Nėra keleivių – nereikia ir vairuotojų

Vietinį susisiekimą su seniūnijų ir rajono centrais privalančios užtikrinti savivaldybės tiek nustekeno savo įmones, kad autobusų vairuotojai priversti naktimis sargauti garažuose ir kūrenti krosnis. Tokia nenormali padėtis susiklostė Šilalės autobusų parke, kur apsilankę Valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriaus pareigūnai rado kelionių saugumui įtaką darančių Darbo kodekso pažeidimų.

Šilalės autobusų parko direktorius Vytautas Norkus įsitikinęs, kad vyresnio amžiaus vairuotojams nėra skirtumo, kur miegoti, namuose ar garaže.

Rizikuoja dėl 100 Lt
Šilalės autobusų parke – sumaištis: autobusų vairuotojai nepatenkinti savo darbo sąlygomis. Vienuolika vairuotojų pakaitomis po 15 val. budi garaže ir kuria administracines patalpas šildančią krosnį, o rytą sėda į autobusą ir veža į mokyklas vaikus.
„Nė vienas darbuotojas neturi katilui kūrenti būtino pažymėjimo. Laukiama, kol atsitiks nelaimė – sprogs katilas arba vairuotojas su vaikais ir keleiviais nuvažiuos nuo kelio iš nuovargio“, – ne vienus metus nerimavo vyrai, įtarę, kad priedas prie atlyginimo už naktinį budėjimą jiems mokamas neteisėtai.
Savivaldybės įmonės vadovas Vytautas Norkus pripažino, kad darbuotojai nemeluoja, tačiau tvirtino, jog budėti jie prašosi savo noru. Aptarnaujantys vietinius susisiekimo maršrutus vairuotojai per dieną dirba vos 3–4 val.: rytą atveža vaikus į mokyklas ir išeina namo, po pietų dar porą valandėlių užgaišta, kol mokinius atgal išvežioja. Vairuotojai, kurie turi mažai maršrutų, gauna ne visą minimumą, todėl papildomas uždarbis – keli šimtai litų už budėjimus – jiems yra labai svarbus.
„Savaitgaliais už dieną mokame 70 Lt, naktį – 100 litų į rankas. Dabar, kai nešalta, naktimis katilo kūrenti nereikia. Visi žmonės pas mus ne jauni. Koks jiems skirtumas, kur miegoti – namuose ar garaže?“ – aiškino V. Norkus.
Vairuotojų nerimas, kad kietojo kuro katilas gali sprogti, direktoriui sukėlė juoką – esą tokius pat katilus jie kuria ir namuose.

Norėtų „kaip pas privatininką“
Šilalės autobusų parke apsilankė Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai. Jau kitą rytą po patikrinimo garaže budėjęs vairuotojas vaikų vežti neišvyko. Sukviestiems į pasitarimą vairuotojams direktorius teigė, jog nori nenori nusistovėjusią įmonės darbo tvarką teks keisti.
Pasitvirtino ne tik vairuotojų įtarimai, kad apmokėjimas už budėjimą priedu prie atlyginimo nėra teisėtas. Paaiškėjo, kad nežymėdama darbo laiko apskaitos dokumentuose budėjimo valandų administracija pažeidžia vairuotojų darbo ir poilsio režimą.
„Viskas būtų gerai, bet darbo grafikai… Patys žinote – popierius, realybėje yra kitaip, ypač pas privatininkus“, – teisinosi V. Norkus.
Darbo inspekcijos pareigūnai įmonės vadovui paaiškino, kad krosnį kūrenti kiek nori ir kaip nori galima tik namuose pas mamą. Susitikęs su vairuotojais V. Norkus paskelbė, kad jiems teks atsisveikinti su papildomu 70–80 eurų mėnesiniu uždarbiu, nes garaže budėti ir kurti krosnies jie negalės. Vairuotojus pakeis sargai, kurių išlaikymas kasmet papildomai kainuos tiek, „kiek vienas neblogas autobusas į kaimą“, taigi maždaug apie 60 tūkst. Lt.
Savivaldybės įmonės vadovas įrodinėjo, kad dirbdami pas privatininką 3–4 val. vairuotojai negalėtų tikėtis net minimumo ir priminė, kad Lietuvoje yra autobusų parkų, kur atlyginimai vėluoja pusę metų. Pritardamas direktoriui vyriausiasis inžinierius A. Katauskis net keletą kartų pakartojo, kad „reikia popierius sutvarkyti taip, kaip reikia, o dirbti – kaip pas privatininką“.
Tačiau įvesti tvarką „kaip pas privatininką“ Šilalės autobusų parko vadovai kol kas, atrodo, nesiryžta: autobusų vairuotojams nurodyta, kad, norėdami uždirbti minimalų atlyginimą, dieną tarp reisų jie negalės, kaip anksčiau, pareiti namo, o turės dirbti garaže – remontuoti ir tvarkyti autobusus, kad prieš techninę apžiūrą nereikėtų „kelias savaites stovėti“.

