Miškininkai pasiryžę streikuoti (nuotraukų galerija)

Aplinkos ministerijos parengta urėdijų reforma sugriautų gerai veikiančią sistemą, padidintų nedarbą ir plačiau atvertų duris stambiesiems medienos perdirbėjams pigiau išsipjauti šalies miškus. Aptarti tokias grėsmes savaitgalį Raudondvaryje buvo sušauktas neeilinis Lietuvos miškininkų sąjungos suvažiavimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 300 delegatų. Suvažiavime priimta rezoliucija ir pareiškimas, juose raginama stabdyti urėdijų pertvarką, kreipiamasi į Seimą, Vyriausybę, Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, Seimo Antikorupcijos komisiją ir teisėsaugos institucijas dėl aplinkos ministro Kęstučio Navicko ir kitų aukštų ministerijos pareigūnų viešųjų ir privačių interesų derinimo bei galimų korupcijos apraiškų, neatmetama galimybė skelbti visuotinį streiką.

Netiesos sakymas
Aplinkos ministerijos inicijuojamuose valstybinių miškų reformos planuose numatyta nuo kitų metų panaikinti Miškotvarkos institutą, Generalinę miškų urėdiją, 42 savarankiškas dirbančias urėdijas, o vietoj jų įkurti vieną valstybinę įmonę su 25 regioniniais padaliniais.
„Miškininkai dirba gerai, tai rodo rezultatai. Tačiau jau ne pirmas kartas, kai, pasikeitus Seimo kadencijai, bandoma išdraskyti gerai veikiančią struktūrą. Ar ne keisti sutapimai? Sausio 10 d. aplinkos ministras Kęstutis Navickas susitiko su „Lietuvos medienos“ atstovais, tą pačią dieną viename interneto portale pasirodė straipsnis, kokie miškininkai yra korumpuoti, kitą dieną ministras jau pristatė savo miškų valdymo reformą“, – sakė Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas, profesorius Edmundas Bartkevičius.
Jo teigimu, iki šiol neaišku, nei kokie tos reformos tikslai, nei kokios priežastys verčia jos imtis. Pasak E. Bartkevičiaus, prasidėjo bauginimai urėdijų bankrotais, korupcija, o vėliau paaiškėjo, kad visos jos dirbo pelningai ir jokių korupcijos skandalų neatskleista. Būta viešų kaltinimų, kad urėdijos sumažino investicijas miškui, pasirodo, ir tai netiesa.

Užkliuvo net žodis „urėdija“
Kai kam, pasak Miškininkų sąjungos prezidento, labai kliūva net pats žodis „urėdas“, atseit, tai sovietmečio paveldas.
„Kitais metais urėdijos švęs šimtmetį, urėdo pareigybė minima Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dokumentuose, tai viena iš mūsų kaimo kultūros dalių. Kodėl taip stengiamasi ją sunaikinti? Reformų mes nebijome, tačiau laukiame ne tokių, kokios dabar su tokia skuba siūlomos, nes jos visiškai nesuderinamos su Vyriausybės skelbiamais siekiais kurti darbo vietas regionuose“, – sakė E. Bartkevičius.

Padidėtų politinis spaudimas ir korupcija
„Nereikia griauti tiksliai nežinant, kas bus statoma“, – kalbėjo suvažiavime dalyvavęs buvęs aplinkos ministras, dabar Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis.
Jis pritarė miškininkų nuomonei, kad vietoj 42 savarankiškų urėdijų įkūrus vieną valstybinę įmonę, politinis spaudimas jai ir sąlygos korupcijai tik padidėtų.
„Elkitės taip, kad vėliau nebūtų gėda“, – pertvarkos autoriams patarė politikas.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas į tai atsakė savotiška replika: „Per daug giliai šiandien apkasus kasame.“ Jis sutiko, kad miškas be šeimininko – nieko vertas. Tačiau pareiškęs, kad ši reforma parengta pagal pačių miškininkių pernai gautus pasiūlymus, salėje sukėlė juoką.
„Mūsų siekis, kad miškų valdymui partijos neturėtų įtakos, o siūloma reforma tikrai nepanaši į latviškąją ir negalima jų lyginti. O dėl verslo įtakos, ar ketiname jį visai iš mūsų valstybės eliminuoti? Lentpjūvės, net ir mažosios, turi išlikti. Kaip tai padaryti, turėtume tartis, kalbėti konstruktyviai“, – sakė ministras, po šios trumpos kalbos sulaukęs skystokų plojimų.

