Columbus +13,0 °C Debesuota
Penktadienis, 19 Bal 2024
Columbus +13,0 °C Debesuota
Penktadienis, 19 Bal 2024

Metas, kai namuose reikia sudaužyti taupykles

2014/11/03


Tai, kad nuo kitų metų sausio 1-osios Lietuvoje pasikeis litas į eurą, niekam ne naujiena. Daugumą jau ima erzinti nuolatinės kalbos apie naująją valiutą, patarimai, kaip elgtis su turimais litais, ypač grynaisiais, kaip nesusipainioti bandant patiems perskaičiuoti kainas eurais ir t.t. Tačiau finansų ekspertai vis dėlto ragina atidžiau įsiklausyti į siūlymus, kaip pereinamuoju laikotarpiu išvengti didesnių nepatogumų nei konvertuojant pinigus, nei juos išgryninant ir net tiesiog apsipirkinėjant prekyvietėse.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė ragina gyventojus savo santaupas perkelti į banko sąskaitą – ten pinigai konvertuosis automatiškai.

Parduotuvėse ilgėja eilės Jau nuo rugpjūčio 1 d. visose parduotuvėse ir kitose prekyvietėse privaloma kainas nurodyti dviem valiutomis – litais ir eurais. Nuo sausio 1 d. užrašai pasikeis vietomis ir iki kitų metų liepos 1 d. pagrindinė kaina bus rašoma eurais, o šalia – ir litais. Taip rašomas kainas dabar pastebi kone kiekvienas pirkėjas, tačiau paklausus, kiek vienas ar kitas produktas kainuoja eurais, praktiškai niekas negali pasakyti. Galbūt žmonės dar atidžiai nežiūri, nefiksuoja. „Klausinėjau vaikų mokyklose, kiek kainuoja jų pietūs, - pasakojo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė. – Mokiniai žino, kad kainos rašomos dviem valiutomis, tačiau nė vienas nežinojo, kiek jų pietūs kainuotų eurais.“ O. Bložienė sako nesistebinti, nes estai, kurie jau daugiau nei dvejus metus turi eurą, dar ir dabar persiskaičiuoja pinigus į buvusią valiutą. Latviai skundėsi, kad su dideliais nepatogumais pirmosiomis savaitėmis susidūrė parduotuvėse. Eilės prie kasų gerokai pailgėjo, nes kiekvienas žmogus norėjo atidžiau persiskaičiuoti grąžą. Keblu buvo ir pačioms pardavėjoms, nes kai kurios gal ir gyvenime nėra mačiusios eurų, tad skaičiuoti grąžą buvo ir joms sunku. Prognozuojama, kad ir mūsų žmonės susidurs su tokiais pačiais nepatogumais, todėl iš anksto raginama dažniau atsiskaityti banko mokėjimo kortelėmis – nereikės grąžos, tad viskas vyks greičiau ir sklandžiau. Jau nuo kitų metų sausio 1 d. iki sausio 16 d. atsiskaityti galėsime ir eurais, ir litais, tačiau grąžą gausime tik eurais. Vienintelė išimtis – transportas, čia grąža bus atiduodama litais.

Eurų banknotai ir monetos

  • Lietuvos bankas yra pasirašęs sutartį su Vokietijos centriniu banku – Bundesbanku dėl visų nominalų eurų banknotų įsigijimo. Siekiant, kad įvedant eurą būtų patenkintas banknotų poreikis ir užtikrintos reikalingos atsargos, iš viso bus atsigabenta 132 milijonai vienetų eurų banknotų, jų svoris – 114 tonų.
  • Iš viso šiemet ir kitais metais bus nukaldinta apie 370 mln. vienetų lietuviškų eurų monetų.
  • Nuo 2002 m. sausio 1 d. iki dabar apyvartoje yra septynių nominalų eurų banknotai - 5, 10, 20, 50, 100, 200 ir 500 eurų. Kuo didesnė vertė, tuo didesnis banknotas.
  • Šiuo metu naudojamos aštuonių nominalų eurų apyvartinės monetos (1, 2, 5, 10, 20 ir 50 centų, 1 ir 2 eurų). Apyvartinės monetos turi bendrą europinę ir savitą nacionalinę puses.

