Modernios technologijos: stresas ar kokybės garantija?

Apie naujienas statybų sektoriuje, A energinės klasės statinius, statybininkų korteles, skaitmeninės statybos technologijas su Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentu Daliumi GEDVILU kalbasi „Ūkininko patarėjo“ projekto „Statybos“ vadovas Regimantas BALTRUŠAITIS.

– Gerbiamas prezidente, štai žmogus pradeda statyti namą. Tikriausiai vienas pirmųjų klausimų – kas galėtų pastatyti, kur rasti gerų statybininkų? Ką patartumėte Jūs? Kur ir kokios informacijos pirmiausia ieškoti žmogui?
– Kiekvienam, kuris ketina imtis statybų, rekomenduočiau pirmiausia atsidaryti ir peržiūrėti keletą interneto portalų, kuriuose pateikiama daug reikiamos informacijos apie statybas, reglamentus. Vienas portalas – Lietuvos statybininkų asociacijos www.statybininkai.lt. Čia žmonės ras informacijos apie pačią asociaciją, jos narius. Kitas portalas www.statybostaisykles.lt. Šį portalą galėtume vadinti kokybės vadovu, kuriame pateikiamos taisyklės, kaip statyti, kaip teisingai ir kokybiškai atlikti atskirus darbus, pavyzdžiui, kaip tinkamai įstatyti A energinės klasės reikalavimus atitinkantį langą, lauko duris, kaip įrengti fasadą. Tuomet žmogus žinos, ar meistrai viską daro tinkamai. Trečias portalas – www.statreg.lt. Tai sutrumpintas žodžių „statybos registras“ pavadinimas. Išsamiai jį galime apibūdinti kaip sektorinį darbo išteklių registrą. Tiesa, jis veikia dar neseniai. Tačiau informacija nuolat pildoma. Kodėl jis atsirado? Jeigu paklausčiau, kiek Lietuvoje yra mūrininkų, tinkuotojų, dažytojų – kas galėtų atsakyti? Kadaise siūlėme ministrui pirmininkui, kad valstybėje turėtų būti valstybinis darbo išteklių registras. Dabar me galime suskaičiuoti nekilnojamąjį turtą, automobilius, pasėlių plotus, bet svarbiausi ištekliai – darbo – pas mus neskaičiuojami. Nesulaukusi palaikymo, Lietuvos statybininkų asociacija pati ėmėsi kurti tokį registrą. Kaip minėjau, šis registras dar tik pamažu pildomas. Tačiau tikime, kad ateityje jis bus visiškai užpildytas ir tada visuose statybos sektoriuose bus dirbama tik su statybininko kortelėmis. Štai tada situacija statybų rinkoje iš esmės pasikeis. Nebebus kaip dabar, kai žmogus turi sukti galvą: kaip pasistatyti namą, kur rasti gerų statybininkų? Tada dažniausiai klausiame kaimynų, kas statė jiems. Ir štai ateina pas jus žmogus, sako: „Taip taip, aš galiu, aš juk statybininkas, štai mano verslo liudijimas.“ Jūs tuo žmogumi patikite, duodate jam brangias medžiagas, jis stato, bet po kurio laiko matote, kad jis viską sugadino. Imate aiškintis ir sužinote, kad jis penkiolika metų ne namus statė, bet dirbo kažkokius visai kitus darbus. O dabar atėjo, pavyzdžiui, jums klijuoti keraminių plytelių. Rezultatas – apverktinas. Tada žmonės puola skambinti mums, klausinėja ką daryti. Mes jų klausiame: ar sutartį sudarėte? Jeigu sudarėte, tai skaitykite, žiūrėkite jos punktus. Matydamas šią problemą, aš pasiūliau Mokesčių inspekcijai, kad prieš išduodami verslo liudijimą patikrintų ir įsitikintų, ar žmogus tikrai yra statybininkas. Juk liudijime įrašomas kodas, nurodantis, kad jis skirtas statybos darbams. Inspekcijoje man atsakė trumpai drūtai: o mums tai nesvarbu, mums svarbu, kad tas žmogus mokestį sumokėjo. Mėginau aiškinti, kad taip žiūrėti negalima, kad nepakanka vien mokestį paimti, kad reikia ginti viešąjį interesą. Dabar liudijimai dalijami į kairę ir į dešinę, o žmogelis, atėjęs pas užsakovą su tokiu liudijimu, paėmė ir viską sugadino. Tad kas padės užsakovui apsiginti nuo tokių tariamų statybininkų?
