Nuo sausros pleišėja Aukštaitijos žemė

Daiva SKIRKEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Žirniai žemi ir reti. Žemė nuo sausros pleišėja.

Žirniai žemi ir reti. Žemė nuo sausros pleišėja.

Aukštaitijoje – sausra. Jeigu šiandien ir palytų, kaip prognozavo sinoptikai, pasėliams padaryta nebepataisoma žala: visai nesudygo dalis daržovių ir vasarinių javų, o sudygusieji prieš laiką gelsta bei nyksta. Kai kurie ūkininkai jau aparinėja savo vasarojų. Džiūsta ir ganyklų žolė, galvijams tenka papildomai duoti pašaro, mažėja pieno primilžiai.

Prognozuoja prastą derlių
Šiandien, šeštadienį, Aukštaitijos žemdirbiai kaip išsigelbėjimo laukia sinoptikų prognozuotų kritulių. „Šiuo metu labai reikia lietaus. Jeigu netrukus gausiai palytų, dar galėtų pagelbėti pasėliams, kiek pataisyti dabartinę padėtį. Bet jeigu iškris tik kokie 2 mm kritulių, tai nieko gero neduos. Dėl to gali būti liūdni metai“, – „ŪP“ sako Lina Valentinavičiūtė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Panevėžio biuro augalininkystės konsultantė.
Pasak jos, lengvose priesmėlio dirvose Panevėžio rajone yra padžiūvusių, pageltusių pasėlių, ypač miežių ir kviečių. Dabar – vasarinių javų bamblėjimo tarpsnis. Dėl sausros nunyko dalis šoninių ūglių, kai kur likęs tik vienas – pagrindinis – stiebas. O kai nėra šoninių ūglių, sumažėja derlius. Taip pat mineralinių medžiagų įsisavinimas sulėtėjęs, matoma spalvos pakitimų.
„Žieminiai javai jau pradėję plaukėti – žydėti. Plaukėjimas – svarbus periodas, nuo jo priklauso varpos produktyvumas. Kai per plaukėjimą trūksta drėgmės, silp­nai bręsta varpos, smulkesni būna grūdai. Pradėjus žydėti žieminiams kviečiams, gali iškilti ir apsivaisinimo problemų. Esant sausiems orams, išdžiovinamas pagrindinis žiedo organas – piestelė, ant jos patekusios žiedadulkės sunkiai sudygsta“, – paaiškina augalininkystės specialistė.

Aparinėja vasarojų
Panevėžio r. Smilgių seniūnijoje ir Pakruojo rajone ūkininkaujantis Henrikas Kairys, paklaustas apie padėtį savo laukuose, ją apibūdina kaip baisią, nes sausra tęsiasi jau apie mėnesį. „Augalai sensta, jie negali atidėti vegetacijos. Jiems skirtas laikas eina, o vandens nėra. Pupos labai žemos, žirniai irgi žemoki. Po truputį pradeda žydėti“, – pasakoja ūkininkas.
Žieminiai javai, pasak H. Kairio, dar nenudegę, bet jei negaus pakankamai drėgmės, neišaugins grūdo, o ir išaugintas greičiausiai būsiąs prastas.
„Pasėliai šiemet peržiemojo puikiai. Šių metų pavasaris buvo daug žadantis, ankstyvas. Bet paskui šalti lietūs vasarojaus sėją padarė sudėtingą, o dabar štai sausra“, – sako pašnekovas.
Labai sausa ir Pasvalio rajono laukuose. Trečiadienį čia šiek tiek palijo, anot ūkininko Vilhelmino Janušonio, – „kaip klebonas su krapyla“ pakrapino, o ketvirtadienį tos drėgmės kaip nebuvę. „Jei nepalis artimiausią savaitę, augalas nustos brandinti grūdus“, – prognozuoja žemdirbys.
Vasarojus Pasvalio krašte jau pradedąs geltonuoti. Drėgmės stygių jaučia ir pupos – skursta, jų ankštys greičiausiai bus pustuštės. Kadangi dėl sausros pupų pasėlis retas, tai leidžia ir esamai menkai drėgmei dar greičiau išgaruoti.
„Molingose žemėse plyšiai tokie, kad ranka gali lįsti – apie 2–3 cm pločio. Kaip ir pernai rugsėjį buvo“, – palygino V. Janušonis.
Vienas V. Janušonio kaimynas vasarinių rapsų lauką jau iškultivavęs, nes pirmiausia šie prastai sudygo – lopinėliais, o sudygusius nugriaužė spragės. Tad ūkininkas paruošė pūdymą, matyt, rudenį ten sės kviečius.

Nesudygo javai ir daržovės
Pasak anykštėno Žilvino Augustinavičiaus, Anykščių krašte irgi lietaus nebūta beveik mėnesį. Ne visur sudygęs vasarojus, kalvos plikos. Nuganytos ganyklos džiūva.
Tas pats ir Rokiškio žemėse. Trečiadienį čia vietomis šiek tiek palijo, dulkes nuplovė, bet žemė liko sutrūkinėjusi. „Slėniai žaliuoja, kalniukai – pliki, vasarojus nė nesudygo: nei rapsai, nei kiti pasėliai“, – sako netoli Obelių ūkininkaujantis Povilas Ragelis.
Nors nuolat laisto, nesudygo ir daržovės – morkos, burokėliai – Vytauto ir Zojos Šukių ūkyje Obelių seniūnijoje. „Sudygę tik nedideliais kupsteliais. Pakapsčiusi žemę randu, kad sėklos nesupuvusios. Dar turiu vilties, lauksiu iki birželio 20 d., o jei nesudygs – vyras iškultivuos viską ir dar kartą pasėsime. Liūdna šiemet“, – sako Z. Šukienė, dėl tokios nesėkmės galvojanti net apie „išsiregistravimą“ iš ūkininkų.
Strepeikių kaime ketvirtadienio rytą lietus sudrėkino žemės paviršių – per centimetrą ar pusantro, o giliau – visiškai sausa. Čia ekologiškai ūkininkaujanti Dalia Lūžienė-Malijonienė sako savo karvėms jau duodanti papildomo pašaro, nes žolės ganyklose nebeužtenka – ji sausa, atolo nėra. „Karvės duoda mažiau pieno. Ne tik rinka baudžia, bet ir Dievulis pienininkams per galvas šeria. Iki mūsų lietus neateina“, – apgailestauja ūkininkė.

Autorės nuotraukos