios medicinos pagalbos medikų dabar 90 km vežami į Klaipėdos ligonines, tačiau ten priėmimo ir skubios pagalbos skyriuose laukia dešimtys žmonių ir net sunkios būklės ligonių be eilės niekas nesiteikia priimti. Apie tai ne kartą savivaldybės tarybą informavo UAB „Ambulansas“ Šilalės greitosios medicinos pagalbos stoties vadovė Loreta Kalnikaitė.
Birželio viduryje su Šilalės politikais susitikusi ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Jolanta Milišiūnienė teigė jau gavusi pirmąją pažymą apie ligoninėje atliktą planinį patikrinimą ir iki birželio 29 d. turėjusi išsiųsti papildomus dokumentus. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba ligoninei turi priekaištų dėl kai kurių patalpų naudojimo ir medicinos personalo budėjimų visą parą užtikrinimo, ji nurodė, kokios trūksta medicininės aparatūros.
Dėl citoskopo ir kitų gydytojo urologo darbui trūkstamų priemonių ligoninės vadovybė, pasak J. Milišiūnienės, neturi pagrindo nerimauti, nes joms įsigyti šiemet 18 tūkst. Eur skyrė savivaldybė, o iš kokių lėšų įsigyti portatyvinį rentgeno aparatą, direktoriaus pavaduotoja visiškai nežinanti – jis gali kainuoti nuo 9 iki 60 tūkst. Eur.

Reikalingas tik licencijai gauti?
J. Milišiūnienė tikina, kad portatyvinis rentgenas reikalingas tik toms ligoninėms, kuriose yra reanimacijos skyriai, o Šilalėje jo gali prireikti vienam ar dviem pacientams per metus ir tik tol, kol atvažiuos reanimobilis. Tačiau neturėdama portatyvinio rentgeno, ligoninė gali netekti teisės teikti vidaus ligų gydymo paslaugas.
„Turim kaip nors išlaviruoti, kad išsaugotume licenciją. Jei ligoninė negaus akreditacijos, ją teks uždaryti“, – įspėjo savivaldybę J. Milišiūnienė.
Pasak jos, ginčytis su Sveikatos apsaugos ministerija dėl teisės aktuose nurodytų reikalavimų nėra prasmės, nes dabartinė ministerijos vadovybė žino tik vieną kodinį žodį – „pacientų saugumas“ ir dėl to į rajonų ligonines žiūri itin nepatikliai.
„Jų nuomone, geriau toliau vežti ligonį į didžiuosius sveikatos priežiūros centrus nei gydyti ilgininėje, kurioje trūksta specialistų ar aparatūros. Todėl guostis ir tikėtis kokių nors lengvatų negalime – belieka įrodyti, kad viską turime. Supaprastinti reikalavimų ministerijos vadovybė net negalvoja“, – pripažino J. Milišiūnienė.
Šilalės ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai mato išeitį: jos nuomone, gal būtų galima nupirkti pigiausią, kone „žaislinį“ rentgeno aparatą ir jį laikyti nenaudojamą, nes brangiai ir kokybiškai portatyvinei įrangai ligoninė pinigų neturi.
Rajono merui Jonui Gudauskui pareikalavus nenaudoti tokių pasakymų kaip „žaislinis“, medikė tvirtino, kad kitos ligoninės taip ir daro: „Bendravome ir žinome, kad nusiperka pigų ir nenaudoja.“
Tačiau iš Akreditavimo tarnybų rašto „Ūkininko patarėjui“ akivaizdu, kad Šilalės ligoninėje nustatyta gerokai daugiau trūkumų, nei pranešė J. Milišiūnienė. Tarnybai pateiktuose dokumentuose buvo nurodytos ne visos palaikomojo gydymo ir slaugos, neurologijos, refleksoterapijos, akušerijos ir ginekologijos, medicininės reabilitacijos paslaugoms teikti privalomos turėti patalpos.
Institucijai, prižiūrinčiai licencijavimo sąlygų laikymąsi, trūksta informacijos, ar Šilalės ligoninėje visą parą, kaip reikalaujama, užtikrinamas gydymas vidaus ligų, vaikų ligų, geriatrijos stacionare ir ambulatorinės radiologijos, echoskopijos, endoskopijos, laboratorinės diagnostikos paslaugos. Nepateikti specialistų darbo grafikai, nėra kai kurių sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos kėlimo dokumentų, reanimacijos ir intensyvios terapijos paslaugas teikiančių slaugytojo padėjėjų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų. Akreditavimo tarnyba pasigedo vaikų ligų gydytojo-socialinio pediatro sertifikato, endoskopuotojo paslaugas teikiančio gydytojo profesinę kvalifikaciją įrodančių dokumentų.
Šilalės ligoninei buvo liepta pateikti įrodymus, kad ji turi įsigijusi ultragarsinę aparatūrą su dopleriniu režimu, trijų darbo vietų stacionarų rentgeno aparatą su elektronine optine ir televizine sistema, automatinį ryškinimo procesorių bei šiuolaikinę fotolaboratorinę įrangą, pirmosios pagalbos vaistinėlę, anafilaksinio šoko vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių rinkinį, operacinę lempą, operacinį stalą ir (arba) kitą operacijai ar procedūrai atlikti reikalingą įrangą, operacijai ar procedūrai atlikti reikalingus instrumentų rinkinius, kvėpavimo aparatą ir kitas priemones.
Pasak Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorės Noros Ribokienės, kai ligoninė neturi specialistų, jai trūksta medicinos prietaisų ar kitų būtinų dalykų, licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos gali būti stabdomos, o nepašalinus trūkumų – naikinama licencija tam tikroms paslaugoms teikti. Ar Šilalės ligoninė sugebės išsaugoti visas iki šiol gyventojams teiktas paslaugas, paaiškės liepos pabaigoje.

