Milana Jašinskytė: „Kai jautiesi gerai, tiki, kad pasaulis yra gražus“

Be  šokių savo gyvenimo neįsivaizduojanti Milana Jašinskytė, „Vilniaus šokių akademijos“ ir „Milana yoga“ įkūrėja, savo laiką, energiją ir pinigus dar padalija jogai bei kelionėms. Joga padėjo suvaldyti gyvenimo chaosą, lavina intuiciją, o kelionės atveria visą pasaulį. 

Šokiai – gyvenimo būdas
„Rudenį, atvėsus orams, visi pasineria į darbus. Manau, kad pas mus žmonės dirba sezoniškai, bent mano veikloje šis ritmas labai jaučiamas“, – sako M. Jašinskytė. Rudenį prasideda pats šokių pamokų ir jogos užsiėmimų karštymetis. Tai dvi pagrindinės Milanos veiklos sritys, abi vienodai svarbios. Visgi didžiąją laiko dalį užima šokiai – turi daug grupių, individualių pamokų, o jogos užsiėmimus veda du kartus per savaitę.
M. Jašinskytė nuo ketverių metų lankė sportinių šokių ansamblį „Žuvėdra“. „Net minčių nekilo užsiimti kita papildoma veikla po mokyklos. Bet kai reikėjo rinktis, kur studijuoti baigus mokyklą: ar gimtajame mieste Klaipėdos universiteto Sportinių šokių katedroje, ar judėti toliau, persikelti į Vilnių ir pasirinkti „rimtą“ profesiją, paklausiau tėvų. Jie visą laiką akcentavo, kad šokiai negali būti profesija. Mokiausi gerai, todėl pasirinkau verslo administravimo studijas, o šokių karjerą baigiau“, – pasakoja Milana.
Ji džiaugiasi įgijusi tokios gyvenimiškos patirties. Tai buvo įdomus, jaunatviškai veržlus periodas: vilkėjo gražų sijonėlį, kaukšėjo aukštakulniais, darė karjerą. Vėl prisiminti šokius paskatino dalyvavimas televizijos projekte „Šok su manimi“.
„Supratau, ką reiškia užsiimti veikla, kurią dievinu. Kai pavargstu, noriu pailsėti, galiu padaryti pertrauką, kad vėl dirbčiau su polėkiu. Anksčiau į darbą privalėjau eiti, kad ir kokios nuotaikos būčiau. Dabar galiu palyginti ir įvertinti tai, ką turiu šiandien. Šokiai – mano gyvenimo būdas“, – teigia šokių mokytoja.

Įsitraukė visa šeima
M. Jašinskytė šeimoje nėra vienintelė šokėja. Jos tėtis Vytautas Jašinskas – taip pat žuvėdrietis, kaip ir pusbrolis Aidas Kasperaitis, iki šiol dirbantis treneriu Klaipėdoje savo šokių akademijoje. Dabar Milana bendrauja su žmonėmis, kurių mamos šoko vienoje grupėje su jos tėčiu, o vieno garsaus sportininko mama net buvo jo šokių partnerė.
„Atvesti mane į „Žuvėdrą“ buvo tėčio sprendimas. Jis pats šoko ir neįsivaizdavo, kad jo dukra gali nešokti. Į šią veiklą įsitraukė visa šeima. Kai teko važinėti į konkursus kiekvieną savaitgalį, mama lygino, prižiūrėjo mano sukneles, palaikė visas žemiškas grandis, kad viskas pavyktų skrandžiai, o tėtis priimdavo sprendimus“, – pasakoja Milana.
Šokiai keičia augančio vaiko kūno sudėjimą. Susiformuoja ilgi ir ploni raumenys, o ne platūs, kaip kitų šakų sportininkių. Šokėjos yra gracingos, treniruotės turi įtakos ir judesių grakštumui, eisenai. „Žuvėdroje“ Milana išmoko rūpintis savo išvaizda. Šokėjos daug anksčiau paimdavo į rankas kosmetinį teptuką nei kitos mergaitės.

Apsaugojo nuo gatvės gyvenimo
Milanos tėtis norėjo, kad dukra Klaipėdoje baigtų pačią geriausią mokyklą, kurioje mokėsi ir jis pats, ir jo tėvas. Kai Milana sugalvojo 10 klasėje pereiti į silpnesnę mokyklą, kad pakiltų vidurkis ir galėtų lengviau įstoti į universitetą, tėtis kategoriškai uždraudė.
Su „Žuvėdra“ buvo tas pats. Milanos tėčiui šokiai atrodė neatsiejama papildoma vaiko veikla po mokyklos. Jam buvo svarbu, kad veikla būtų aktyvi ir visiškai užimtų, apsaugotų dukrą nuo bet kokio gatvės gyvenimo.
„Iš tiesų, neturėjau vaikystės kaip kiti vaikai. Kiekvieną dieną eidavau į treniruotes nuo ketverių penkerių metų. Neturėjau jokių kitų užsiėmimų – tik mokykla ir šokiai. Šokiai buvo tai, ką pati norėjau daryti, tai nebuvo tėvų užgaida. Man bausmė nebuvo nežiūrėti televizoriaus, neišeiti kur nors su draugais, nesuvalgyti šokolado ar negauti naujo drabužio. Bausmė – neiti į šokių treniruotę“, – prisimena Milana.
M. Jašinskytė tęsia šeimos tradiciją – jos 5,5 metukų dukrytė Danielė Teresa jau antrus metus šoka baletą.