Įmonės vyriausiasis inžinierius Antanas Katauskis norėtų dirbti „kaip privatininkas“, bet savivaldybei priklausančioje bendrovėje taip tvarkytis neleidžiama.

Visai dienai neturi darbo
Šilališkiai neslėpė, kad norėtų dirbti ir uždirbti daugiau, tačiau įmonės administracija juos laiko „ant bado dietos“. Susirinkime dalyvaujant žurnalistams žilagalviai vyrai piktinosi, kad keliasi ketvirtą valandą ryto, vos gyvais, techniškai ir moraliai pasenusiais autobusais kratosi duobėtais ir pažliugusiais keliais, prisiima didžiulę atsakomybę už vaikų gyvybę ir saugumą ir už visa tai gauna grašius, kurie galėtų būti tik priedas prie pensijos ar kito atlyginimo.
„Gerai, dieną 3–4 val. esame laisvi, bet niekuo per tą laiką negalime užsiimti. Darbo biržos pašalpa didesnė, dėl to niekas ir neina dirbti – dvi valandas gatvę pašluoja ir laisvas“, – piktinosi vairuotojai.
Pasak jų, tokį pat darbą dirbantys kaimo mokyklinių autobusų vairuotojai ne tik turi geresnes darbo sąlygas – laiko autobusus namuose, bet ir gauna atlyginimą už pusantro etato, nors kol vaikai būna pamokose, taip pat nieko neveikia.
„Visi jūs vaikus vežate. Baigėsi tie laikai, kai atvažiuodavo autobusas, pilnas keleivių. Penki, šeši reisai per dieną būdavo – rytą penktą pradėjai, vakare dešimtą baigei. O dabar vaikus suvežei – ir baigta. Problemų ir kyla dėl to, kad mes neturime jums duoti darbo visai dienai“, – ramino vairuotojus vyriausiasis inžinierius.
„Aš iš Kaltanėnų į Šilalę autobuso negainiosiu. Visi kaimo mokykliniai autobusai priskirti prie namų, kad būtų žmogus vietoj. Kaimuose problema atsirinkti sąžiningą ir negeriantį vairuotoją – puikiai žinote, patys kaimuose gyvenate“, – aiškino ir direktorius, į visus vairuotojų klausimus atsakęs taip pat: pinigų nėra, savivaldybė šiemet dar labiau sumažino dotacijas, todėl skųskitės kiek norite, geriau nebus.

Skurdas – iš valdžios „malonės“
Įstatymas numato, kad vietinio susisiekimo maršrutuose patirtus nuostolius vežėjams kompensuoja savivaldybė. Tačiau vietinio susisiekimo maršrutų kasmet mažėja – Šilalės rajono vadovai laikosi nuomonės, kad kaime autobusai jau nebereikalingi, dėl to mažėja ir rajono biudžeto dotacija. Įmonės finansininkės teigimu, 2013 m. Šilalės autobusų parkas iš savivaldybės gavo 265 tūkst. Lt kompensaciją už maršrutuose patirtus nuostolius, pernai – jau tik 153 tūkst. Lt.
Šilalės autobusų parkui tenka verstis iš to, ką gauna už moksleivių vežiojimą. Bet didėjant degalų kainai, kylant minimaliam darbo užmokesčiui ir moksleivių vežiojimas tampa nuostolingas. 2013 m. Šilalės autobusų parkas sukaupė 172 tūkst. Lt nuostolių. Metų pabaigoje patvirtinus didesnį keleivių vežimo tarifą, pernai įmonė gyveno šiek tiek geriau, netgi nusipirko porą naujų autobusų. Tačiau nuostolių taip pat neišvengė – metus baigė su 33 tūkst. Lt „minusu“.
Moksleivių vežimo nuostolių savivaldybė įmonei nekompensuoja, todėl bendrovė negali mokėti vairuotojams jų kvalifikaciją atitinkančio atlyginimo. Atstovauti darbuotojų interesams savivaldybėje turėtų įmonės vadovas, tačiau jis net nereikalauja, kad rajono taryba kartą per metus, kaip reikalauja įstatymas, peržiūrėtų keleivių vežimo tarifą. Toks prisitaikėliškas elgesys labai patogus Šilalės autobusų parko steigėjui – savivaldybei, kuri su autobusų vairuotojais, atrodo, elgiasi blogiau nei su ranką į mokesčių mokėtojų paramą tiesiančiais pašalpininkais.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotraukos

kaimo_laikrastis Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.