– Ar daug tokių atvejų?
– Tikrai ne vienas ir ne du. Štai todėl mes bandome įvesti sistemą. Be to, statybose keičiasi technologijos, statybos darbai darosi vis sudėtingesni, todėl bet kas dirbti nebegali. Žmogus turi būti specialiai apmokytas, jam privalomi trys svarbiausi dalykai: 1) mokėti savo specialybę (tinkuotojo, dažytojo ar bet kurią kitą); 2) išmanyti darbų saugą, kad dirbdamas nesukeltų pavojaus nei sau, nei kitiems; 3) žinoti, kaip tvarkomos ir rūšiuojamos statybinės atliekos, kad neverstų jų miške, parke, kad nepiltų kaimynui į sklypą. Visos šios kompetencijos bus įrašytos statybininko kortelėje. Be to, ši kortelė turi dar vieną paskirtį. Ji įrodo, kad žmogus dirba legaliai. Niekam ne paslaptis, kad dabar statybose daug nelegalaus darbo. Ši kortelė kaip tik padės traukti verslą iš šešėlio. Kaip pavyzdį galiu parodyti kortelę, kurią lietuviui išdavė norvegai. Atvažiavo lietuvis dirbti į Norvegiją ir pirmiausia turėjo gauti tokią kortelę. Ji rodo du svarbiausius dalykus: 1) žmogus išmano darbų saugą; 2) dirba legaliai.
– Kada tokios kortelės galėtų atsirasti ir pas mus?
– Jau yra. Jos pradėtos išdavinėti 2017 m. sausį. Lietuviškoje kortelėje nurodomi ir duomenys, kur žmogus dirba, kokia jo specialybė.
– Kaip tai gali padėti žmogui, ieškančiam statybininko ir norinčiam įsitikinti jo kompetencija?
– Labai paprastai. Tarkim, ateina pas jus statybininkas ir pateikia šią kortelę. Viskas, ko tereikia žmogui, tai turėti išmanųjį telefoną ir į jį atsisiųstą QR skaitytuvą. Tada tereikia nuskaityti kortelėje įrašytą QR kodą ir iš karto telefone atsiras visa informacija apie šį statybininką – kas jis, kur dirba, nuo kada dirba.
– O kaip sužinoti ne tik tai, kad statybininkas moka savo amatą, bet ar moka statyti A energinės klasės namus? Būtent tai, kas dabar labai svarbu kiekvienam pradedančiam statyti?
– Tokiu atveju reikia atsidaryti portalą www.statreg.lt ir pasižiūrėti, ar tas statybininkas įrašytas į šį portalą, ar jis apmokytas statyti A energinės klasės namus. Jeigu jo čia nėra, vadinasi, žmogus negali būti tikras, jog šis statybininkas moka ir pastatys kaip reikia.
– O kur kreiptis statybininkui, norinčiam gauti tokią kortelę?
– Šias korteles išduoda Lietuvos statybininkų asociacija. Apskritai mes manome, kad ateityje statybose neturėtų dirbti neregistruotų žmonių. Jeigu užsakovas negalės patikrinti statybininko, nežinos jo kompetencijų, jo specializacijos, tai paprasčiausiai supras, jog samdyti tokį žmogų gali būti nesaugu.
– Kaip į tai reaguoja statybininkai? Ar noriai kreipiasi užsisakyti kortelių?
