Mokslininkai perspėjo šalies vadovus dėl žemės ūkio chemizavimo

Susirūpinęs dėl pernelyg intensyvaus Lietuvos žemės ūkio chemizavimo, jo ateities, visuomenininkų sambūris „Patirtis“, vienijantis ilgametę patirtį turinčius profesionalus, atviru laišku kreipėsi į valstybės vadovus. Sambūris atkreipia dėmesį į netinkamo ūkininkavimo pavojus, kad didėjantis pesticidų naudojimas žemės ūkyje nuodija gamtą ir žmones, kad didžiausiam Lietuvos turtui – dirvožemiui, jo derlingumui išsaugoti metų metais skiriamas minimalus dėmesys. Visuomenininkai ragina valdžią imtis kardinalių priemonių, jei norima išsaugoti Lietuvos kaimą, dirvožemį, biologinę įvairovę, žmonių sveikatą, gaminti sveiką žemės ūkio produkciją.

vaikas su morkomisPadėtis katastrofiška

„Baisu, kai iš valdžios atstovų išgirstame, jog žemės ūkyje viskas yra palyginti neblogai, tačiau iš tiesų padėtis yra tokia katastrofiška, kad galima sakyti, jog tai – gyvybės klausimas. Problemos per pastaruosius tris dešimtmečius žemės ūkyje tik didėjo ir jų daugėjo, prastėjo dirvožemio, produkcijos, gamtinės aplinkos kokybė“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė sambūrio „Patirtis“ narys, augalų selekcininkas prof. habil. dr. Antanas Svirskis.

Sambūris „Patirtis“ pastaraisiais metais ne kartą kreipėsi į aukščiausią Lietuvos valdžią dėl padėties Lietuvos žemės ūkyje ir kaimo griūties, pateikdamas savo siūlymus, ką reikėtų daryti, bet situacija nesikeitė. Apeliuodami į dabartinės valdžios deklaruojamus tikslus kurti gerovės valstybę, visuomeninės organizacijos atstovai tvirtina, jog to nepavyks pasiekti, jei žemės ūkyje nebus pokyčių.

Į Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį, Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, žemės ūkio ministrą Andrių Palionį atviru laišku kreipėsi ir jį pasirašė žinomi visuomenininkai, mokslininkai, žemės ūkio, socialinės, kultūrinės, akademinės sričių specialistai: sambūrio „Patirtis“ pirmininkas dr. Romas Pakalnis, nariai prof. A. Svirskis, prof. Alvydas Baležentis, žurnalistė Nijolė Baužytė, architektė Birutė Biekšienė, menotyrininkas Romualdas Budrys, inžinierius Albinas Jasiūnas, architektas Audrys Karalius, prof. Libertas Klimka, visuomenės veikėja Liudvika Knizikevičienė, visuomenės veikėjas Venantas Mačiekus, prof. Regina Merkienė, disidentas Petras Plumpa, dr. Marija Sereikienė, prof. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.

Atvirame laiške jie teigia: „Per visą šalies istoriją Lietuvos žemės ūkis dar nebuvo išauginęs tokio didelio javų, rapsų, cukrinių runkelių derliaus, tačiau Lietuvos žemės ūkis dar niekada nenaudojo tiek daug mineralinių trąšų ir pesticidų. Bėda ta, kad forsuojant didelį derlių bet kokia kaina, prastėja produkcijos, dirvožemio ir gamtinės aplinkos kokybė. Daug kur nebesilaikoma sėjomainų, susidėvėjo melioracijos įrenginiai, nekalkinant rūgščių žemių, sparčiai didėja jų rūgštingumas, sunki technika didina dirvožemių suslėgimą. Be saiko didinami laukų plotai, stambinami ūkiai, naikinami laukų želdiniai, dėl ko labai sumažėjo daugiamečių žolių, svarbiausių dirvožemio derlingumo gerintojų plotai, didėja vandens ir vėjo sukeliamos dirvožemio erozijos mąstai.“ (kalba netaisyta)

Visa tai, „Patirties“ narių tvirtinimu, veda į natūralaus dirvožemio derlingumo mažėjimą bei biologinės įvairovės degradaciją. Jei dar prieš keliolika metų 60 kg/ha NPK trąšų norma buvo laikoma optimalia, tai dabar nebepakanka ir 100 kg/ ha NPK.

