„Niekam nesame skolingi, tik sau“

Kooperatyvas „Aruodai“ išliko tik dėl to, kad jo nariai turi bendro turto – 160 tūkst. Lt kainavusias 3 tūkst. t talpos grūdų saugyklas.

Jurbarko žemės ūkio kooperatyvo „Aruodai“ pirmininkas Egidijus Giedraitis sako, kad kooperacija pasaulyje atsirado tuomet, kai smulkiesiems ūkininkams buvo visai blogai, kai jie nematė jokios ateities. Lietuvoje ir žemdirbių savivalda, ir kooperacija laikosi ant stambiųjų ūkių pamatų, o smulkieji tik dejuoja ir laukia, kol kas nors jais pasirūpins.

Vienija bendras turtas
Per 15 veiklos metų „Aruodai“ išgyveno ir pakilimą, ir nuosmukį. Prieš šalį užklupusį ekonominį sunkmetį bendrai dirbti buvo pasiryžę net 60 Jurbarko ūkininkų, kooperatyvo apyvarta padidėjo iki 3 mln. Lt. 2008 m. kooperatyve dirbo 10 žmonių, jame buvo įkurta net statybininkų brigada. Didžiules viltis grūdų augintojai dėjo į didžiausią savo pirkinį – 160 tūkst. Lt kainavusius 3 tūkst. t talpos grūdų sandėlius.
Bėda atėjo netikėtai: didelius javų plotus auginusiems ūkininkams sunkmečio pradžioje grūdus superkančios įmonės pasiūlė ypač palankiomis sąlygomis aprūpinti trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis – ir, žinoma, nupirko jų užaugintą derlių. Kadangi Kooperacijos įstatyme numatyta, kad kooperatyvo nariai turi vykdyti apyvartą per kooperatyvą, jiems su „Aruodais“ teko atsisveikinti.
Šiuo metu kooperatyvas turi 16 narių, jame dirba du darbininkai, įmonės apyvarta – apie 1 mln. Lt. Treti metai visuomeniniais pagrindais kooperatyvui vadovaujantis ūkininkas Egidijus Giedraitis pripažįsta, kad kooperatyvo nariai jau būtų seniai išsiskirstę kas sau, jei ne bendras turtas.
Kad ir kaip sunkiai verčiasi Jurbarko „Aruodai“, kooperatyvo turto pamažu daugėja. Dabar ūkininkai bendrai valdo ne tik grūdų sandėlius, sunkvežimį, beicavimo mašiną, keltuvą. Pernai kooperatyvas įsigijo 340 tūkst. Lt kainavusią grūdų džiovyklą. Pirkiniui pusę pinigų susidėjo kooperatyvo nariai, kiek trūko – „Aruodams“ paskolino Jurbarko kredito unija.
E. Giedraitis tikina, kad būti kooperatyve apsimoka: „Tie, kurie pasitiki kooperatyvu, gyvena ramiai. Mažiausiomis kainomis perkame trąšas, augalų apsaugos priemones, grūdus išvalome, išdžioviname, bendrai realizuojame – nereikia gaišti laiko skambinėjant ir klausinėjant, kiek kas duos, ieškoti mašinos, kuri išveš.“

Nors kooperatyvas jau treti metai nemoka algos direktoriui, dvi darbo vietas vis dar išlaiko. Darbą kooperatyve turi elektrikas Dainius Gelžinis.