Nustatyta daugybė pažeidimų
Šilalės ligoninė – ne išskirtinė. N. Ribokienė informavo „Ūkininko patarėją“, kad šiuo metu planiniai licencijuojamų paslaugų sąlygų laikymosi patikrinimai atliekami dar 35 ligoninėse.
Pernai Akreditavimo tarnyba planinius patikrinimus atliko 26 ligoninėse. Aštuoniolika ligoninių teikė stacionarias akušerijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos, aštuonios – suaugusiųjų chirurgijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos paslaugas. Daugiausia – net 21 pažeidimas nustatytas Jonavos ligoninėje. Dėl šešiolikos pažeidimų tekio aiškintis Tauragės ligoninės vadovams, po 14 pažeidimų rasta Pasvalio ir Šalčininkų ligoninėse, 13 – Kretingos ligoninėje.
Mažiausiai priekaištų Akreditavimo tarnyba turėjo Joniškio, Šakių, Jurbarko ligoninėms.
Kai kurie pažeidimai tiesiog neįtikėtini. Aštuoniolika ligoninių neturėjo reikalingų priemonių gydymo paslaugoms teikti, vienuolika naudojo pasibaigusio galiojimo priemones, šešios įstaigos pirmos pagalbos vaistinėlėse neturėjo visų būtinų vaistinių preparatų ir medicininių priemonių, o Jonavos ligoninė net naudojo neregistruotą medicinos priemonę.
Plungės, Biržų, Švenčionių, Jurbarko ligoninėse chirurgijos paslaugas teikė kitą profesinę kvalifikaciją turintys gydytojai, Tauragės ir Kėdainių ligoninėse akušeriais ginekologais dirbo ne specialistai. Švenčionių, Plungės, Šakių, Joniškio ligoninės neužtikrino, kad chirurgas budėtų visą parą, penkiose patikrintose ligoninėse visą parą nebudėjo anesteziologai reanimatologai ir intensyvios terapijos gydytojai.
Pernai dėl licencijos galiojimo sustabdymo Akreditavimo tarnyba įspėjo 20 ligoninių, dviem licencijos galiojimas laikinai buvo sustabdytas. Trakų ligoninė laikinai negalėjo teikti akušerijos, nėštumo patologijos, vaikų ligų ir ginekologijos gydymo paslaugų, o Lazdijų ligoninės akušerijos, nėštumo patologijos ir neonatalogijos paslaugų licencijų galiojimas sustabdytas vieniems metams.
Akreditavimo tarnybos direktorė N. Ribokienė teigia, jog pagrindinis planinių kont­rolių tikslas yra prevencinė veikla, siekiant sumažinti ligoninėse nepageidaujamų įvykių tikimybę, padėti įstaigai teisingai sudėlioti gydymo bei diagnostikos procesus. Patikrinimai padėjo ne tik pagerinti rajonų ligoninių teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir saugumą, bet ir atskleidė lokalių ir sisteminių pokyčių būtinybę. Akreditavimo tarnyba asmens sveikatos priežiūros įstaigoms jau pateikė 108 rekomendacijas. Kadangi ne visos problemos gali būti išsprendžiamos gydymo įstaigose, Sveikatos apsaugos ministerija gavo devynis pasiūlymus keisti teisės aktus.

Daiva BARTKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Algimanto SNARSKIO piešinys