Neskubėkime išsikeisti pinigų Nuo kitų metų sausio 1 d. iki liepos 1 d. visose keitimo vietose pinigai bus keičiami nemokamai. Vėliau, iki metų pabaigos, litus į eurus keis tik dalis komercinių bankų padalinių. „Kai kurie gyventojai skuba litus pakeisti į eurus jau dabar, - sako O. Bložienė. – Tačiau to daryti nepatarčiau, nes dabar konvertuojant valiutą mokamas mokestis, o po Naujųjų metų bus konvertuojama nemokamai. Tad neskubėkite, pinigų užteks visiems, jų yra pakankamai.“ Pinigai bus keičiami bankų skyriuose ir pašte, iš viso Lietuvoje – 700 vietų. Didžiausia vienu metu keičiama suma bus 15 tūkst. Lt. Apribojimas taikomas tik dėl organizacinių sumetimų – žmonėms teks trumpiau stovėti eilėse. Tačiau bankai vis dėlto rengiasi gyventojų antplūdžiui – priima naujų darbuotojų, kitus darbuotojus apmoko dirbti su grynaisiais pinigais ir jie savanoriaus valiutos keitimo procese, kad viskas vyktų kuo sklandžiau. „Lietuvos pašto“ skyriuose ir kai kuriose kredito unijose bus galima išsikeisti litus ne daugiau kaip į vieną tūkstantį eurų ir tik iki kitų metų kovo 1 dienos. Lietuvos bankas savo kasose Vilniuje ir Kaune litus į eurus keis nemokamai neribotą laiką. Žinoma, kad susidarys eilės norinčiųjų pasikeisti litus į eurus. Latvijoje bankų eilėse žmonės stovėjo po keturias valandas, kol išsikeitė pinigus. Tačiau iš jų pamokų mes jau galime pasimokyti ir elgtis protingiau. Pavyzdžiui, jau dabar visus namuose turimus grynuosius pinigus įnešti į savo sąskaitas bankuose. Pinigai sąskaitose naktį iš gruodžio 31-osios į sausio 1-ąją patys konvertuosis į eurus.

Draugaukime su bankomatais Tokiu pereinamuoju iš lito į eurą laikotarpiu geriausiu draugu turėtų tapti bankomatas. Jeigu jūsų pinigai yra sąskaitoje, bet kada juos išimsite iš bankomato eurais, taip nereikės stovėti eilėse, kad konvertuotumėte grynuosius. Beje, keičiant valiutą bankų skyriuose visiems bus bendra eilė, nepaisant, ar esate paprastas banko klientas, ar auksinės kortelės turėtojas, ar verslininkas. Mažiausia euro kupiūra, kurią galėsite gauti bankomate, bus 5 eurai, o didžiausia – 50. Maksimali bankomate išduodama suma – 1000 eurų. Dabar jau gausu bankomatų, kuriuose galima ir įnešti pinigus. Tai dar vienas patogus būdas atsikratyti savo grynųjų pinigų santaupomis namuose.

Eurų monetų rinkiniai visuomenei ir prekybos įmonėms

  • Visuomenei skirto lietuviškų eurų monetų rinkinio nominalioji vertė yra 11,59 euro, arba 40 litų suapvalinus vartotojo naudai. Jį sudaro 23 monetos. Rinkinyje yra po tris 1, 2, 10, 20, 50 euro centų ir 1 bei 2 eurų monetas, taip pat po dvi 5 euro centų monetas. Iš viso bus pagaminta 900 tūkst. tokių rinkinių. Numatoma, kad gyventojai eurų monetų rinkinių nuo 2014 m. gruodžio 1 d. galės įsigyti Lietuvos banko kasose, komerciniuose bankuose, nuo 2014 m. gruodžio 4 d. – AB „Lietuvos paštas“ skyriuose.
  • Prekybininkams bus skirti dviejų rūšių lietuviškų eurų monetų rinkiniai. Mažesnįjį rinkinį sudaro 320 eurų monetų: 8 skirtingų nominalų monetų ritinėliai: 1, 2 ir 5 euro centų – po 50 monetų, 10, 20, 50 euro centų – po 40 monetų, 1 ir 2 eurų – po 25 monetas kiekviename. Bendra rinkinio nominalioji vertė – 111 eurų, arba 383,26 lito. Bus sudaryta 60 tūkst. vienetų tokių rinkinių.
  • Prekybininkams skirtame didesniajame rinkinyje yra 600 monetų, kurių bendra nominalioji vertė bus 200 eurų, arba 690,56 lito. Jos supakuotos į 15 ritinėlių: 1 euro cento monetų – 3 ritinėliai, 2, 10, 20 euro centų ir 1 euro bei 2 eurų – po 2 ritinėlius, 5 euro centų ir 50 euro centų monetų – po 1 ritinėlį. 1 ir 2 eurų nominalo ritinėliuose bus po 25 monetas; 10, 20 ir 50 euro centų – po 40 monetų, o 1, 2 ir 5 euro centų – po 50 monetų. Bus pagaminta 50 tūkst. vienetų tokių rinkinių.
  • Prekybos įmonių išankstinis aprūpinimas eurų banknotais ir monetomis, taip pat ir eurų monetų rinkiniais vyks per komercinius bankus ir prasidės likus mėnesiui iki euro įvedimo.