Požiūris priklauso nuo pajaus
E. Giedraitis pripažįsta per vėlai supratęs, kodėl kooperacijos pagrindų lietuvius mokę Danijos ūkininkai tvirtino, jog kooperatyvo santykį su nariais atspindi pajaus dydis. Kuo didesnis pajus – tuo labiau ūkininkas pasitiki kooperatyvu.
„Tada atrodė, kad danai kalba nesąmones – juk mes, lietuviai, visi esame sąžiningi ir dori, vienas kito tai jau tikrai neapgaudinėsime. Praėjo dešimtmetis ir dabar turiu pripažinti: danai buvo absoliučiai teisūs! Tik įklimpę į nuostolius pradėjome svarstyti, kas turėtų tą naštą nešti,  ir nutarėme didinti pajų. Iš pradžių – iki 5 tūkst. Lt, o šiemet apsisprendėme, kad minimalus pajus bus 20 tūkst. Lt“, – sakė E. Giedraitis.
Deja, pajinį įnašą didinti ketina ne visi. Pasak E. Giedraičio, gali būti, kad bent keturi ūkininkai metų pabaigoje iš kooperatyvo pasitrauks. Išeinantieji atsiima visą savo pajinį įnašą, nors, pagal įstatymą, kooperatyvui dirbant nuostolingai, jie turėtų būti mažinami.
Gal 200–300 ha žemės valdantiems Jurbarko ūkininkams 20 tūkst. Lt yra pernelyg dideli pinigai?
E. Giedraitis mano, kad tikrai ne: „Ką reiškia 20 tūkst. Lt? Pernai tik ketvirtadalį grūdų galėjome parduoti nedžiovintus. Grūdų džiovyklos, net ir mažesnės, be 250 tūkst. Lt ūkininkas nenusipirks, o nusipirkęs turės dešimt metų sukandęs dantis kęsti, kol ji atsipirks. Mes tikimės, kad kooperatyvo grūdų džiovykla atsipirks per keletą metų.“
Tačiau kad ir kaip naudinga ūkininkams naudotis kooperatyvo paslaugomis, tik menka dalis žemės ūkio kooperatyvo „Aruodai“ narių visą savo apyvartą vykdo per kooperatyvą – kiti kiekvieną rudenį pradeda šniukštinėti didesnės grūdų kainos. Kooperatyvo direktorius mano, kad tai psichologiniai dalykai: sunku priversti žmogų pasitikėti kitais, jei jis to nenori.

Žemės ūkio kooperatyvo „Aruodai“ direktorius Egidijus Giedraitis mano, kad didžiausias kooperacijos trukdis – ūkininkų nepasitikėjimas.

Paramos niekada neprašė
Nors žemės ūkio kooperatyvas „Aruodai“ Jurbarke veikia jau penkiolika metų, niekada neprašė jokios valstybės paramos. Ir grūdų saugyklas, ir kitą turtą ūkininkai pirko susidėję savo pinigus, jei jų trūko – ėmė paskolas.
Pasak E. Giedraičio, Lietuvoje visa parama orientuota į stambiuosius ūkininkus, kurie vieninteliai sugeba dirbti pelningai. „Taip dirbti galėtų ir kooperatyvas, jei jo nariai būtų sąmoningi, tačiau visi nori, kad kooperatyvo paslaugos būtų kuo pigesnės, todėl kooperatyvai paprastai dirba su minimaliu pelnu. Tokio pelno neužtenka paramai gauti“, – tvirtina „Aruodų“ vadovas.
Kita vertus, vos pradėjus skaičiuoti turto amortizaciją, minimalus pelnas tampa nuostoliu. Pastaraisiais metais taip atsitiko ir jurbarkiečiams. „Bet mes dėl to nesigraužiame. Niekam nesame skolingi, tik patys sau“, – garantavo E. Giedraitis.
Kokia ateitis laukia Jurbarko grūdų augintojų kooperatyvo narių, svarstyti jis nelinkęs. Sako, tik laikas parodys, ar plėsis „Aruodai“, ar jungsis su kitu Lietuvos kooperatyvu. Jurbarkiečiai jau senokai bendradarbiauja su Viduklės žemės ūkio kooperatyvu, kartu perka augalų apsaugos priemones, realizuoja grūdus.
„Manau, kad Lietuvoje užtektų vieno stambaus grūdų augintojų kooperatyvo, galinčio eksportuoti grūdus į užsienį. Nors dar neseniai ir mūsų savivaldybė į strateginį rajono plėtros planą buvo įrašiusi siekį steigti bent dešimt žemdirbių kooperatyvų, to tikrai nereikia“, – teigė E. Giedraitis.
Jo nuomone, Lietuvoje grūdų kaina niekada nesumažės taip, kaip sumažėjo pieno kaina, būtent dėl to, kad kooperatyvai pajėgūs eksportuoti žemės ūkio produkciją į užsienį.
„Ką bedarytų ministerija su pienu, gerai nebus tol, kol „Pienas LT“ nepradės perdirbti pieno ir nesudarys konkurencijos monopolistams – toms kelioms įmonėms, kurios oficialiai tarsi ir nesusitaria mažinti pieno kainų, tačiau visos moka tuos pačius kelis centus“, – įsitikinęs vienas iš nedaugelio kooperacijos jėga vis dar tikinčių šalies ūkininkų.

Daiva BARTKIENĖ
Autorės nuotraukos

kaimo_laikrastis Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.