– Kaip minėjau, tai dar yra naujovė. Kaip tik dabar mes pradėjome dirbti su profesinio mokymo įstaigomis, rengiančiomis statybininkus. Lietuvoje jų iš viso yra keturiasdešimt viena. Mes kalbame su jų vadovais ir deriname, kad pirmiausia korteles gautų šias mokyklas baigiantys moksleiviai. Jie tikrai jau yra apmokyti dirbti moderniai, naudotis šiuolaikinėmis technologijomis. Be to, asociacija akreditavosi Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijoje dėl profesijų vertinimo. Sudarėme savo vertinimo komisiją. Manome, kad asociacija yra pajėgi vertinti apmokytus žmones. Viena vertinamųjų grupė bus tie jaunuoliai, kurie baigė vidurinę mokyklą, kita – gavusi neformalųjį ugdymą, t. y. žmonės, kurie dirba kur nors gamyboje, bet baigė specialius kursus ir išmoko, kaip statyti A energinės klasės namą.
– O ką daryti rajonuose dirbantiems statybininkams? Jie irgi norėtų išmokti statyti tokius namus, bet tikriausiai nežino, kur jiems kreiptis, kas galėtų juos apmokyti.
– Apie tai bus skelbiama jau minėtame www.statreg.lt portale. Nuo rugsėjo pabaigos prasidės mokymai visoje Lietuvoje. Kiekviename rajone yra profesinio rengimo centras, taigi kiekvienas, kuris susidomėjo ir nori išmokti tai, kas dabar tampa būtinybe, turi pirmiausia kreiptis į savo rajono centrą. Jų svetainėse irgi turėtų atsirasti skelbimai, informuojantys, kada vietiniai statybininkai bus apmokomi, kaip statyti A energinės klasės namus. Tada į tą rajono centrą atvažiuos mūsų vertinimo komisija. Statybininkui reikės išlaikyti žodinį ir praktinį testą. Išlaikiusieji gaus tai patvirtinantį dokumentą. Šis dokumentas bus dedamas į registrą, o statybininkui išduodama kortelė.
– Kaip į tai reaguoja vyresnio amžiaus statybininkai? Juk jiems, visą gyvenimą įpratusiems dirbti tradiciškai, tai turėtų būti nemenkas iššūkis?
– Ogi visai normaliai. Šiandien vyresni puikiai supranta, kad norėdami išlikti rinkoje turi mokytis. Jie tai daro tikrai noriai. O rimtesnių statybos įmonių vadovai patys pasirūpina, kad jų darbuotojai baigtų tokius kursus. Žiemą, kai būna mažiau darbų, visi į mūsų asociaciją įeinančių įmonių vadovai siunčia savo darbuotojus į kursus. Asociacija yra gavusi struktūrinių fondų paramą tokiems mokymams, todėl asociacijai priklausančioms įmonėms 50 proc. mokymo kaštų apmokama iš fondo lėšų. Tai tikrai didelis paskatinimas įmonėms siųsti savo darbuotojus pasimokyti.
– Ateina naujos technologijos, statybos irgi tampa skaitmeninio pasaulio dalimi. O kaip su profesijų mokytojais? Ar turite parengtų žmonių, kurie šito mokys kitus?
– Asociacija numačiusi ir tai. Dabar kaip tik startuojame dar su vienu projektu. Ketiname apmokyti profesinio rengimo mokymo įstaigų mokytojus. Mokytojas, mokantis dabartinius mokinius amato, pats turi gerai išmanyti skaitmenines technologijas. Kitaip sakant, norime šiek tiek pakeisti mokymo programas ir pakreipti mokymą taip, kad mokyklas baigę amatininkai galėtų dirbti be popierinių brėžinių, bet su planšetiniais kompiuteriais ir mokėtų naudotis skait­menine duomenų baze. Vadinasi, pačias programas reikia pakreipti skaitmeninio raštingumo kryptimi ir apmokyti pačius mokytojus. Rinkoje tai tikrai yra didelė naujiena. Jau organizuojame pirmus mokymus, į kuriuos užsirašė 90 mokytojų. Rugsėjo 25 d. Vilniuje rinksis visų profesinio mokymo įstaigų vadovai ir tarsimės, kaip šį darbą organizuoti toliau, kaip sėkmingai apmokyti mokytojus, kad jie toliau šias žinias perduotų savo mokiniams. Pirmiausia, kaip minėjau, reikia modernizuoti pačias programas, pritaikyta jas skaitmeninėms technologijoms. Esame užsibrėžę tikslą per 28 mėnesius apmokyti ir parengti naujos kartos dėstytojus. O statybininkui, išmokusiam dirbti su planšetiniu kompiuteriniu ir naudotis duomenų baze, kortelėje bus parašyta, kad jis geba perskaityti brėžinį skaitmeniniu formatu. Tai bus signalas darbdaviui, kad štai šis žmogus jau išmano modernias technologijas, kad jam galima nusiųsti brėžinį ir jis viską perskaitys bei supras.
