Maistą atpigins, bet ūkininkus ir toliau apgaudinės

Vyriausybė pamažu atleidžia karantino diržus. Ekonomistai sako, kad dėl to mažės maisto kainos prekybos centruose. Norėdami parduoti vitrinose, lentynose ir sandėliuose senstančias prekes prekybininkai bus priversti atpiginti būtiniausius maisto produktus. O kaip karantino režimo sušvelninimas atsilieps žemės ūkio produkcijos supirkimo kainoms? Ar perdirbėjai, vis dar negalintys eksportuoti savo gaminių, sąžiningiau atsiskaitys su vietiniais ūkininkais?

Visada privalo elgtis sąžiningai

„Perdirbėjai visada privalo sąžiningai elgtis su žaliavų tiekėjais. Ne tik per didžiausias krizes. Negali laužyti Atsiskaitymo už parduotą žemės ūkio produkciją įstatymo, nepaisyti parduodamos ir perkamos produkcijos sutartyse numatytų terminų ir sąlygų.

Dėl to, kad prekybos tinklams bus lengviau dirbti, ūkininkams jokios naudos. Jeigu prekybininkų ir perdirbėjų santykiai su stambiaisiais ūkininkais, žemės ūkio kooperatyvais buvo geri iki karantino, tai tokie ir liks jam pasibaigus. O smulkieji vėl skųsis kaip ir pandemijai dar neprasidėjus. Vyriausybė parengė taisykles, kaip padėti pandemijos nuskriaustiems ūkininkams. Jiems bus kompensuojama negauta pajamų dalis“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės mentorius Rimantas Krasuckis.

Geriausias laikas praleistas

Anot R. Krasuckio, labiausiai nukentėjo daržovių augintojai, visoje Europos Sąjungoje užsidarius restoranams, kavinėms ir kitokioms viešojo maitinimo įstaigoms, kurių virtuvės dideliais kiekiais pirkdavo burokėlius, morkas, bulves, kopūstus. ŽŪM siūlo daržininkams 2 mln. eurų pagalbą už labdaros organizacijoms, ikimokyklinėms įstaigoms ir mokykloms, kalėjimams, ligoninėms, senelių priežiūros ir globos namams, zoologijos sodams ir parkams, gyvūnų prieglaudoms, medžiotojų būreliams padovanotas arba užkastas į žemę daržoves. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šių metų kovą, palyginti su pernai, burokėlių supirkta 34,99 proc. mažiau. „Bet geriausios prekybos laikas jau prabėgo. Sunku įsivaizduoti, kad ūkininkai birželį susigrąžins tai, ką prarado kovą, balandį, gegužę“, – tvirtino patyręs ŽŪM pareigūnas.

Lengviau prekiauti, patogiau apsipirkti

Švelnėjant karantino režimui, parduotuvėms, prekybos centrams pasidarė lengviau prekiauti, visuomenei – patogiau apsipirkti. Didžiausias Baltijos šalyse mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“, jau seniai neskelbęs jokių nuolaidų pirkėjams savaičių ar mėnesių, kartu su pramonininkais pradėjo patriotišką akciją, kurią galima pavadinti „Pirk atpigintą lietuvišką prekę“. „Maxima“ ir idėją pasigavę žemės ūkio produkcijos perdirbėjai skatina per pandemiją atsargiai pinigus leidusius ir parduotuvėse rečiau apsilankydavusius Lietuvos gyventojus daugiau vartoti, stiprina jų perkamąją galią.

Sutelkė maisto pramonės milžinus

„Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė „Ūkininko patarėjui“ aiškino, kad koronaviruso pandemija trukdo Lietuvos ekonomikai augti ir stip­riai paveikė mūsų šalies maisto pramonę, todėl „Maxima“, visuomet pabrėžianti savo lietuviškumą, „jaučia didžiulę atsakomybę padėti savo šaliai“. „Maximos“ sutelkti Lietuvos maisto pramonės milžinai, didieji paukštynai ir garsiausios pieninės, mėsininkai ir pievagrybių augintojai, džiovintų vaisių, riešutų tiekėjai ir žuvininkystės įmonės, duonos, pyragų, šakočių kepėjai ir saldainių gamintojai, Lietuvos ekonomikai suduotą stiprų koronaviruso pandemijos smūgį bandys atlaikyti patrauklesnėmis kainomis privilioję lietuvius į prekybos centrus pirkti Lietuvoje pagamintų produktų.

Atrinkti populiariausi produktai

„15 proc. susimažinti gaminių kainas sutiko daugiau nei 50 didžiųjų Lietuvos perdirbėjų, atrinkta 500 populiarių lietuviškų maisto prekių. Atpiginti pieno produktai, į pigesnių prekių sąrašą įtraukta daugiau mėsos gaminių: kiaulienos kumpis bei sprandinė, smulkinta kiaulienos ir jautienos mėsa, šviežios kiaulienos dešrelės, jautienos kulninė, marinuoti kiaulienos šašlykai, švieži viščiukai, vištienos ir kalakutienos faršas. Mažiau kainuos bakalėjos prekės, žuvys ir produktai iš jų“, – vardijo E. Dapkienė.

