Nuo kiaulių maro nukentėjusiems ūkininkams – papildomi milijonai

Perskirsčius lėšas tarp Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. (KPP) programos priemonių, papildoma finansinė injekcija bus skirta žemės ūkio valdoms modernizuoti, miškų ekonominei vertei didinti ir kitoms priemonėms. Taip nusprendė KPP įgyvendinimo stebėsenos komitetas, siekiantis, kad kuo daugiau žemdirbių ir kaimo žmonių projektų būtų įgyvendinta, o ES lėšos – kuo sėkmingiau panaudotos. Stebėsenos komitetas, sudarytas iš Žemės ūkio ir kitų ministerijų, žemdirbių savivaldos, nevyriausybinių organizacijų atstovų, yra atsakingas už nuolatinę KPP pažangos peržiūrą, svarsto ir tvirtina atskirų metų pažangos ataskaitas, analizuoja programos įgyvendinimo ir tęstinių vertinimų rezultatus, teikia pasiūlymus dėl programos keitimo ir finansų valdymo.

Apžvelgiant socialinės ir ekonominės situacijos pokyčius bei jų poveikį KPP įgyvendinimui, komiteto posėdyje informuota, kad programos priemonės neabejotinai prisidėjo prie pajamų lygio augimo ir naujų darbo vietų kaime kūrimo. Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės įvairino veiklas, diegė technologinius sprendimus, drąsiau investavo į valdų modernizavimą ir maisto produktų kokybės didinimą, dalyvavo profesinio mokymo ir konsultavimo veiklose. ,,Praėjusiais metais daugelis programos priemonių buvo įgyvendinamos sėkmingai. ,,Nepažangios” buvo tik dvi priemonės – tai ,,Dalyvavimas maisto kokybės schemose” ir ,,Miškų aplinkosaugos išmokos”, – pristatydama programos įgyvendinimą 2013 m. pastebėjo ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė.

    Pasak jos, pagrindinės profesinio mokymo ir informavimo veiklos problemos buvo susijusios su nepakankama mokymų lektorių kompetencija. Puikiai įgyvendinamos jaunųjų ūkininkų įsikūrimo priemonės  populiarumą skatino tai, kad teikiamos paramos intensyvumas siekė 100 proc., o projektai – nedidelės apimties ir nesudėtingi. Stebėsenos komiteto posėdyje pastebėta, kad konsultavimo paslaugomis žemdirbiams naudotis trukdė tai, kad prie konsultacijų jie turėjo prisidėti savo lėšomis – smulkiesiems ūkininkams tai nebuvo patrauklu. „Kiek lėšų beskirsi žemės ūkio valdų modernizavimui, tiek jam truks“, – pareiškėjų aktyvumu stebėjosi J. Stakėnienė, pristatydama priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ įgyvendinimo eigą. Norintiesiems didinti miškų ekonominę vertę buvo sudaryta galimybė teikti paraiškas supaprastintuoju būdu, o tai padėjo pritraukti daugiau pareiškėjų.  „Su žemės ūkio produktų perdirbimo ir pridėtinės vertės didinimo priemone problemų neturime, tačiau didžioji  dalis projektų yra didelės apimties, todėl jų įgyvendinimas nevyksta taip sparčiai, kaip norėtųsi“, – pastebėjo Kaimo plėtros departamento direktorė. Tam tikrų sunkumų kelia žemės konsolidacijos projektai, nes čia yra daug smulkių naudos gavėjų. Gamintojų dalyvavimas maisto kokybės schemose skatinamas įvairiausiais būdais, tačiau, ŽŪM apmaudui, ši priemonė kol kas vis dar nepopuliari. Aktyviau buvo teikiamos paraiškos pagal priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“, tačiau parama pagal šią priemonę mokama „mažomis porcijomis“ ir tai trukdo įgyvendinti investicijas. Vienintele populiariosios mažiau palankių ūkininkauti vietovių priemonės problema įvardintas lėšų stygius.