– Kaip visos šios naujovės ateina Lietuvą?
– Daug naujovių į Lietuvą atneša statybos įmonės, dirbančios užsienyje. Lietuvoje statybos darbų gerokai sumažėjo, todėl vis daugiau įmonių ieško užsakymų užsienyje. Nuo 2007 metų Lietuvos statybų eksporto apimtys tik auga. Vis daugiau mūsų įmonių ieško ir gauna užsakymų kitose šalyse. Jeigu statybų eksporto apimtys taip stabiliai augs toliau, greitai pasieksime trijų šimtų milijonų eurų apyvartos ribą, kitaip sakant, štai už tiek statybininkai statys ne Lietuvoje. Tai būtų 10 proc. visų statybos darbų. Tik įsivaizduokime, kokios tai apimtys.
– Tai galime daryti išvadą, kad mūsų įmonės užsienyje yra vertinamos?
– Galime sakyti kitaip – jomis pasitiki. Užsienio užsakovai vis labiau pasitiki Lietuvos statybininkais. O ten dirbantys mūsų statybininkai turi naudoti ir taikyti naujoves. Ten ir statybininkų korteles turi visi, ir būtinas reikalavimas išmanyti darbų saugą, ir skaitmeninės technologijos jau yra kasdienybė. Kai kuriose šalyse reikalavimai yra tikrai aukšti, tad mūsų žmonės, norintys ten dirbti, turi visa tai perimti ir įsisavinti. Manau, kad kuo toliau, tuo daugiau ir mūsų amatininkai šias naujoves priims kaip kasdienybę ir niekam nebus streso. Ne paslaptis, kad kai kurie, ypač vyresnio amžiaus, dar patiria stresą, kai paima planšetinį kompiuterį. Mes norime tą stresą sumažinti, parodyti, paaiškinti, kaip tą kompiuterį naudoti, duodame paimti, pamaigyti. Ateityje tikrai tokių problemų nebus. Planšetinis kompiuteris bus įprasta kasdienybė.
– Tačiau tai perša kitą išvadą, kad Lietuvoje statybininkų vis mažės ir vis daugiau jų dirbs ir statys užsienyje.
– Aš manau, kad kol darbo užmokestis skirsis taip, kaip skiriasi dabar, statybininkų emigracija bus jaučiama. Tačiau Lietuvoje kainos kyla praktiškai kiekvieną mėnesį, darbo užmokestis irgi kasmet didėja, dabar nebesustoja augti net žiemą. Anksčiau būdavo taip, kad vasarą darbo užmokestis paaugdavo, bet žiemą sumažėdavo, o šiemet net ir žiemą augo. Akivaizdu, kad tai veikia kaip susisiekiantys indai: jeigu pas kaimynus atlygis didelis, tai nori nenori ir pas mus jis turės augti. Akivaizdu, kad ir vyriausybės vadovai turėtų tai suprasti ir įvertinti, planuodami valstybės biudžetą: jeigu praeitais metais už vieną kvadratinį metrą mokėjome štai tiek, tai po metų kaina bus jau štai tokia. Reikia įvertinti augimą, nes jeigu tai nebus padaryta, tai vėl pritruks pinigų ir liks nebaigtų statybų.
– Sakote, kad statybų apimtys Lietuvoje mažėja. Ar jos vienodai mažėja visuose sektoriuose ir visuose regionuose?