„Sėkmingam žemės ūkio augalų augimui ir kokybiško derliaus brandinimui reikalingi bemaž visi Mendelejevo lentelės elementai. Deja, į dirvožemį mes grąžiname tik NPK ir dar keletą mikroelementų. Todėl pastaraisiais metais pastebimas ne tik dirvožemio, bet ir grūdų bei kitų rūšių augalų derliaus kokybės prastėjimas bei didėjanti produkcijos savikaina“, – sakoma kreipimesi į valstybės vadovus.

Besaikė aplinkos chemizacija

Žmonės turi teisę į sveiką maistą ir švarią aplinką, tačiau, naudojant tiek daug pesticidų ir jų kiekiui vis didėjant, nuodijama aplinka, gamtoje nebelieka pusiausvyros.

„Dabar dauguma žemdirbių be pesticidų jau nebemoka ūkininkauti, nors yra daugybė įrodymų, kad glifosatai bei kiti pesticidai sukelia įvairių vėžinių susirgimų ir kitokių ligų, užteršia vandenis, žudo dirvožemio mikro- ir makroorganizmus. Žiemodami glifosatais apnuodytose ražienose jau baigia išnykti kiškiai, kurapkos, varliagyviai ir net peliniai graužikai. Nuo pesticidų ypač kenčia paukščiai, žuvys ir daugelis kitų gyvūnų, kurių pagrindinis maisto šaltinis – vabzdžiai. Iškilo didelis pavojus bitėms ir kitiems labai naudingiems vabzdžiams. Musių seniau būdavo ištisi spiečiai, o dabar jų beveik nėra, todėl badauja kregždės, čiurliai, kiti paukščiai. Jau keletą metų laukuose nemačiau zuikio ar kurapkėlės“, – tvirtino prof. A. Svirskis.

Sambūriui „Patirtis“ labiausiai neramu dėl didėjančio pesticidų naudojimo. 2008 m. į Lietuvą įvežta 414 tonų, 2012 m. – 2 902 tonų, 2016 m. – 14 576 tonų pesticidų. Taigi apskritai pesticidų naudojimas išaugo net 35 kartus.

„Vieša paslaptis, kad dar apie 20 proc. pesticidų (neaiškios kilmės) įvežama nelegaliai. Negi mūsų žemės ūkis taip serga? Kas gali paaiškinti, kodėl naudojami nuodų kiekiai taip sparčiai auga? – klausia sambūrio nariai. – Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) prie Žemės ūkio ministerijos įrodinėja, kad gavusi registracijos paraišką nuodugniai įvertina augalų apsaugos priemonių (AAP) poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, ir tik visai saugios iš jų registruojamos Lietuvoje. Jeigu tai tiesa, kodėl kasmet peržiūrimi registruotų AAP sąrašai ir išbraukiama po keliolika registruotų ir beveik tiek pat registruojama naujų pesticidų?“

2010 m. šalyje buvo registruota 255 įvairiausių pesticidų, iš jų net 44 herbicidai, kurių veiklioji medžiaga – glifosatai. Tais metais iš leistinų naudoti pesticidų sąrašo išbraukta beveik 150 pesticidų rūšių.