Atpažins iš etikečių

Lietuvos ūkininkai nerimauja dėl krintančių žaliavinės mėsos supirkimo kainų. „Padidėjus atpigusių mėsos produktų paklausai atsigaus visa mėsos pramonės grandinė. Mėsinių gyvūnų augintojams iš dalies bus atlygintos per koronaviruso pandemiją patirtos ekonominės netektys. Atsiras naujų darbo vietų, valstybė surinks daugiau mokesčių. Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynai net ir per patį pandemijos įkarštį nelėtino gamybos, kad nesužlugtų ūkininkai, tiekiantys naminių paukščių kompleksams mėsinius viščiukus. Apskaičiuota, kad kampanija „Išvien dėl Lietuvos“ kas mėnesį pirkėjams padės sutaupyti per 1,5 mln. eurų. Atpiginamus produktus parinko patys Lietuvos perdirbėjai. Šias prekes „Maximos“ parduotuvėse pirkėjai atpažins iš geltonų etikečių ir ženkliuko „Išvien dėl Lietuvos“, – kainų mažinimo kampanijos smulk­menas atskleidė E. Dapkienė.

Tikrieji Lietuvos valdovai

Telšių r. ūkininko Vytauto Kondrato manymu, nei perdirbėjai, nei prekybininkai nesikeis. Net didžiausios Lietuvą užklupusios nelaimės neprivers jų solidarizuotis su ūkininkais, o valstybei atsigaunant – po lygiai dalytis su žemdirbiais žemės ūkio produkcijos gamybos, perdirbimo, tiekimo, prekybos pelnais ir išlaidomis.

Anot V. Kondrato, perdirbėjai su prekybininkais skriaudė ūkininkus ramesniais laikais, tad ir toliau engs. Net ir valstybės pareigūnams, politikams nurodinėja.

Kuprotus tik karstas ištiesins

„Televizijos studijose apie žemės ūkį neturėtų diskutuoti nei perdirbėjai, nei prekybos tinklų valdytojai, nei ūkininkai. Visus juos labai stipriai užvaldę per daugelį metų susikaupę priešiški jausmai. Abipusis nepakantumas trukdo susikalbėti. Tik mąstantys ekonomistai galėtų svarstyti apie žemės ūkio ateitį po pandemijos. Bet kur tokių rasti? Nei Seime, nei verslininkų išlaikomuose laukinės rinkos institutuose jų nėra“, – kalbėdamasis su „Ūkininko patarėju“ apgailestavo V. Kondratas.

Aveles, melžiamas karves laikančiam, pieną gaminančiam telšiškiui lengviau kovoti su perdirbėjais negu smulkiems atskirai ūkininkaujantiems kelių karvių augintojams.

„Priklausau pieno ūkių kooperatyvui „Eko Žemaitija“. O susivienijusių žaliavos tiekėjų perdirbėjai bijo, privengia apgaudinėti“, – aiškino ūkininkas.

Žemaičiai kviesis kryžiuočius?

V. Kondrato nuomone, Lietuvos žemės ūkis blogai administruojamas, ypač europinė parama (tiesioginės išmokos, ES struktūrinių fondų lėšos). Vieni ūkininkai net kelis kartus pasinaudojo ES pinigais, suteikiamais pagal Lietuvos kaimo plėtros programas, kitų žemdirbių prašymai ir paraiškos visada atmetamos.

„Kažkada Vytautas bėgo pas Vokietijos ordino riterius, užrašė jiems nepaklusnią Žemaitiją, o dabar mes, žemaičiai, kviesimės kryžiuočius, skambinsime Europos Komisijos pirmininkei, buvusiai Vokietijos gynybos ministrei Ursulai von der Leyen, kad atsiųstų auditorių iš Briuselio, kurie padarytų Lietuvoje tvarką“, – visai rimtai žadėjo V. Kondratas.

Atsiprašęs, kad reikia karves melžti, ūkininkas baigė pokalbį ir išskubėjo į tvartą.

„Leidžiantis saulei iškart išgeriu po vieną du litrus ką tik pamelžto pieno. Žalio. Nepasterizuoto. Žalią pieną geriančio žmogaus gyvenimas dešimt dvidešimt metų pailgėja. Po šiais žodžiais galiu krauju pasirašyti“, – atsisveikindamas dar pridūrė V. Kondratas.

Maisto eksportas išjudės negreit

Tadas POVILAUSKAS

SEB banko ekonomistas

Kainos dabar mažėja ir Lietuvos rinkose, ir parduotuvių lentynose. Du tris mėnesius jos bus palankios pirkėjams. Mūsų šalies gyventojai skubės į prekybos centrus, restoranus, kavines, kurių per tris karantino mėnesius labai pasiilgo. Bet viešojo maitinimo įstaigų apyvarta vis viena dar ilgai bus gerokai mažesnė negu pernai.

Vadinamųjų „mirusių sektorių“ (drabužių, buitinės technikos parduotuvių, kurios per karantiną visai neveikė) prekių paklausa ims augti. Tačiau lietuviško maisto eksportas į kitas šalis išjudės dar negreitai, todėl stiprės perdirbėjų tarpusavio konkurencija vidaus rinkoje. Prekybininkai irgi norės pervilioti pirkėjus iš kito prekybos tinklo.

Stiprieji perdirbėjai ir prekybininkai dar galėtų pakentėti, bet mažesnieji nekantraus kuo greičiau išsivalyti savo sandėlius. O pusmetį nė didieji verslininkai nenorės sėdėti be darbo. Juk gamyba negali sustoti. Reikia pirkti žaliavas ir parduoti produkciją. Kuo daugiau jos.

Nepastebimai iš TV kanalų išnyko socialinė reklama, raginanti pirkėjus įsigyti daugiau prekių ilgesniam laikotarpiui ir kuo rečiau lankytis prekybos centruose, kuriuose galima pasigauti koronavirusą, belaukiant eilėse prie kasų.

Dabar palankus metas maisto kainoms mažėti. Gegužės mėnesį jos krito visoje Europos Sąjungoje, kainodaros permainos persimetė ir į Lietuvą.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
ŪP korespondentas