– Ne, tikrai nevienodai. Statybas nuo didesnio nuosmukio gelbsti gyvenamoji statyba didžiuosiuose miestuose. Daugiausia tai daugiabučiai namai, kurių daugiausia statoma Vilniuje, dar šiek tiek Kaune. Jeigu ne ši statyba, tai būtume turėję 10 proc. nuosmukį. Galima sakyti, kad gyvenamoji statyba „ištempė“ bendrą statybų apimtį. Tačiau visur kitur, pavyzdžiui, infrastruktūros, inžinerinių statinių buvo labai mažai ir tai labai jautėsi. Šiemet statybos šiek tiek įsivažiuoja, bet vėl ne visur vienodai ir ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Pavyzdžiui, Vilniuje visi sako, kad jau susikomplektavo programas, bet joms įvykdyti trūksta darbininkų, o štai regionuose įmonės sako, kad trūksta didelių projektų. Jie skundžiasi, kad važinėja iš vieno objekto į kitą, todėl jiems nieko nebelieka, nes išleidžia daug pridėtinių lėšų pervažiavimams.
– Pakalbėkime dar apie reikalavimus statyti jau tik A energinio efektyvumo klasės namus. Ar tokie reikalavimai keliami tik Lietuvoje?
– Energinis pastatų efektyvumas visoje Europoje dabar yra, ko gero, svarbiausia tema. Kiekviena valstybė apie tai diskutuoja. Tų reikalavimų keliama vis daugiau ir daugiau. Beje, nuo 2018 m. reikalavimai Lietuvoje bus dar griežtesni. Namai turės atitikti jau A+ energinei klasei keliamus reikalavimus, kitaip sakant, statinys turės ne tik taupyti resursus, bet ir pats kažkiek apsirūpinti elektros arba šilumine energija. Kadangi reikalavimai vis auga, tai atitinkamai reikia kuo tinkamiau parengti ir statybininkus, kad jie mokėtų tiksliai atlikti visus statybos darbus, kad jeigu jau šiltina, tai mokėtų teisingai įdėti ir garo izoliaciją, ir vėjo izoliaciją, kad žinotų, kaip apsaugoti sieną nuo drėgmės, kad ji neprarastų šiluminių savybių, kad suprastų, kaip įrengti stogą.
– Kokios naujovės dėl to atsirado nuo pat namo projektavimo iki baigtos statybos įteisinimo?
– Jau projektavimo stadijoje atsirado tokia naujovė, kad projektas tikrinamas ir vertinama, ar atitinka A energinei klasei keliamus reikalavimus. Architektas turi projektuoti atsižvelgdamas į šiuos reikalavimus. Kiekvienam projektui daromas energetinis auditas, tikrinami projektiniai sprendiniai. Taigi leidimą statyti galima gauti tik tada, kai auditorius patvirtina, kad jūsų projektas atitinka visus energinius reikalavimus. O baigiat statybas ir rengiantis namą priduoti, bus daromas statinio sandarumo testas.
– Vis dažniau susiduriame su terminu „skaitmeninė statyba“. Gal galėtume mūsų skaitytojams paaiškinti, kas tai yra, kuo ji skiriasi nuo mums visiems įprastos statybos?
– Tai yra taip vadinamos BIM technologijos (angl. Building Information Modelling). Jos jau sparčiai žengia į Lietuvą. Kitaip sakant, tai yra statinio informacinis modeliavimas. Šios technologijos leidžia atlikti net virtualias statinio simuliacijas. Pavyzdžiui, ketinate statyti namą stikliniu fasadu, atgręžtu į pie­tinę pusę. Naudodami BIM technologijas galite pasitikrinti, kokiu atstumu nuo namo reikėtų sodinti augalus, kad jie nenudžiūtų, nes ši programa, įvertinusi energetinį spinduliavimą į pastatą, parodys, kokia temperatūra bus nuo namo už metro, už dviejų metrų arba dar toliau. Arba galime suvesti visus namo parametrus, įrašyti, kokia yra šildymo kaina, ir programa apskaičiuos, kiek mums kainuos šildymas, tarkim, per mėnesį. Užsakyti tokią simuliaciją gali jau kiekvienas užsakovas. Tereikia kreiptis į projektuotoją ir pasakyti, kad norite projekto pagal BIM. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad tai bus tam tikra daugybinė informacija su trimačiu modeliu ir įvairios galimos simuliacijos. Pavyzdžiui, ūkininkas stato fermą. Jam svarbu žinoti, ar vartai bus pakankamai platūs gyvuliams praeiti, ar fasadas per daug nespinduliuoja šilumos, ar kieme galės apsisukti tam tikrų gabaritų technika. Gali būti ir garso simuliacija. Ar užvedus traktorių kurtinančiu garsu neskambės visas kiemas? Trimatė grafika leidžia padaryti daugybę simuliacijų. Be to, BIM technologijos padeda išvengti klaidų, kurios kartais atsiranda popieriniuose brėžiniuose vien todėl, kad nesimato, pavyzdžiui, kaip kertasi arba vieni pro kitus praeina vamzdžiai, laidai. Tai didžiulis projektavimo šuolis į priekį.
