Plungės r. įsikūrusioje kaimo turizmo sodyboje „Žemaitė truoba“ susirinko Lietuvos žemaūgiai, kuriuos į kūrybinę stovyklą sukvietė VšĮ „Vandens bokštas“. Projekto vadovė Reda Aurylaitė informaciniam partneriui „Ūkininko patarėjui“ papasakojo, kaip kilo idėja suburti šiuos žmones. – Toks mažiukų, kaip mes vieni kitus vadiname, susitikimas, kuriame įvairių sričių menininkai supažindina su tam tikromis kūrybos sritimis, Lietuvoje rengiamas pirmą kartą. Feisbuke turime sukūrę savo grupę, bendraujame internete, tačiau į tokį susitikimą susirinkome pirmą kartą. Į savo stovyklą pakvietėme keletą įvairių sričių menininkų. Fotografas iš Plungės r. Juozas Laivys supažindina su fotografijos pradmenimis, „Mimo“ teatro iš Klaipėdos vadovas Aleksas Mažonis praskleidžia dramaturgijos paslaptis, o Mindaugas Šimkevičius iš Telšių pristato žemės meną. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Ispanijoje, panašios stovyklos yra įprastas reiškinys, pamaniau, kad ir Lietuvoje galima tokią praktiką įgyvendinti. Savo idėja pasidalijau su menininku Tomu Danilevičiumi, su kuriuo esame įkūrę viešąją įstaigą „Vandens bokštas“, ir nusprendėme, kad galime imtis iniciatyvos. Parašėme projektą, jis gavo finansavimą, tad beliko tik suburti žmones, – pasakojo Reda. Apsilankius netoli Milašaičių kaimo esančiame miške įsikūrusioje turizmo sodyboje „Žemaitė truoba“, pasitiko būrys įvairaus amžiaus žemo ūgio žmonių, užsiėmusių pačia įvairiausia veikla. Buvo ką tik po fotografijos praktinių užsiėmimų, projekto vadovė kompiuteryje dėliojo stovyklautojų sukurtas nuotraukas ir rengė jas aptarimui. Kiti ruošė pietus iš kastinio, virtų bulvių ir kitų žemaitiškų skanėstų. Kas neturėjo konkrečių užduočių, kieme žaidė sviediniu, leido laiką prie tvenkinio. – Tiesą pasakius, mūsų gal ir nesusirinko tiek, kiek tikėjomės. Manėme, jei bus 20, teks daryti atranką, tačiau anketas atsiuntė tik pusė numatyto skaičiaus, todėl dalyvauti gali visi pageidavę. Tikiuosi ateityje surengti dar vieną stovyklą, į ją pakviečiant mažiukų ir iš užsienio šalių. O dabar mūsų stovykloje yra atvykusių iš Vilniaus, Klaipėdos, Šeduvos, Marijampolės, Tauragės, Zarasų, Radviliškio, Telšių, taigi geografija įvairi, – sakė stovyklos organizatorė Reda. Stovykloje sutikta Irmina iš Šeduvos tikino apie renginį sužinojusi socialiniame tinkle ir iš karto apsisprendusi dalyvauti. – Kai tik sužinojau, iškart užpildžiau anketą. Norėjau susitikti su žinomais menininkais, kažko išmokti, nors pati jokių menų dar nesu bandžiusi. Žemaitija, kurioje lankausi pirmą kartą, pasitiko nuoširdžiai, esu sužavėta, – pasakojo Irmina. O štai vilnietė Viktorija daug fotografuoja, savo nuotraukas deda internete. – Patinka fotografuoti žmones, pavyzdžiui, krikštynose, nes čia juos galima išjudinti, pavyksta pagauti puikių kadrų. Nuotraukas dedu į internetą, – sakė Viktorija. Stovykloje sutiktas fotografas J. Laivys, pasirodo, dar ir ūkininkauja Plungės r. Narvaišių kaime. Paklaustas, kaip jam sekasi derinti menininko ir ūkininko veiklas, sakė, kad gyvenime viskas labai susiję ir viena kitai netrukdo. – Menininkas visuomenėje yra toks veikėjas, kurį laiko kiek kitokiu žmogumi. Kadangi esu pusiau ūkininkas, pusiau menininkas, stengiuosi į viską žiūrėti plačiau, auginu avių, ožkų, žmona spaudžia sūrius, rengiame maisto pristatymus. Na, o pati fotografija nėra nuo visko atskirtas reiškinys, o tik viena iš priemonių kurti tam tikrus meno kūrinius. Su mažiukais radome bendrą kalbą, nors iš pradžių tam tikras barjeras buvo, – sakė J. Laivys. VšĮ „Vandens bokštas“ vadovas Tomas Danilevičius mano, kad tokios stovyklos padeda žmonėms surasti naujų galimybių, galbūt tai taps kažkurio iš jų ateities veiklos pagrindu. – Rengdami šią stovyklą neakcentavome, kad į ją turi atvažiuoti tie, kurie jau išmano vieną ar kitą meno sritį. Tačiau pažinę ją galbūt ir susidomės, nes žmonėms patinka atradimai, o jų čia pakanka. Svarbiausia parodyti kiekvieną veiklą iš arčiau, leisti kiekvienam pabandyti. Stovyklos pabaigoje bus surengta darbų paroda, su kuria galės susipažinti vietos gyventojai, – pasakojo T. Danilevičius. Palikome mažaūgių Lietuvos gyventojų stovyklą pačiame jos veiklos įkarštyje, vildamiesi, kad kelios nuošalioje Žemaitijos sodyboje menininkų draugijoje praleistos dienos ne vienam taps įsimintinos, o galbūt ir paskatins ieškoti naujų saviraiškos būdų..
Juozas SKRIPKAUSKAS „ŪP“ korespondentas