Netikslaus ūkininkavimo nuostoliai – suskaičiuojami

Jei ūkyje apdirbate 500 hektarų žemės, ūkininkaujate intensyviai, tačiau savo laukuose nesinaudojate palydovine navigacija, galite vėjais paleisti daugiau kaip 16 tūkst. eurų. Tiek jums gali kainuoti  netikslus vairavimas laukuose – perteklinis žemės apdirbimas kiekvienos technologinės vėžės kraštuose tampa neišvengiamas. Bendrovės „Dotnuvos projektai“ specialistai siūlo patiems įvertinti galimus praradimus, kurie galėtų tapti papildoma galimybe sutaupyti.

Siūlo skaičiuoklę internete
„Mūsų bendrovės tinklalapyje pateikta skaičiuoklė gali padėti įvertinti, kiek apytikriai ūkis praranda dėl netikslaus technikos vairavimo laukuose. Tai galėtų padėti ūkininkams apsispręsti, ar verta investuoti į tikslaus ūkininkavimo technologijas ir kurias iš jų apsimokėtų pasirinkti. Praktika rodo, kad nesinaudojant palydovine navigacija netikslingas perteklinis žemės apdirbimas, pakartotinai ariant, beriant chemikalus ar sėjant, sudaro apie 2-5 proc. viso dirbamos žemės kiekio“, – tvirtina bendrovės „Dotnuvos projektai“ vadybininkas Saulius Sagatys. Ir tai labai priklauso nuo mechanizatorių įgūdžių, nuotaikos, nuovargio ir kitų žmogiškųjų faktorių, todėl sunkiai išmatuojama.
Ši perteklinio žemės apdirbimo zona, kitaip vadinama visiems žinomu „perdengimo“ vardu. Būtent ji, intensyviai ūkininkaujant, suryja nemažai darbo laiko, išaugina degalų, trąšų, augalų priežiūros priemonių, sėklų sąnaudas. Remiantis bendrovės palydovinės navigacijos atsipirkimo skaičiuokle, 500 hektarų apdirbantis ūkininkas dėl netikslaus technikos vairavimo antrąkart nenaudingai apdirba ne mažiau nei 10 hektarų plotą (o būna ir daugiau). Šis perteklinis žemės apdirbimas vietoje naudos jam virsta nemenkais nuostoliais.
„Mūsų skaičiuoklėje įvertinti tarpai tarp technologinių vėžių ir tarpai, kuriuos ūkininkui pasiseka padaryti. Tai nesunkiai pamatuojama. Šį skirtumą tarp teorinio ir praktiškai gautų tarpų padauginus iš ūkininko investicijų, tenkančių hektarui, suskaičiuojamos naudos neduodančios išlaidos dėl perteklinio apdirbimo. Tai ir yra suma, kurią galima sutaupyti ar bent jau sumažinti naudojant automatinio vairavimo sistemas. Dar reikia pridėti, kad robotas vienodai gerai mato ir naktį, ir šviesią dieną, jo tikslumui neturi įtakos ir matomumą labai pabloginančios dulkės, o žmogus tuo pasigirti negali“, – aiškina S. Sagatys.

Verčia demografiniai pokyčiai
Automatinio vairavimo ir navigacijos sistemų naudojimo proveržį Lietuvoje, „Dotnuvos projektų“ atstovo teigimu, labiausiai lėmė demografiniai pokyčiai.
„Kuo toliau, tuo sunkiau kaime surasti kvalifikuotų darbuotojų. Kitas veiksnys, skatinantis tikslaus ūkininkavimo sistemų plėtrą, yra augantys derliai. Kuo didesnis derlius, tuo daugiau į jį investuojama, perkant pesticidus, trąšas, įdedant darbo. Esant didelėms investicijoms, netgi santykinai mažas 5-10 proc. sutaupymas padeda greičiau atsipirkti tikslaus ūkininkavimo sistemoms. Jų atsiperkamumą lemia ne tiek ūkio dydis, kiek jo derlingumas ar apyvarta“, – tvirtina bendrovės vadybininkas.
Pasak jo, pati tiksliausia, pažangiausia sistema 15 hektarų daržovių ūkyje gali atsipirkti greičiau nei kai kuriuose 1000 hektarų grūdų ūkiuose. Palydovinių sistemų naudą ir atsiperkamumą daugiausiai lemia ūkininkavimo intensyvumas. Iš to išplaukia ir pasirinkimo kriterijai. Skaičiuoklėje gautą sumą padauginę iš sezonų skaičiaus – per kiek laiko tikimės padengti įrangos įsigijimo išlaidas, gautume sumą, kurią apsimoka skirti tiksliojo ūkininkavimo sistemoms. Tada jau būtų galima pradėti domėtis, ką galima įsigyti ir kuria kryptimi investuoti: ar didinti vairavimo, padargo valdymo tikslumą, ar valdyti kintamą chemikalų normą, atlikti dirvožemio tyrimus.

