Nepalankių žemių vertinimui parodyta raudona kortelė

Seimo konferencijų salė buvo nepilna, tačiau auditorija – gana aktyvi.

Nuo kitų metų turėtų būti taikomas naujas mažiau palankių ūkininkauti vietovių modelis. Paaiškėjus, kad pagal naująjį nederlingų žemių žemėlapį už borto liks 500 tūkst. ha, o tuose plotuose dirbantys žemdirbiai neteks teisės į kompensacinę paramą, kilo pasipiktinimo audra. Politikams nieko kito neliko kaip tartis su ūkininkais, ką daryti. Seimo konferencijų salėje tvyrojo mitingo nuotaikos.

Parengė vienodą metodiką
VĮ Valstybės žemės fondo direktoriui Tomui Balčiūnui replikuojantys ūkininkai neleido baigti pasiruoštos kalbos ir reiškė nepasitikėjimą juo. Įstatymų leidėjams buvo įteikta Švenčionių ir Ignalinos krašto ūkininkų peticija, o į protestuojančiųjų gretas energingai įsiliejęs parlamentaras Remigijus Žemaitaitis iš tribūnos mojavo cukriniu runkeliu.
Kalbos apie būtinybę pereiti prie naujo nederlingų žemių vertinimo ir tose teritorijose ūkininkaujančiųjų rėmimo kilo ne vakar. „Žemėlapio kūrimas prasidėjo 2009 m. Tik žemdirbių bendruomenė jame nedalyvavo, informacijos neturėjo“, – pastebėjo Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Andriejus Stančikas ir apgailestavo, kad politikai tuo metu buvo užsiėmę kitais reikalais.
Europos Audito rūmai ne kartą kritikavo mažiau palankių vietovių rėmimo tvarką, tikino, jog ji neskaidri, nes ES taiko net 150 skirtingų kriterijų. Europos Komisija (EK) užsakė mokslinį tyrimą, ir Jungtinių tyrimų centras parengė vienodą metodiką, prie kurios šalims narėms privalu pereiti nuo 2018 m.
Vietovių atranka vyko dviem etapais, seniūnijų lygiu. Po pirmojo vietovių su gamtinėmis kliūtimis atrankos etapo (buvo remiamasi biofizikiniais kriterijais – temperatūra, dirvožemio tekstūra, drenažu, cheminėmis dirvožemio savybėmis) paaiškėjo, kad tokias sąlygas atitinka kone visa Lietuva – per 95 proc. teritorijos.
Antrajame atrankos etape nutarta pasitelkti ekonominio vertinimo rodiklius: vidutinį seniūnijos žemės našumo balą, vidutinį grūdinių kultūrų derlingumą. 2014–2016 m. gauti derliai buvo palyginti su faktiniu Lietuvos grūdinių kultūrų derlingumu – 3,79 t/ha.

Vienus pasiūlė išbraukti, kitus įtraukti
161 seniūnija, kurios vidutinis žemės našumo balas ne didesnis kaip 32, vidutinis grūdinių kultūrų derlingumas nesiekia 3,03 t/ha, būtų priskirta didelio nepalankumo vietovėms (DNV).
59 seniūnijos, kurių vidutinis žemės našumo balas pranoksta 32, bet neviršija 34, o grūdinių kultūrų derlingumas daugiau kaip 3,14 t/ha, būtų priskirtos prie mažo nepalankumo vietovių (MPV).
Į naująjį žemėlapį nepatektų 69 seniūnijos, kurios vis dar turi MPV statusą, mat ekonominio vertinimo rezultatų reikšmės viršija pasirinktą kriterijaus vidurkio skalę. Šioms seniūnijoms pasiūlyta taikyti dvejų metų trukmės pereinamąjį laikotarpį.
Gamtinių kliūčių turinčių teritorijų žemėlapyje atsirastų 52 naujos seniūnijos.
Vietovių su specifinėmis kliūtimis ribos koreguotos pagal naujausius duomenis: skaitmeninį Šiaurės Lietuvos karstinio rajono ekologinio pažeidžiamumo grupių žemėlapį bei Aplinkos apsaugos agentūros skaitmeninius užliejamų priekrantės bei sniego tirpsmo ir liūčių sukeltų potvynių žemėlapius.
Į intensyvaus karsto zoną patenkančių seniūnijų skaičius pagal naująjį vertinimą sumažėtų kone perpus – nuo 12 iki 7. Potvynių užliejamų seniūnijų skaičius nuo 17 sumažėtų iki 4, tačiau 11 seniūnijų būtų priskirta DNV arba MNV.

Išmokų krepšelis – mažesnis
Pagal naująją tvarką nuo 2018 m. ŽŪM siūlo tokias kompensacines išmokas: DNV – 61,60 Eur/ha, MNV – 50,05 Eur/ha, teritorijose su specifinėmis kliūtimis – 25 Eur/ha., 69 seniūnijų, kurios nepatektų į teritorijas su gamtinėmis kliūtimis, žemdirbiams dvejus metus – 25 Eur/ha.
Be to, atsižvelgdama į kuklų biudžetą, ŽŪM siūlo įvesti papildomą reikalavimą pareiškėjams, deklaruojantiems pievas bei ganyklas, – auginti gyvulius (0,25 SG/ha).
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas apgailestavo: „Jei nuo ministro priklausytų, visi būtų apdovanoti. Bet ne viskas nuo ministro priklauso.“ Jo teigimu, nepopuliarių sprendimų perskirstyti lėšas tarp paramos ramsčių, kad apskritai būtų galimybė mokėti išmokas 2019, 2020 m., teko imtis sunkia širdimi.