Žadėjo išanalizuoti visus pasiūlymus
Miškininkų suvažiavime dalyvavo ir keletas Seimo narių iš skirtingų frakcijų. Aplinkos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, kaip valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas, apie miškų valdymo reformą kalbėjo aptakiai, nei labai ją girdamas, nei peikdamas, tačiau pažymėjo, kad ji yra būtina. Kokios bus permainos, jo teigimu, paaiškės gavus ir išanalizavus visus pasiūlymus ir skaičiavimus.
Šiek tiek kritiškiau kalbėjo ir jo partijos kolegė parlamentarė Virginija Vingrienė. „Pirmiausia turime atsakyti į klausimą, koks šios reformos tikslas, kokiu keliu turėtume eiti, kokios grėsmės laukia, ar po tos reformos pagerės miškų priežiūra?“ – siūlė Seimo narė.
Socialdemokratai, nors yra valdančiojoje koalicijoje, neketina pritarti Aplinkos apsaugos ministerijos siūlomai reformai.
„Dėl urėdijų reformos diskutuojama jau seniai, tačiau tai turėtų būti daroma įsiklausant į miškininkų bendruomenės ir specialistų nuomonę. Juk nenorime, kad atsitiktų taip, kaip kaimyninėse šalyse, kur didžiausią naudą po pertvarkų pajuto stambiosios pramonės atstovai“, – kalbėjo Seimo socialdemokratų frakcijos narys Juozas Olekas. Seimo narys liberalas Simonas Gentvilas taip pat sakė, kad pasiūlyta reforma jam kelia daugybę klausimų.

Pertvarka turėtų vykti palaipsniui
Generalinis miško urėdas dr. Rimantas Prūsaitis piktinosi reformų skubotumu ir žeminančiu požiūriu į miškininkus, jų amžių ir darbo stažą urėdijoje.
„Per savo kadenciją atleidau 10 urėdų, šiuo metu urėdijose dirba 156 žmonės, kurių darbo stažas apie 30 metų. Ar visus juos reikia išvaryti vien dėl to, kad ilgai dirba, visai neatsižvelgiant į tai, kaip jie dirba? Jei reikia, priimkime tokius įstatymus. Palaipsniui siekiama sumažinti ir atlyginimų skirtumus, nors jie ir nėra labai dideli, kaip kai kas bando teigti“, – sakė R. Prūsaitis.
Jo teigimu, radikalių reformų grėsmė urėdijose sėja netikrumą, nežinomybę dėl ateitis ir tai labai atsiliepia darbui. Pasak R. Prūsaičio, centralizavus miškų valdymą būtų nepasirengta nei specifinei apskaitai, nei miško ruošai, nei kitiems dalykams, todėl pertvarka turėtų vykti palaipsniui, gerai viską apgalvojus.