Greičiau išleiskime monetas O. Bložienė ragina jau dabar pradėti krapštyti savo kiaules-taupykles, kuriose paprastai būna prikaupta ne popierinių pinigų, o monetų. Jas tiesiog patartina išleisti jau per pirmąsias sausio savaites, o dar geriau – iki Naujųjų metų. Prekybininkai juk nesidžiaugs, kai bus užverčiami sunkiai sveriančiomis litų monetomis, o ir pirkėjai šiuo ilgų eilių laikotarpiu dar labiau gaiš laiką. Nepamirškime ir tai, kad pardavėjai gali nepriimti daugiau kaip 50 vienetų monetų. Bankininkai net nesitiki, kad visos Lietuvoje cirkuliuojančios monetos – apie 1,2 mlrd. vienetų – sugrįš į banką. Kažkiek jų žmonės tiesiog pasiliks atminimui, kitas po kiek laiko gal ras senų paltų kišenėse, dar kitos – jau seniai išvežiotos po pasaulį ir sumėtytos į fontanus, jūras ar baseinus. Dalis išdovanota kaip suvenyrai iš Lietuvos, išsivežę užsieniečiai į savo kolekcijas. Naujosios euro monetos – 370 mln. vienetų – yra ir dar bus kaldinamos Lietuvoje, jų antrąją pusę puoš lietuviškasis Vyčio ženklas. O. Bložienė pataria nesistebėti, kad popierinius euro banknotus lietuviai gaus ne naujus – jų skolinamasi iš Vokietijos.

Eurų rinkiniai palengvins darbą Didžiausi išbandymai laukia smulkiųjų prekybininkų. Pasak O. Bložienės, kad nesusidurtų su nereikalingomis problemomis, jie raginami užsisakyti eurų monetų rinkinius, kurie jau nuo gruodžio 1 d. bus pradėti pardavinėti bankuose ir pašto skyriuose. Bus parduota 900 tūkst. tokių rinkinių, skirtų visuomenei, ir 110 tūkst. – verslininkams. Verslininkų rinkiniai bus dviejų rūšių – 111 eurų vertės ir didesni – 200 eurų vertės. Gyventojams paruošti mažesni rinkinukai – 11,59 euro vertės. Verslininkams tokie rinkiniai padėtų išspręsti daugumą su grąža susijusių problemų. Juolab kad smulkieji bijo, kad pirkėjai atsiskaitydami su pardavėjais gali naudotis jais it kokiomis keityklomis. Tarkime, pirks už 10 litų, o duos 200 litų kupiūrą. Prekybininkas turėtų grąžą atiduoti jau eurais. O. Bložienė pataria verslininkams iš anksto užsisakyti tokius komplektus, kurie bus atvežti į vietą. „Juk galų gale sunku būtų kokiai kasininkei nusipirkus tiek monetų jas parsivežti į įmones, rinkiniai nemažai sveria“, - sakė asmeninių finansų ekspertė. Gyventojams taip pat pravartu įsigyti jiems skirtų euro rinkinių. „Pagalvokite, kokius pinigus po Naujųjų metų duosite savo vaikui pietums į mokyklą, - patarė O. Bložienė. – Juk mokyklose kol kas negalima atsiskaityti mokėjimo kortele. Tad smulkiųjų tikrai prireiks.“ Tokių rinkinių gyventojai galės įsigyti daugiausiai po penkis. Jie, beje, gali būti nuostabi dovana artimiesiems. O. Bložienė ramina gyventojus, kad dėl kitų dalykų keičiantis valiutai nereikėtų sukti galvos. Sąskaitose litai konvertuosis į eurus automatiškai, mokėjimų kortelės galios toliau, jokių papildomų sutarčių nereikia pasirašinėti, darbo užmokestis taip pat bus perskaičiuojamas į eurus pagal kursą – 3,4528, visos pensijos, draudimai ir t.t. persiskaičiuos taip pat automatiškai. Viskas, ką turės daryti patys gyventojai, tai tvarkytis su grynaisiais pinigais ir jų konvertavimu. O kuo mažiau litų santaupų liks namuose, tuo mažiau bus problemų juos keičiant. Gruodžio mėnesį visi gyventojai į savo pašto dėžutes gaus Lietuvos banko parengtas lenteles-skaičiuokles, kurios padės gyventojams perskaičiuojant litus į eurus. Dėmesio: žadamas dar intensyvesnis ir sukčių darbas pereinamuoju laikotarpiu. Saugokitės patys ir saugokite savo artimuosius.