Sambūrio „Patirtis“ atvirame laiške teigiama: „2017 m. iš sąrašo išbraukta 17 herbicidų, kurių veiklioji medžiaga – glifosatai, nes juose rasta koformulianto – poliesilintų riebiųjų aminų, kurie gerokai toksiškesni už grynus glifosatus. Panašu, kad niekas dorai nežino, jei jie dešimtimis išbraukiami ir įrašomi. Kur buvo tie tyrėjai ir registruotojai, leidę eilę metų nuodyti žmones ir gamtą? Kaltų nėra? Žinotina, kad kuriami nauji pesticidai yra vis toksiškesni. Pakanka vos kelių gramų vienam hektarui. Tokius pesticidus lengva perdozuoti ir pavojingai užteršti aplinką. Kardinaliai sumažinus registruotų pesticidų skaičių, labai palengvėtų jų pačių ir jų metabolitų likučių tyrimas (registracija, likučių tyrimas kainuoja nemažus pinigus). Kas gali paneigti, kad dalis tų pinigų nenubyra tų pesticidų tyrėjams ir registratoriams? Herbicidai, kurių veiklioji medžiaga glifosatai, sudaro beveik pusę visų naudojamų herbicidų. Juos visokeriopai reklamuoja ne tik gamintojai, platintojai, didelis būrys konsultantų bet ir kai kurie mokslo darbuotojai, apsigynę disertacijas ir pakilę karjeros laiptais.“ (kalba netaisyta)

Dabar dauguma žemdirbių be pesticidų jau nebemoka ūkininkauti. Pasak sambūrio „Patirtis“ narių, baisiausia, kad Europos Komisija (EK) leido glifosatus naudoti prieš pat augalų derliaus nuėmimą ir net pavadino tai „gero ūkininkavimo praktika“. Lietuviai apsukrūs ir tuo pasinaudojo, nušaudami tris zuikius: glifosatai sunaikina piktžoles, paspartina grūdų džiūvimą, o už paliktas apnuodytas negyvas ražienas dar gauna papildomų išmokų.

„Niekas nesiima atsakomybės už tai, kad apipurkšti glifosatais grūdai pilami į tuos pačius aruodus, kaip ir nepurkšti. Glifosatų likučių randama žmonių, niekada neturėjusių su pesticidais tiesioginio kontakto, organizmuose, įvairiuose maisto produktuose ir net aluje“, – perspėjama atvirame laiške.

Austrija, Prancūzija jau uždraudė naudoti glifosatus. JAV iškelta daugybė ieškinių dėl glifosatų padarytos žalos žmonių sveikatai, o nuo 2023 m. jie, tikriausiai, bus uždrausti naudoti ir visoje ES, nes yra daugybė įrodymų, kad glifosatai ir kiti pesticidai sukelia įvairių vėžinių susirgimų ir kitokių ligų, užteršia dirvožemį, vandenis.

Dar 2015 m. pasaulyje kilo susirūpinimas dėl glifosato saugumo, kai Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra paskelbė išvadas, kad augalų apsaugos produktai, į kurių sudėtį įeina glifosatas, gali sukelti vėžį. Pasaulio sveikatos organizacija glifosatą klasifikuoja kaip „greičiausiai kancerogeninį“. Glifosatą gamina dešimtys įmonių visame pasaulyje, tačiau bene labiausiai jis siejamas su kovos su piktžolėmis priemone „Roundup“. Ją sukūrė ir visame pasaulyje pardavinėjo JAV bendrovė „Monsanto“, kurią prieš porą metų įsigijo Vokietijos agrochemijos milžinė „Bayer“.

„Nuo glifosato nukentėjusiems žmonėms JAV išmokėta milijonai dolerių kompensacijų. Yra pareikšta daugybė ieškinių dėl galimai glifosato sukelto vėžio, o pas mus glifosatu ir toliau gausiai purškiami laukai. Kur mes einame? Glifosato tiek prigaminta, kad nėra kur dėti, tai ir toliau purkšime laukus, tegul žmonės valgo glifosatais užterštus produktus, o paskui kenčia nuo įvairių ligų?“ – piktinosi profesorius A. Svirskis.

