Nenuspėjami ligų protrūkiai gyvulių ūkiuose– kaip sumažinti nuostolius?

Šiemet Lietuvoje nustatytos 208 vietos, kuriose afrikinio kiaulių maro apraiška patvirtinta 322 šernams. Afrikiniu kiaulių maru gyvūnams užsikrėtus viename ūkyje, 3 km spinduliu kiaulių laikytojams dažnai tenka išskersti visas laikomas kiaules. Tiek smulkiesiems, tiek didesniems ūkiams ši drastiška priemonė neretai gali reikšti verslo pabaigą.
Afrikinis kiaulių maras – tik viena iš ūkiams pavojingų ligų,tokių galima suskaičiuoti mažiausiai 10. Gera galimybė gresiantiems nuostoliams sumažinti – apdrausti ūkyje auginamus gyvūnus. Ir nors tai nėra itin pigu,ūkininkai, pasinaudoję Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa (KPP), gali atgauti iki 65 proc. draudimo įmonei sumokėtų lėšų.

Kaip išvengti verslo pabaiga galinčių tapti nuostolių?
Galimybė gauti kompensacijas už gyvūnų draudimo įmokas suteikiama pagal KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos (gyvūnų draudimo įmokų kompensavimas)“. Tikėtis draudimo įmokų kompensacijų gali auginantys ne tik kiaules, betir galvijus, avis, ožkas, arklius, antis, kalakutus, vištas, putpeles, žąsis ir stručius.
„Dabar pavojingiausias afrikinis kiaulių maras, ne viename ūkyje išguldęs kiaules. Prieš keletą metų kai kuriose šalyse ūkininkai skaičiavo milžiniškus nuostolius dėl paukščių gripo. Kur ir kada kils infekcija – nuspėti neįmanoma.Gyvūnų draudimo įmokų kompensacija siekiama paskatinti ūkininkus drausti laikomus gyvūnus ir taip valdyti savo ūkinės veiklos riziką“, – teigia Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento Nacionalinės paramos planavimo skyriaus vedėja Laura Sosunovičienė.

Ūkininkams į pagalbą
Pasak specialistės, draudimas ir kompensacijos ūkininkui lieka bene vienintele išeitimi ne tik sumažinti savo finansinius nuostolius, bet ir greičiau atstatyti ūkio veiklą, jeigu jų laikomus gyvūnus išguldo tokios ligos kaip galvijų, avių ir ožkų maras, mėlynojo liežuvio liga, avių ir ožkų raupai, klasikinis ar afrikinis kiaulių maras, paukščių gripas, snukio ir nagų liga, juodligė ir pan.
„Maksimali kompensuotina draudimo įmokos suma kiekvienam ūkininkui apskaičiuojama individualiai – įvertinant draudimo sutartyje nurodytą draudžiamų gyvūnų skaičių, Ūkinių gyvūnų registro duomenis apie draudimo sutarties pasirašymo dieną laikytų gyvūnų skaičių ir šios sutarties pasirašymo metu galiojančias gyvūnų normatyvines kainas. Ūkininkai paraiškas turi pateikti savivaldybės, kurioje įregistruota žemės ūkio valda, administracijai, prieš patirdami draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimo draudimo įmonei išlaidas“, – pastebi L. Sosunovičienė.

Kriterijai draudimo įmokų kompensacijai gauti
Kompensacijos gali kreiptis žemės ūkio veiklos subjektai, kurie laiko ūkinius gyvūnus ir juos yra įregistravę Ūkinių gyvūnų registre, o žemės ūkio valda ūkininko vardu yra įregistruotaŽemės ūkio ir kaimo verslo registre. Kreipiantis paramos reikia pateikti vieną iš priemonės įgyvendinimo taisyklėse nurodytų įrodymų, susijusių su žemės ūkio svarba. Taip pat pažymėtina, kad parama teikiama tik jei pagal draudimo sutartį numatoma padengti apdraustos ūkinių gyvūnų rūšies nuostolio suma (draudimo suma) viršija 30 proc. pareiškėjo vidutinės metinės praėjusių trejų metų laikotarpio draudžiamosios ūkinių gyvūnų rūšies vertės.
Paramą gali gauti ūkininkai, veiklą vykdantys galvijininkystės, avininkystės, ožkininkystės, arklininkystės, kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriuose.
Pagal vieną draudimo sutartį ūkio subjektas gali teikti vieną paramos gavimo paraišką. Šiam paraiškų pagal priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“ teikimo etapui skirta 2 050 000 Eur paramos lėšų. Paraiškas šiais metais galima teikti iki gruodžio 30 dienos.

Daugiau informacijos apie KPP priemones galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt,www.nma.lt).