Violeta LIUKAITIENĖ „ŪP“ korespondentė

UP  Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

Dalintis
2024/04/19

Investavimas į naujausias technologijas tampa neatsiejamas nuo žemės ūkio veiklos sėkmės

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas lankėsi žemės ūkio kooperatyvo „Lumpėnų Rambyno“ karuselinės melžimo aikštelės atidarymo renginyje. Šis penkis ūkius vienijantis pieninės galvijininkystės kooperatyvas, veikiantis ja...
2024/04/19

Seismologiniai duomenys rodo, kaip stipriai žmogaus veikla keičia net Žemės gelmes

„Žemės drebėjimai kyla ne tik dėl geologinių priežasčių, bet ir dėl žmogaus veiklos, tarkim, išgaunant žemės gelmių išteklius. Tad seisminiai stebėjimai būtini ir mūsų šalyje – jie svarbūs tiek mokslui, tiek visuom...
2024/04/19

Ūkininkai Vilė ir Vidmantas Navickai apie gyvenimo etapus jungiančias vertybes

Iš kartos į kartą perduodamas atsakingas požiūris į žmones ir gyvulius, pasitikėjimu ir pagarba grįstus santykius, darbą, aplinką – svarbios Alytaus r. ūkininkaujančių Vilės ir Vidmanto Navickų gyvenimo etapus jungiančios vertybės. Ji...
2024/04/19

Pavasarinės sėjos tempą diktuoja gamta

Atėjus pavasarinės sėjos metui, ūkininkai vis dažniau žvalgosi tiek į žemę, tiek ir į dangų. Ir kaip nesižvalgysi, jei balandžio vidurys „nudžiugino“ stipriomis šalnomis, o dažną dieną įkyriai lyja ir šiluma nesiekia nė 1...
2024/04/19

Dzūkai jau kviečia grybauti

Dzūkijos nacionaliniame parke balandžio 20 d. prasidės grybavimo sezonas. Direkcija kviečia eiti miškan ir ieškoti pavasarinių grybų. Vieni tokių – bobausiai.
2024/04/19

KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai

Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą.
2024/04/19

Šienligės rizikos „banginiai“ – kaip juos suvaldyti?

Augalų žydėjimo sezonas kasmet priverčia vis daugiau žmonių čiaudėti ir ašaroti, o mokslininkai bando suteikti viltį, kad šienligę pavyks suvaldyti inovatyviomis priemonėmis. Dažniausiai minimi trys pagrindiniai alergijos žiedadulkėm...
2024/04/19

Susietosios paramos už plotą reikalavimai

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atkreipia dėmesį į svarbiausius susietosios paramos už plotą reikalavimus.
2024/04/19

„Vičiūnai“ pasitraukė iš Rusijos

Po beveik dvejus metus trukusio pardavimo proceso „Vičiūnų grupė“ pardavė Rusijos Kaliningrado srityje veikiantį fabriką ir septyniose valstybėse veikiančias logistikos bei prekybos įmones. Tokiu būdu bendrovė visiškai pasitrauk...