Bitėms pesticidai pražūtingi

Nuo pesticidų kenčia ir bitės. Sambūrio „Patirties“ narių nuomone, bitėms gresia išnykimas, nors eurokomisaras Vytenis Andriukaitis skelbė visai Europai, jog Lietuvoje išspręsta bičių apsaugos nuo pesticidų problema, nes visi bitininkai, bitininkaujantys 2,5 km atstumu nuo purškiamų laukų, prieš dvi paras įspėjami, kad apsaugotų savo bites, t. y. avilius uždarytų ar pervežtų į saugias vietas, kad žydintys augalai purškiami tik nuo 9 val. vakaro ir iki 4 val. nakties, ir kt.

Keli Sambūrio „Patirtis“ nariai yra bitininkai – mėgėjai ir augalų vegetacijos metu kas kelintą dieną telefonu yra įspėjami, kad netoliese bus pesticidais purškiami laukai ir reikia saugoti bites.

„Karštą vasaros dieną uždaryti avilius tolygu katastrofai. Pervežti avilius į saugias vietas retas bitininkas turi priemonių ir sveikatos. Be to, Lietuvoje daug pasėlių purškiami ir visą dieną. Pesticidų lašelių patenka ant skraidančių bičių, jos apnuodija medų, perus arba žūva – praranda orientaciją arba, įgijusios pesticidų kvapą, tampa neatpažįstamomis ir nebėra priimamos į avilius. Pagal naujausias augalų auginimo technologijas, dauguma augalų rūšių purškiami įvairiais pesticidais nuo kelių iki 10 kartų per vegetacijos periodą, todėl bitėms ir daugeliui kitų gyvių gresia išnykimas“, – tvirtina sambūrio nariai.

Sektinais pavyzdžiais jie pateikia Giedrikų ūkį Biržų rajone, labai patyrusio agronomo Valentino Genio ekologinį ūkį Ukmergės rajone. Pastarajame jau beveik 20 metų nenaudojamos mineralinės trąšos, pesticidai ir net plūgas. Įvesta 9 laukų sėjomaina, auginami įvairūs mišiniai žaliajai trąšai, glaudžiai bendradarbiaujama su Lietuvos ir užsienio dirvožemių tyrėjais. V. Genio ūkyje pagrindinis dėmesys skiriamas dirvožemiui gerinti ir išsaugoti, o ne augalams tręšti. Javų derlingumas – 6 t/ha puikios kokybės grūdų. Maža savikaina, gera dirvožemio kokybė (humuso kiekis išaugo iki 30 proc.). Savo patyrimu V. Genys noriai dalijasi su kitais ūkininkais, organizuoja seminarus ir ekskursijas.

„Ar tai ne skatintinas ir sektinas pavyzdys visos Lietuvos žemdirbiams, žemės ūkio mokslui bei valdininkams?“, – klausia sambūrio nariai.

Siūlymai šalies valdžiai

Sambūriui „Patirtis“ nerimą kelia nepagrįstai užmirštamas didžiausias Lietuvos turtas – dirvožemis. Metų metais dirvožemio derlingumui išsaugoti skiriamas minimalus dėmesys. Šiuo metu dėl intensyvios žemdirbystės net pačiuose derlingiausiuose Suvalkijos ir Šiaurės Lietuvos dirvožemiuose vis dažnesni dirvos nualinimo atvejai.

„Paminėtos problemos aktualios ES šalims ir visam pasauliui, – kreipimesi į valstybės vadovus teigia sambūris „Patirtis“. – Ką tik paskelbtoje 90-ties organizacijų iš 17 ES šalių iniciatyvoje „SAVE BEES AND FARMERS“ rašoma, kad 2005-2016 m. ES išnyko 4 milijonai smulkių ūkių, labai nyksta bioįvairovė, spartėja klimato kaitos krizė, jau degradavo beveik pusė gamtinės aplinkos regionų, ant išnykimo ribos pateko beveik ketvirtadalis laukinės gyvūnijos rūšių ir t.t. Akcentuojama, kad labiausiai tą skatina besaikė aplinkos chemizacija bei jos naudojimo intensifikacija. Todėl iniciatoriai iki 2020 m. rugsėjo įteiks ES komisijai ir parlamentui vieno milijono parašų peticiją, su reikalavimu iki 2030 m. uždrausti naudoti 80 proc. pavojingiausių, o iki 2035 m. ir visų cheminių pesticidų naudojimą. Iki to laiko mokslas privalo labai sustiprinti atsparių ligoms ir kenkėjams augalų veislių bei biologinių augalų ir gyvūnų apsaugos preparatų kūrimą. Iniciatyva jau išversta į 20 kalbų ir platinama visose ES šalyse.“ (kalba netaisyta)