Ragino ir atsiprašyti, ir atsistatydinti
„Iki šiol didžiavomės turėdami miškininkų diplomus, nes buvome įsitikinę, kad dirbame valstybei naudingą darbą, puoselėjame ir prižiūrime miškus. Ir staiga – vagys, korumpuoti. Ar tikrai nusipelnėme tokio įvertinimo? Ir dar kalbos apie kažkokį mistinį neskaidrumą? Registrų centras, „Lietuvos geležinkeliai“ – centralizuotos valstybės įmonės, o kaip dabar aiškėja, korupcijos būtent tokiose daugiausia. Ar to siekiama sujungus visas urėdijas į vieną įmonę?“, – retoriškai klausė Raseinių miškų urėdas, Lietuvos miškų urėdų tarybos valdybos pirmininkas Antanas Kilčiauskas.
Apginti miškininkus nuo šmeižto ir dezinformacijos, viešai jų atsipašyti ministrą suvažiavime ragino Šiaulių urėdijos miško želdinimo ir apsaugos inžinierius Juozas Daunys.
Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis, ironiškai kalbėjęs apie siūlomą urėdijų reformą, tiesiai šviesiai apkaltino aplinkos ministrą užsakomųjų, šmeižiančių miškininkus straipsnių žiniasklaidoje organizavimu ir siūlė jam atsistatydinti.

Girininkai skaičiuos tik paukščių lizdus?
Telšių miško urėdijos girininkas Petras Būdvytis nuogąstavo, kad po dabar siūlomos reformos girininkų funkcijos iš esmės nunyks, nes jiems siūloma užsiimti tik gamtosauginiais reikalais: skaičiuoti paukščių lizdus, žvėris. „Ar neatsitiks taip, kaip Latvijoje, kur miškuose nebeliko šeimininkų?“,– klausė P. Būdvytis.
Kritiškai apie miškų valdymo reformą atsiliepęs profesorius emeritas Antanas Juodvalkis sakė esąs įsitikinęs, kad prieš užimdamas ministro postą K. Navickas net nesapnavo, kad jam teks įgyvendinti tokią reformą, nes argumentų, kodėl tokios reikia, mažai, o skaičiai dažniausiai pateikiami neteisingi. Profesorius stebėjosi, ką veiks tie 200 centrinės įmonės darbuotojų, iš kurių net 20, jo žiniomis, planuojama įdarbinti apsaugos skyriuje.
„Pagaliau, kokie žmonės dirbs toje įmonėje? Juk dabartiniai geriausi miškininkai, specialistai į sostinę, palikę savo namus regionuose, nesikels. O mokesčiai į savivaldybių biudžetus, kaip dabar tvirtinama, neplauks. Įmonė bus registruota Vilniuje, jam atiteks ir mokesčiai“, – sakė profesorius.

Miškas – ne morkų lysvė
Nešykštėjo kritikos Aplinkos ministerijos siūlomai reformai ir Pakruojo miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Virginijus Kacilevičius.
„Reikėtų labai rimtai pasvarstyti, ar ši reforma sustiprins regionus, ar žmonės nepraras ten darbo, ar neužsidarys smulkiosios lentpjūvės, o ne stumti ją tarsi buldozeriu. Miškas juk ne morkų lysvė“, – sakė miškininkas.
Nepritarė Aplinkos ministerijos parengtai reformai ir tituluočiausias Lietuvos miškininkas akademikas Leonardas Kairiūkštis, ir Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas, ir smulkiųjų medienos perdirbėjų atstovai.
Būsimųjų miškininkų vardu kalbėjęs Aleksandro Stulginskio universiteto studentas Martynas Papartis sakė, kad miškininkystę studijuojantys jaunuoliai jau abejoja, ar verta tęsti studijas, gal geriau emigruoti, nes dėl siūlomos reformos tvyro nežinia ir netikrumas dėl ateities. „Leiskite geriau mums baigti mokslus ir dirbti puoselėjant miškus“, – ragino studentas.
Apie laukiantį chaosą ir miškininkų atleidimus, socialines pasekmes po reformos kalbėjusi Lietuvos miškų ir miškų pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Inga Ruginienė neatmetė galimybės skelbti visuotinį miškininkų streiką, jeigu Vyriausybė iki kovo 8 dienos nepradės derybų dėl valstybinių miškų valdymo reformos.

Lietuvos miškininkų sąjungos suvažiavimo

REZOLIUCIJA

2017 m. vasario 25 d.

1. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl aplinkos ministro Kęstučio Navicko, Aplinkos ministerijos kanclerio Roberto Klovo, Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus Donato Dudučio, dirbančių aplinkos ministro sudarytoje darbo grupėje, vykdančioje valstybinių miškų valdymo reformą, duomenų patikrinimo, ar nėra Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pažeidimo, susijusio su artimais asmenimis, taip pat privačiais ir viešaisiais interesais susijusiais su medienos perdirbimo įmonėmis Lietuvoje ir užsienyje (Latvijoje), taip pat įvertinti, ar minėti asmenys priimdami sprendimus dėl valstybinių miškų valdymo reformos elgėsi nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atliko tarnybines pareigas ir teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengė interesų konflikto ir elgėsi taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.
2. Kreiptis į LR Seimo Antikorupcijos komisiją ir teisėsaugos institucijas siekiant išsiaiškinti, ar Valstybinių miškų valdymo reformą vykdantis aplinkos ministras ir kiti reformą organizuojantys asmenys nėra susiję su Lietuvos ir užsienio medienos verslo įmonių interesų tenkinimu, neatstovauja jų interesams ir ar jų veikloje, susijusioje su valstybinių miškų reforma, nėra galimų korupcijos apraiškų ar kitų nusikalstamų veikų.
3. Pasiūlyti LR Vyriausybei sustabdyti nekompetentingai ir neskaidriai vykdomą Valstybinių miškų valdymo reformą, sudaryti LR Vyriausybei atstovaujančią derybinę grupę kilusiems nesutarimams tarp LR Vyriausybės ir Lietuvos miškininkų sąjungos, Lietuvos miško ir miško pramonės profesinių sąjungų federacijos (LMPF) ir visuomenės spręsti.
4. Atkreipti LR Vyriausybės dėmesį į tai, kad LR Vyriausybei iki 2017 03 08 nepradėjus derybų su Lietuvos miškininkų sąjunga, LMPF ir visuomenės atstovais dėl kilusių nesutarimų, susijusių su nekvalifikuotai ir neskaidriai vykdoma valstybinių miškų valdymo reforma, Lietuvos miškininkų sąjunga, LMPF, visuomenės atstovai apie galimai neskaidrią LR Vyriausybės veiklą reformuojant Valstybinių miškų valdymą informuos atitinkamas Europos Sąjungos institucijas, tarptautines organizacijas, užsienio šalių ambasadas ir paskelbs įspėjamąjį visuotinį streiką bei gindami savo teises imsis kitų aktyvių įstatymais numatytų teisėtų veiksmų.

Lietuvos miškininkų sąjungos neeilinio suvažiavimo

PAREIŠKIMAS

Dėl valstybinių miškų valdymo reformos

2017 m. vasario 25 d.