Ant parketo atranda save
Šokių studijoje Milana suaugusiuosius moko įvairių šokių: linijinių, latino, pramoginių, salsos. Šokti mokosi moterys, jaunos poros, sutuoktiniai. Daliai lankančiųjų studiją šokis – tai ir neišsipildžiusi vaikystės svajonė.
„Žmonės ryžtasi tam, ką norėjo daryti anksčiau. Žinoma, tai iššūkis, jei atsistoji ant parketo pirmą kartą perkopęs 40 metų. Bet judesius, laikyseną galima lavinti. Gražu žiūrėti, kaip šokių salėje leidžia laiką mergina su vaikinu ar žmona su vyru. Užuot sėdėję namuose, jie atranda kitokį laisvalaikį. Tai panašu į pasimatymą, kuriame išgyvenamos visai kitos emocijos – žiūri vienas kitam į akis, liečiasi. Kartais taip išsprendžiamos ir tarpusavio santykių krizės, šeima įgauna naują kvėpavimą“, – pasakoja Milana.
Į linijinius šokius ateina moterys, kurių amžiaus vidurkis nuo 40 iki 60 metų. Tai fantastiškos moterys, turinčios daug energijos, nesenstančias sielas. Su šiuo kolektyvu M. Jašinskytė važinėja į festivalius, rengia šou programas.
„Nuostabu, kad pasirodyti scenoje ryžtasi niekada nešokusios  moterys – tai turi milžinišką poveikį dvasiniam asmenybės augimui. Juk darai tai, apie ką galbūt net nedrįsai anksčiau pasvajoti“, – teigia šokių mokytoja.

Vakarietiška joga
Daug pasaulio apkeliavusi M. Jašinskytė jogos studijas baigė Amerikoje. Toks pasirinkimas nėra atsitiktinis. Milana lankėsi Indijoje, keliavo po Aziją ir tiki, kad ten dar sugrįš studijuoti nišinių jogos sričių, bet bendrųjų žinių norėjo gauti ten, kur labai aiškiai išdėstoma jogos struktūra. Tai anatomijos, filosofijos ir istorijos žinios.
„Jogos rūšių yra labai daug, norėjau turėti mokytoją, kuris nepriklauso jokiai jogos krypčiai. Neturiu guru, kuriam meldžiuosi. Man reikia laisvės kurti ir daryti tai, kas man patinka. Noriu iš savo gyvenimo perspektyvos atrinkti jogos elementus, kurie tinka mano gyvenimo būdui, mano kultūrai, šeimos vertybėms. Amerikoje gavau tvirtą teorinį pagrindą ir aiškių anatomijos žinių, sužinojau, kokį poveikį turi vidaus organams viena ar kita poza, kaip saugiai atlikti pratimus. Galiu patarti, kaip nesusižaloti, jeigu žmogus nepadaro kokios nors pozos, pasiūlau lengvesnę versiją. Išmokau kvėpavimo technikos, žinau tikslų poveikį fiziniam kūnui ir ritualiniam, dvasiniam lygiui. Suprantu, kodėl tai yra man gerai, nes tai įrodyta moksliškai. Į Ameriką važiavau žinių, o ne filosofijos, kaip buvo medituojama prieš penkis tūkstančius metų. Mums kultūriškai artimesni kiti dalykai: ką ir kaip daryti, kad atsipalaiduotume, detoksikuotume organizmą ir panašiai“, – pasakoja M. Jašinskytė, Vilniuje įkūrusi jogos studiją „Milana yoga“.