– Skamba labai patraukliai. O kaip tai įgyvendinama Lietuvoje?
– Mes siūlėme, kad Lietuvoje visiems statiniams nuo 1,5 mln. eurų sąmatinės vertės būtų taikomas BIM‘as. Tačiau tam pasipriešino projektuotojai ir architektai. Jiems tai atrodo per ankstyva idėja, pasak jų, architektai tam dar nepribrendę. Tada viename jų susirinkime paprašiau: pakelkite ranką, kas iš jūsų sugebate projektuoti 3D formatu. Pakėlė apie du trečdaliai dalyvių. Tada vėl klausiu: tai kodėl jūs prieštaraujate? Pasirodo, dalis naudoja nelegalią programinę įrangą. Taigi pažanga stringa todėl, kad architektai tiesiog nepajėgia legaliai įsigyti brangiai kainuojančios programinės įrangos. Jeigu norime būti pažangūs ir neatsilikti, mūsų vyriausybei reikėtų apsvarstyti galimybę padėti architektams, kiek nors dotuoti arba kompensuoti technologijų įsigijimo išlaidas. Nors, antra vertus, tai priklauso nuo to, kaip šį reikalą vertinsime. Jeigu perki Tesla automobilį, moki daug ir tai tau atrodo negerai, bet kai nereikia važinėti į degalinę, jau pasidaro gerai. Taip ir su šia programine įranga. Jeigu galima projektuoti statinį, kuriame praktiškai nelieka projektavimo klaidų, jeigu galima daryti eksploatacinį modelį, tai viskas atrodo visai kitaip. Dabar pas mus pastatams eksploatacinis modelis beveik nedaromas. Dabar tik į Excel lapą ką nors surašo, pavyzdžiui, kiek skiriame šildymui, dar šį tą. Ir viskas. O kai statinys suprojektuotas taikant BIM, tai jau galima daryti eksploatacinį modelį, galima analizuoti eksploatacinius kaštus, galima optimizuoti daugelį dalykų. Pavyzdžiui, Vilniaus šilumos tinklai buvo išnuomoti daugybę metų. Jeigu aš nuomininko paprašyčiau parodyti gyvavimo ciklo informaciją, iš kurios turėtų matytis, kaip jiems sekėsi eksploatuoti, kas buvo pakeista, kokios naujos detalės įdėtos vietoje susidėvėjusių, tikriausiai gaučiau kokį nors buhalterinį išrašą, iš kurio būtų nedaug naudos. O taikant BIM galima matyti kiekvienos detalės techninį pasą, kada detalė keista, kiek tai kainavo ir netgi galima susieti viską su brėžiniu. Paspaudėme pelytę ir matome, kad ten kažkur trečiame aukšte buvo pakeista spyna. Aš matau tos spynos sąskaitą, netgi žinau, kas ją pakeitė. Arba, tarkime, kur nors gatvėje mašina atsitrenkė į šviesoforą ir jį apgadino. Jeigu aš turėčiau šviesoforo trimatį modelį, tai pasiimčiau planšetinį kompiuterį, pažymėčiau modelyje, kur kuri detalė sugadinta, ir iš karto matyčiau kiekvienos detalės sąskaitą. Taigi ir žalos atlyginimą būtų galima apskaičiuoti iš karto. Negana to, taip pat galiu matyti, kas ir kada tiekė šias detales, todėl negaišdamas laiko tiems patiems tiekėjams galiu užsakyti naujas.