    Agrarinės aplinkosaugos priemonės pareiškėjams irgi buvo nevienodai įdomios. Pastebimai išaugo pareiškėjų, norinčių gauti „Natura 2000“ išmokas, aktyvumas. Pernai buvo sumažintos ir taip nepopuliarios agrarinės aplinkosaugos išmokos. O štai iki metų pabaigos buvo panaudotos visos pelno nesiekiančioms investicijoms – melioracijos grioviams tvarkyti skirtos lėšos. Informuota, kad šią priemonę numatoma įgyvendinti ir naujajame laikotarpyje. Posėdyje pastebėta, kad sklandžiai įgyvendinamos su mišku susijusios priemonės, išskyrus vieną – „Miškų aplinkosaugos išmokos“.              Pareiškėjai, teikę paraiškas pagal priemones, skirtas gyvenimo kokybei kaime gerinti, daugiausia vykdė veiklą kaimo turizmo paslaugų teikimo, amatų plėtros, mažmeninės prekybos, atsinaujinančios energijos gamybos, statybos paslaugų teikimo, biokuro gamybos, automobilių remonto, baldų gamybos ir kitose srityse. „Gaila, bet labai daug norinčiųjų pasinaudoti ES parama liko „už brūkšnio“, nes jau išnaudota visa skirtų lėšų suma“,  – apgailestavo J. Stakėnienė.

     Iki 2013 m. pabaigos vietos veiklos grupėms patvirtinta net 92 proc. lėšų, skirtų vietos projektams įgyvendinti. „Pastebėjome įdomų dalyką: vietos veiklos grupės „užsikrečia“ viena kitos sėkmės istorijomis – sklandžiai  įgyvendinamais projektais ir taip pat skuba vykdyti savuosius“,  – šypsojosi J. Stakėnienė.

   Kaip visada, laikotarpio pabaigoje KPP lėšos yra perskirstomos tarp priemonių ir nukreipiamos ten, kur jų labiausiai trūksta. Stebėsenos komitetas pritarė, kad virš 38 mln. Lt papildomai būtų skirta žemės ūkio valdoms modernizuoti. ,,Dalį lėšų skirsime jau pateiktiems projektams finansuoti, kita dalis bus nukreipta skatinti gyvulininkystės plėtrą vietovėse, kurios patenka į buferinę  afrikinio kiaulių maro zoną. Norime būtent šioje nukentėjusioje zonoje surengti paraiškų rinkimą ir suteikti žmonės naujų galimybių“, – kalbėjo komitetui pirmininkaujantis žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius. Papildomų lėšų gaus ir žemės ūkio vandentvarka – paramą pirmiausia norima skirti didesnį žemės našumo balą turinčiose teritorijose įgyvendinamiems melioracijos projektams. Papildyti bus ir priemonių ,,Miškų ekonominės vertės didinimas” bei „Natura 2000“ biudžetai. Siekiant paremti ypač populiarią priemonę ,,Pelno nesiekiančios investicijos miškuose”, jai numatyta papildomai skirti 25 mln. Lt. Papildomos paramos sulauks ir vietos plėtros strategijas atitinkantys vietos veiklos grupių vietos projektai.

Posėdyje stebėtojo teisėmis dalyvavusio Europos Komisijos atstovo Felikso Lozano nuomone, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programa įgyvendinama gerai. ,,Matome, kad jūs stengiatės įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir tikimės, kad sėkmingai panaudosite visas lėšas”, – sakė F. Lozano.

Stebėsenos komiteto dėmesiui buvo pristatyta ir naujoji Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa, jau nusiųsta derinti Europos Komisijai. Pastaroji per tris mėnesius turi pateikti savo pastabas. Numatoma, kad suderinus ir patvirtinus programą, pirmosios paraiškos bus pradėtos rinkti jau šių metų pabaigoje.