  1. Sagatys teigė galįs pasiūlyti ir išsamesnių skaičiuoklių, kuriose galima panaudoti daugiau ir įvairesnių ūkio parametrų. Šios skaičiuoklės padėtų apsispręsti, ar verta investuoti į kompiuterinius laukų žalios spalvos skenerius, įvertinančius augalų žalumą ir sveikumą. Šiuo būdu sudarytas žemėlapis padėtų tinkamai parinkti azotinių trąšų kiekius atskirose dirvos vietose. Tačiau augalų žalumas priklauso nuo daugelio faktorių, ne tik nuo azoto kiekio. Dėl to „Dotnuvos projektų“ interneto svetainėje kol kas siūloma pati paprasčiausia, bet patikimiausia skaičiuoklė, paremta tiesioginiais matavimais, o ne vidutiniais statistiniais duomenimis.

Naudosime vis daugiau
„Bet kokiu atveju investicijos į įvairias tikslaus ūkininkavimo sistemas yra neišvengiamos. Tuo galėsime įsitikinti gana artimoje ateityje – greičiau nei po 10 metų. Įvertinus, kaip derliai Lietuvoje augo per pastarąjį dešimtmetį ir kokį derlingumą pasiekia panašioje klimato juostoje dirbantys kitų šalių ūkininkai, tampa aišku, kad mūsų šalyje derliams dar yra kur augti. Tačiau didesniam derliui pasiekti reikės vis daugiau investicijų į hektarą, o jas taupyti vis labiau apsimokės“, – prognozuoja „Dotnuvos projektų“ vadybininkas.
Anot jo, naudojant tikslaus ūkininkavimo sistemas, mažų mažiausiai galima sumažinti investicijas tam pačiam derliui gauti. Tuo tarpu naudojant pažangesnes technologijas, tiksliau renkantis kintamas trąšų ir kitų priemonių normas, naudojant kompiuteriu įvertintus laukų žemėlapius, galima ne tik sumažinti išlaidas, bet ir padidinti derlių.
Anot S. Sagačio, galima pasidžiaugti, kad Lietuva gan stipriai žengia į priekį. „Įvairių tikslaus ūkininkavimo technologijų naudojama vis daugiau – lenkiame artimiausius Rytų Europos kaimynus ir ne tik lenkus, bulgarus, bet ir suomius, švedus. Jau yra šalyje ūkininkų, kurie netgi nebeskaičiuoja šių sistemų naudos – nustojo tai  daryti, džiaugdamiesi, kad šios sistemos leidžia žymiai patogiau dirbti.

Apie „Dotnuvos projektus“:
Viena sparčiausiai Baltijos šalyse augančių žemės ūkio aptarnavimo įmonių prekiauja žemės ūkio technika, importuojama iš garsiausių Vakarų Europos gamintojų – „Case IH”, „Kverneland Group”, „Schaffer“ „Einböck”, „Quicke”, „Agrifac“, „“ ir kt. Bendrovė užsiima atsarginių dalių prekyba, teikia žemės ūkio technikos serviso paslaugas.
Kita svarbi įmonės veikla yra sėklų dauginimas, ruošimas ir pardavimas. Rinkai įmonė siūlo Lietuvos Agrarinių ir miškų mokslų centro ir užsienio kompanijų javų, rapsų, cukrinių bei pašarinių runkelių, pašarinių ir vejų žolių, ankštinių augalų ir kitas sėklas. Sėklos platinamos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje ir Baltarusijoje.
Bendrovė taip pat stato „Cimbria”, „Symaga“, BIN, „Morillon“, „JKF Industri“ ir „Andritz Feed and Biofuel“ grūdų elevatorius, montuoja sandėliavimo įrangą.
Nauja vystoma bendrovės veiklos sritis – fermų įrangos pardavimai, fermų technologijos parinkimas, projektavimas, statyba, įrangos montavimas ir aptarnavimas. „Dotnuvos projektai“ atstovauja bei tiekia kompanijų „BouMatic Robotics“, „Strangko”, „Pellon“, „RO-KA Industri“, „Wasserbauer“ ir kt. įrangą.
Bendrovėje „Dotnuvos projektai“ dirba per 200 darbuotojų, jos apyvarta 2014-2015 finansiniais metais siekė 54,4 mln. eurų. Vidutiniškai įmonė per metus parduoda apie 15 tūkst. tonų sėklų, 1000 žemės ūkio padargų, pastato ar rekonstruoja 26–28 įvairaus dydžio grūdų saugyklų.