Rūpestingai prižiūrimi miškai yra nuolat atsinaujinantis Lietuvos turtas, turintis didžiulę ekonominę ir niekuo nepakeičiamą ekologinę, klimato pokyčių švelninimo, socialinę vertę. Lietuvos miškingumas per atkurtos nepriklausomybės laikotarpį padidėjo visu dešimtadaliu ir pasiekė 33,5 proc. Medienos ištekliai šalies valstybiniuose miškuose per nepilnus du dešimtmečius padidėjo daugiau nei ketvirtadaliu – nuo 193 iki 261 mln. kub. m. Pagal miškų našumą šalies valstybiniai miškai yra pirmame Europos valstybių dešimtuke. Visos miškų urėdijos dirba pelningai, į valstybės biudžetą jos sumoka daugiau kaip 42 proc. visų pajamų. Valdymo koordinavimo centro duomenimis, 2016 m. urėdijų normalizuoto grynojo pelno marža siekė 17,7 proc. ir šis dydis yra daug didesnis už energetikos ir susisiekimo sektorių rodiklius.
Nepaisant šių pasiekimų per žiniasklaidos priemones skleidžiama dezinformacija, juodinama visa miškininkų bendruomenė. Ar galima kalbėti apie neskaidrią miškų urėdijų veiklą bei prekybą apvaliąja mediena, kai ji nuo 2013 m. parduodama viešuosiuose elektroniniuose aukcionuose už didžiausią pirkėjo pasiūlytą kainą?
Aplinkos ministerija, neįvertinusi situacijos, neturėdama aiškaus veiksmų plano, nenurodydama reformos būdo naikina savarankiškas miškų urėdijas ir kuria vieną įmonę. Sunku įžvelgti politinės valios prasmingumą, kai vienu rankos mostu norima sugriauti gerai ir pelningai dirbančią sistemą. Reforma pradėta skubotai, neįvardijus siekiamų tikslų, pagrįsta deklaratyviais teiginiais ir klaidinga informacija. Neatlikta siūlomų priemonių įgyvendinimo sąnaudų ir naudos analizė, nėra reformos padarinių prognozės ir vertinimo, neaišku, kaip veiks sukurta nauja sistema, kaip bus perskirstytos miškų urėdijų ir girininkijų vykdomos funkcijos.
Rengiant reformą nediskutuojama su miškininkų bendruomene, o jų pateikti konkretūs pasiūlymai net nėra svarstomi. Neįvertinta miškų išteklių valdymo ir prekybos monopolizavimo įtaka parduodamos medienos kainoms, poveikis smulkiajam medienos verslui ir medienos ruošos įmonėms. Nėra jokių argumentų, rodančių, kad įvykdžius reformą, padidės miškų ekologinė, socialinė ir ekonominė nauda. Kyla klausimas, kaip reforma paveiktų regionų socialinę ekonominę atskirtį ir kiek padidėtų nedarbas bei emigracija?
Totalus centralizavimas ir monopolinės įmonės įkūrimas eliminuotų iš miško ūkio rinkos santykius, konkurenciją, iki minimumo sumažintų gamybos efektyvumo palyginamosios analizės galimybes ir tuo tik skatintų neskaidrius sandorius bei atvertų galimybę valstybinių miškų privatizacijai, taip pat pažeistų per šimtmetį susiformavusias Lietuvos valstybinio miško ūkio tvarkymo tradicijas.
LMS neeilinis suvažiavimas reikalauja sustabdyti Aplinkos ministerijos inicijuojamą valstybinių miškų valdymo reformos vykdymą.
LMS suvažiavimas yra už nuosaikią ekonomiškai pagrįstą valstybinių miškų valdymo pertvarką, siūlo suformuoti ekonomiškai stabilias optimalaus dydžio miškų urėdijas ir išsaugoti jų ekonominį savarankiškumą. Tai įgalins dar labiau padidinti miškų urėdijų veiklos efektyvumą, turto grąžą valstybei su minimaliomis socialinėmis pasekmėmis.

LMS prezidentas Edmundas BARTKEVIČIUS

Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas

Autoriaus nuotraukos

2

Lietuvos miškų ir miškų pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Inga Ruginienė suvažiavime kalbėjo apie laukiantį chaosą, miškininkų atleidimus iš darbo ir socialines pasekmes.

1

Lietuvos miškininkų sąjungos suvažiavime dalyvavo daugiau kaip 300 ryžtingai nusiteikusių delegatų.

6

Aplinkos ministro Kęstučio Navicko (dešinėje) ir viceministro Martyno Norbuto veidai po kritikos neatrodė linksmi.

5

Generalinis miško urėdas dr. Rimantas Prūsaitis piktinosi reformų skubotumu ir žeminančiu požiūriu į miškininkus, jų amžių ir darbo stažą urėdijoje.

4

Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas profesorius Edmundas Bartkevičius urėdijų reformoje įžiūrėjo keistų sutapimų.

3

Apginti miškininkus nuo šmeižtų ir dezinformacijos, viešai jų atsiprašyti ministrą suvažiavime ragino Šiaulių urėdijos Miško želdinimo ir apsaugos inžinierius Juozas Daunys.