– Tikriausiai daugeliui skaitytojų tai dar yra naujiena ir apie tai jie perskaitė pirmą kartą. Kur jiems ieškoti daugiau informacijos, jeigu panorės išsamiau sužinoti apie BIM technologijas?
– Lietuvos statybininkų asociacija drauge su kitomis dvylika asociacijų yra įkūrusios viešąją įstaigą „Skaitmeninė statyba“. Yra ir interneto portalas, kuris vadinasi www.skaitmeninestatyba.lt. Be to, kiekvienais metais „Restos“ parodoje mes skelbiame konkursą BIM projektams, įgyvendintiems Lietuvoje ir mūsų šalies statybininkų. Jie varžosi penkiose kategorijose (gyvenamieji pastatai, visuomeniniai pastatai, gamybiniai pastatai, infrastruktūra (susisiekimo infrastruktūra), infrastruktūra (kiti inžineriniai statiniai)). Tik vienoje kategorijoje dar vertinami ir užsienyje atlikti projektai. Minėtame portale galima rasti informacijos apie 2016 ir 2017 metais šiam kon­kursui pateiktus projektus. Taigi Lietuvoje jau irgi taip statoma. Tačiau yra viena problema… Dauguma šiame konkurse dalyvaujančių projektų yra privataus sektoriaus. Privatūs užsakovai jau suprato, kad BIM technologijomis pagrįsta statyba yra kokybiškesnė. Atrodytų, tą patį turėtų suprasti ir valstybė. Deja, valstybės finansuojamų BIM projektų yra labai mažai.
– Kodėl?
– Ogi todėl, kad galioja viešojo pirkimo reikalavimas – laimi tas, kuris pasiūlo mažiausią kainą. Verslininkas mąsto kitaip – jam svarbiausia pastatyti kuo geriau, bet ne kuo pigiau. Žinoma, BIM technologijomis pagrįsta statyba kainuoja brangiau, nes brangiau kainuoja pats projektas, pirminės informacijos suvedimas. Tačiau per visą gyvavimo ciklą tai atsiperka su kaupu ir vertinant projektą ilgalaikėje perspektyvoje verslininkas sutaupo. O valstybės pareigūnas sako: „Aš turiu pirkti pagal mažiausios kainos principą, kitaip mane atleis iš darbo“. Todėl valstybės finansuojamiems objektams BIM‘as dar netaikomas. Tad mes klausiame – kada pagaliau ir į viešuosius pirkimus ateis reikalavimas nuo 1,5 mln. eurų sąmatinės vertės reikalauti, kad būtų taikomas BIM‘as? Tiesa, kartais drąsesni vadovai pamėgina tokį reikalavimą kelti. Jie sako: „Tegul mane atleidžia, bet būsiu padaręs darbą taip, kaip reikia“.
– O kaip kitose Europos šalyse?
– Tarkim, Jungtinėje Karalystėje tai yra privaloma. Jie šitokią statybą vadina antruoju lygiu. Skandinavijos šalyse tai yra norma. Visi supranta, kad statyti reikia tik taip. Vokiečiai taiko šiek tiek kitokį metodą. Bet toliausiai pažengę britai, po jų būtų suomiai, tada švedai, norvegai, olandai… Galima sakyti, kad dauguma šalių eina šia kryptimi.
– O kaip su šiomis šalimis lyginant atrodo Rytų Europa?
– Reikia pabrėžti, kad iš Rytų Europos šalių labai neblogai atrodo Lietuva. Manau, kad prie tokio gero postūmio labai daug prisidėjo VšĮ „Skaitmeninė statyba“, jau keletą metų populiarinanti BIM modelį. Šiemet jau ir VGTU išleido pirmą grupę magistrų, kurie puikiausiai išmano BIM‘ą, žino, kaip konstruojamas modelis, kaip jį įgyvendinti. Rinkoje yra didžiulis poreikis, dabar atsiranda ir parengtų specialistų.