Disciplina ir švara
Joga įpratino Milaną laikytis disciplinos, nes jos gyvenimas labai chaotiškas. Juk ji nedirba biure pagal nustatytas darbo valandas, darbai išsibarstę per visą dieną.
„Pamokos dažniausiai vyksta vakarais, todėl tokiu metu turiu palaikyti aukščiausią energijos lygį. Joga mano gyvenimui suteikė švaros – pasikeitė mano mityba. Valgau beveik organinį, ekologišką maistą, jeigu tik turiu galimybę tokio gauti. Žinoma, pietaudama kavinėje, tokio negausiu. Bet jei pati gaminu, perku aukščiausios kokybės maisto produktus. Visiškai atsisakiau greitojo maisto. Vis dar valgau žuvį, nors jos mano racione vis mažiau, manau, ateityje pereisiu prie veganizmo. Kol kas neatsisakau pieno produktų, kiaušinių, bet jie vis retesni mano valgiaraštyje“, – aiškina jogos mokytoja.
Jogos praktika nėra lengva, bet labai stipri, nuramina protą, kvėpavimo pratimai pakeičia žmogų, jo mintis. Pakeitė ir Milanos gyvenimo filosofiją – sprendimus pradėjo priimti kliaudamasi ne protu, o intuicija.
„Žinoma, mąstau, ką darau, apsisprendžiu apgalvotai, bet gerai įsiklausau, ką sako nuojauta. Ji stiprėja praktikuojant jogą. Tai, ką jauti, ir yra tai, ką turi daryti. Žmonės kartais sako – nežinau. O aš iš karto žinau, kaip pasielgti vienu ar kitu klausimu.
Pasidarė lengva gyventi: kartais pasitaiko patrauklių pasiūlymų, tik imk ir daryk, bet jaučiu, kad tai nėra mano kelias. Reikia išmokti pasakyti „ne“. Joga išmoko atsisakyti to, kas tau nereikalinga, kas veltui eikvoja tavo energiją. Visas gyvenimas tapo labiau koncentruotas į tuos dalykus, kurie man yra svarbūs. Tai liečia ir mano darbą, ir socialinį gyvenimą, ir šeimą“, – pasakoja Milana.

Kelionės lavina
Dar viena svarbi Milanos gyvenimo dalis – kelionės. Pasak šokėjos, tai yra vienas iš labiausiai lavinančių dalykų. Dabar jos kelionės susijusios su joga – pasirenka tokius maršrutus, šalis, kur vyksta jogos užsiėmimai. Vasarą buvo Tailande, neseniai grįžo iš Stambulo.
Kaip keliautoją Milana save vadina „kupriniuku“: keliauja su kuprine, naudojasi vietiniu viešuoju transportu, jei yra galimybių, apsistoja pas vietinius, biudžetas – ekonominis.
„Naudinga išeiti iš komforto zonos. Esu labai patenkinta gyvenimu Lietuvoje, man visko užtenka, esu viskuo aprūpinta visomis prasmėmis, o kelionėse noriu susidurti su iššūkiais. Noriu pamatyti, kaip žmonės gyvena ir skurdžiuose kraštuose, noriu susidaryti platesnį pasaulio vaizdą. Mano kelionės yra ekstremalios, dažniausiai – į trečiąsias šalis. Išimtis tik JAV, tai šalis, kuri man patinka, kur norėčiau gyventi. Ten lankiausi penkis kartus ir dar noriu grįžti“, – sako keliautoja.
Milana apkeliavusi apie 70 pasaulio šalių. Pasakodama apie keliones net nežino, kurias išskirti, nuo ko pradėti – įspūdžių, patirčių tiek daug. „Po Pietų Ameriką keliavome dviese su drauge. Esu keliavus ir viena, šią vasarą buvau Azijoje. Nematau jokio skirtumo – draugas ar draugė. Svarbu, kad būtų bendramintis. Jei man reikia rinktis, ar važiuoti vienai, ar likti namie, renkuosi pirmą variantą“, – tvirtina Milana.
Kai planavo važiuoti į Stambulą, aplinkiniai klausinėjo, ar nebijo. „Tikrai ne. Nusikaltimų būna visur, Užupyje kaimynystėje žmogų nužudė, tokių dalykų mes negalime kontroliuoti, numatyti pavojų. Tas pats gali nutikti bet kur – Brazilijoje, Bolivijoje ar Peru“, – mano keliautoja.
Be abejo, ji elgiasi atsargiai. Jei kompanijoje nėra vyro, sutemus po miestą nevaikščioja, atitinkamai rengiasi, atsisako trumpų sijonukų. Šviesios odos, žydrų akių moteris ir taip sulaukia daug dėmesio, tad stengiasi elgtis kukliai, nenešioja papuošalų, neprovokuoja rizikingų situacijų.
Milana Jašinskytė visiems palinkėtų atsikratyti savo baimių, bendrauti su svetimais žmonėmis atvirai ir paprastai: „Kai jautiesi gerai, tiki, kad pasaulis yra gražus, pritrauki gerus žmones, kurie tau reikalingi tą akimirką. Gauname tai, ką išspinduliuojame iš savęs.“

Rita Šemelytė

Liudo Masio nuotrauka

seimininkePeržiūrėti visą numerį galite ČIA.