Lietuva, pasak sambūrio „Patirtis“, norėdama išlikti žalia ir tapti gerovės šalimi, turėtų visokeriopai prisidėti prie šios iniciatyvos įgyvendinimo. Šiam tikslui pasiekti „Patirtis“ valstybės vadovams pateikia savo siūlymus: siekiant išsaugoti dirvožemį, vandenis, biologinę įvairovę, gaminti saugų maistą ir pašarus, būtina apriboti mineralinių trąšų naudojimą iki ne daugiau kaip 100 kg/ha NPK. Nuo 2020 metų uždrausti naudoti glifosatus prieš pat derliaus nuėmimą. Sumažinti registruotų pesticidų asortimentą iki minimaliai būtinos įvairovės (iki 2030 metų uždrausti naudoti ne mažiau kaip 80 proc. pavojingiausių pesticidų; iki to laiko mokslas turi labai sustiprinti atsparių ligoms ir kenkėjams augalų veislių ir biologinių augalų bei gyvūnų apsaugos preparatų kūrimą); atlikti kokybišką auditą ir išsiaiškinti, kodėl šalyje registruojama tiek daug sveikatai pavojingų pesticidų. Pateikti visuomenei atsakymus, kodėl didelė dalis pesticidų skubiai įtraukiama, o paskui išbraukiama iš registro kaip pavojingi arba labai pavojingi? Ar esama šalies pesticidų naudojimo kontrolės sistema yra efektyvi ir tikrai orientuota į visuomenės sveikatos ir gamtinės aplinkos apsaugą? (Sąžiningi medikai ir mitybos specialistai vis dažniau siūlo nebevartoti chemizuotuose ūkiuose išaugintų maisto produktų, nes jie nesaugūs); skatinti mišrių ūkių plėtrą, organinių trąšų, žalienų panaudojimą bei rūgščių dirvų kalkinimą. Visi ūkiai privalo turėti bent 3–4 laukų sėjomainas. Optimalus sėjomainų laukas neturi būti didesnis nei 100 ha. Siekiant apsaugoti dirvožemius nuo erozijos, išsaugoti biologinė įvairovė ir kraštovaizdį, pradėti ir skatinti apsauginių laukų juostų, gojelių ir kitų želdinių sodinimą; skatinti smulkiųjų ir vidutinių šeimos ūkių, kurie ūkininkauja ar yra pasiruošę ūkininkauti pagal tausojamosios (tvarios) arba ekologinės žemdirbystės sistemų reikalavimus, veiklą. Kurti juridines ir ekonomines sąlygas žemės ūkio kooperacijai, o ypač agroservisų plėtrai. Tęsti ir plėtoti trumposios grandies kokybiškų maisto produktų gamybą bei kurortinę žemdirbystę. Įvairiuose Lietuvos regionuose įkurti parodomųjų pavyzdinių ekologinių ūkių, kuriuose būtų organizuojami mokymai, kiti edukaciniai renginiai; orientuoti Lietuvos žemės ūkio mokslininkus ir specialistus, kad jie parengtų ekonomiškai efektyvias ekologiško ir saugaus maisto produktų gamybos, žemės ūkio kultūrų, gyvulių auginimo bei priežiūros technologijas, aplinkos apsaugos, dirvožemių erozijos mažinimo, biologinio aktyvumo ir humuso kiekio didinimo priemones.

Violeta GUSTAITYTĖ

ŪP korespondentė