– Neseniai Londone, paskui ir Lietuvoje kilęs gaisras visiems skaudžiai priminė dar vieną problemą apie statybinių medžiagų saugumą. Medžiagų pasiūla didelė, žmogus ieškodamas ir rinkdamasis vertina izoliacines savybes, pigumą. Medžiagų saugumas iki šiol buvo toli gražu ne svarbiausias kriterijus. O kai kurie žmonės galbūt iš viso į tai nekreipė dėmesio. Kaip susigaudyti tarp gausybės medžiagų, kurios yra saugios, o kurios ne? Ir kaip paskui, kai namas jau pastatytas, statybininkai „išsibėgioję“ po kitus objektus, o ėmė ir atėjo nelaimė, atsekti, kas pasiūlė tokias medžiagas, kaip jos iš viso pateko pas žmogų?
– Štai ir vėl galime minėti BIM‘ą. Tačiau kol šis modelis dar nepaplitęs, yra kitas tikrai geras sprendimas. Tai – elektroninis statybos žurnalas. Jis pakeičia iki šiol naudotą popierinį žurnalą.
– O kaip jį gauti? Kaip jis veikia?
– Tai yra jau debesų kompiuterijos variantas ir veikia kaip kiekviena panaši saugykla. Jį turėti gali kiekvienas žmogus, pradėjęs statybas. Tereikia pasakyti darbų vadovui, kad jūs norite elektroninio statybos žurnalo, ir sudaryti sutartį. Jį „užvesti“ kainuoja tikrai nedaug, bet nauda labai didelė. Čia galima sudėti visą informaciją apie statybines medžiagas. O veikia jis štai kaip. Atveža į statybas apdailos plokštes. Darbų vadovas mobiliuoju telefonu nuskenuoja medžiagos pasą ir iš karto siunčia jį į žurnalą. Taip galime ten sudėti visų medžiagų pasus ir sertifikatus. Negana to, galima parašyti, kas dirbo su šiomis medžiagomis, kuris statybininkas jas tvirtino. Juk statybininkai baigė darbą ir išėjo, o žmogus net nežino, kur kokios medžiagos panaudotos. Praėjo kažkiek laiko, viskas pasimiršo, bet štai ėmė kažkuri plokštė ir nukrito. Kas kaltas? Tereikia atsidaryti žurnalą ir pažiūrėti, kas tą plokštę tvirtino. Ir pareikalauti, kad tas meistras ateitų ir ištaisytų blogai atliktą darbą. Tai yra informacijos atsekamumas ir asmeninės atsakomybės stiprinimas. Neseniai įvyko avarija prie „Barclays“ banko Vilniuje. Buvo paskirtas ekspertas. Tai štai tas ekspertas du mėnesius ieškojo dokumentacijos medžiagos ir vieną dieną rašė išvadą. Arba dar – slenka Gedimino kalnas. Aš klausiu ekspertų: kalnas slenka, ką jūs darote? Jie sako: ieškome informacijos ir dokumentų. Reikia išsiaiškinti, kur kas jau buvo daryta. O tų dokumentų nėra. Tačiau jeigu būtų elektroninis žurnalas, pakaktų jį atsidaryti ir iš karto būtų aišku, kas, kada ir ką darė.
Be to, į šį žurnalą galima sukelti visas statybų nuotraukas. Štai pakabintos lubų plokštės. Praėjo keleri metai ir žmogus pamiršo, kas ten virš jų yra. Atsidaro žurnalą ir mato, kad štai ten arba ten eina laidai. Palyginti su popieriniu žurnalu, galimybių daugybė. Tereikia panorėti jomis naudotis.
Palyginti norėčiau su buhalterija. Dabar jau juk niekas rankomis nepildo buhalterinių knygų, visi naudoja skaitmenines programas. Kažin ar atsirastų buhalterė, kuri sutiktų viską rašyti popierinėse knygose. O statybose kažkodėl dar vis norima dirbti senoviškai.
Šios technologijos jau sparčiai žengia į Lietuvą. Ir kuo greičiau imsime jomis naudotis, tuo saugiau visi jausimės ir gyvensime.
Lietuvos statybininkų asociacijos nuotrauka

Lietuvos statybininkų asociacijos nuotrauka