Principas geras, rezultatas – blogas
Nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė pripažįsta, kad teritorijų atrankos principas – pagal žemės našumą – yra teisingas. To siekė ir patys ūkininkai. Tačiau rezultatas nėra teisingas.
Pasiūlyta tvarka ne vienam nederlingų žemių ūkininkui reikštų nuosprendį.
„Nustebom, kad žemėlapis taip pasikeitė“, – pritarė Jonas Kuzminskas, žemės ūkio kooperatyvo „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas.
Žemaitijos aukštuma nuo seno buvo priskiriama nepalankiausiai grupei, tačiau pagal naująjį vertinimą į gamtinių kliūčių turinčias teritorijas nepatenka ne tik Kaltinėnai ar Stalgėnai, bet ir Tverai, kurie ribojasi su MPV seniūnijomis. J. Kuzminskas skeptiškai atsiliepė apie ekspertų naudotą metodiką, pasirinktą ribinį derlingumą: „Parodykit, kaip Žemaitijoje užauginti 3 tonas iš ha, kai nepavyksta ir 1,5 t!“
„Kalbame, kad reikia suvienodint ES išmokas, o čia darom atskirtį tarp derlingų ir nederlingų žemių“, – piktinosi Ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis. Pasak jo, klaidų ir taip daug jau padaryta. Ribines vietoves išmetus iš nederlingų vietovių sąrašo, atskirtis regione dar labiau padidės, o prieš akis jau nauji mokesčiai. „Nauji rinkimai ateina, ką paliekam kitai valdžiai?“ – plačiau mąstyti, žvelgti į ateitį politikus kvietė ekologinių ūkių gynėjas.
Ūkininkai negailėjo priekaištų Valstybės žemės fondui – nežinia kada ir kaip buvo daromi tyrimai, o brokas akis bado: abipus paprasto keliuko žemės našumo balas kai kur kone dvigubai skiriasi.
Rokiškio rajono meras Antanas Vagonis valstybės įstaigos vadovui T. Balčiūnui tiesiai šviesiai rėžė: „Nepasitikim jūsų tyrimais. Jei pas mus darot tyrimą, kodėl mano ūkininkai to nežino? Kodėl aš nežinau?“

Mokslininkas: žemė gyvas organizmas
LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktorius prof. Gediminas Staugaitis siūlo skirti du dalykus: žemės našumo vertinimą ir nenašių žemių programą, pagal kurią teritorijos vertinamos balais ir atitinkamai bus skiriamos kompensacinės išmokos.
Žemių vertinimas anaiptol nesiremia sovietinių laikų skirstymu, jis yra daug sudėtingesnis: „Esu vienas vertinimo metodikos autorių. 2004 m. buvo iškeltas klausimas, intensyviai dirbo 26 žmonių grupė. Programa apima smulkius gabalėlius, klimato, drenažo kriterijus, kiek kontūrų įeina į 100 ha. 2014 m. ją parengėme. 2015 m. metodika buvo patvirtinta ir visi pamiršo, kad vertinimą reikia atnaujinti: žemė juk gyvas organizmas, keičiasi.“
Mokslininkas siūlė diskutuoti ne dėl žemių našumo vertinimo, o dėl išmokoms skirtos programos, pagal kurią iškrinta daug paramos gavėjų.
32 balais įvertinta žemė yra labai prastos kokybės, 37–40 balų – vidutinės kokybės. Pasak prof. G. Staugaičio, problema būtų išspręsta tiesiog pasirinkus aukštesnę ribą – ne 32, o 37 balų. Tuomet praktiškai liktų senasis žemėlapis.

Procesas turi būti stabdomas
Ministras B. Markauskas pasiūlė visiems kartu važiuoti į EK derinti klausimą su direktoratu (įrodinėti, kad nuo 2018 m. Lietuva negali pereiti prie naujosios metodikos). Tačiau šio kelio sėkmė pačiam ministrui atrodė abejotina. Jis pasiūlė dar vieną – per trumpą laiką, iki plotų deklaravimo pradžios, identifikuoti problemas seniūnijose, kurios iškrinta iš teritorijų su gamtinėmis kliūtimis žemėlapio.
KRK nario Juozo Baublio pastebėjimu, labai svarbu, kad visi kriterijai būtų aiškūs ir pagrįsti – iš kur imamas balas, kurių metų ir kokiame dokumente užfiksuotas. Kai kiekvieną kriterijų galima bus pasitikrinti nurodytuose šaltiniuose, abejonės išnyks.
„Problemos sprendimas buvo atidėtas, trūko diskusijos. Reikia galvoti, kaip išeiti iš padėties. Nereikia uždaryti derybų failo, turime derybų arsenalą“, – optimistiškai situaciją vertino parlamentaras Kazys Starkevičius. Nederlingų žemių ūkininkai, jo įsitikinimu, nieko neprarastų sutarus dėl esminio dalyko – efektyviau skirstyti lėšas.
Pasak KRK pirmininko A. Stančiko, procesas turi būti stabdomas, daromi tyrimai, kad būtų išsklaidytas žemdirbių, regionų politikų nepasitikėjimas. Naujajam nepalankių vietovių žemėlapiui politikai parodė raudoną kortelę. Vis dėlto 2018-ųjų perspektyva nenašių žemių ūkininkams neatrodo šviesi. Išmokų bus – tik trupiniai.

Irma DUBOVIČIENĖ
ŪP korespondentė