Padės gyventojams ruošiant atliekų rūšiavimo namų darbus

Aplinkos viceministras Algirdas Genevičius įsitikinęs, kad žmonės turi jausti ekonominę naudą teisingai ir tvarkingai rūšiuodami atliekas.

Aplinkos ministerija atliekų tvarkymo prioritetu ir toliau laiko antrinių žaliavų ir pakuočių surinkimą bei rūšiavimą, todėl ir vėl savivaldybėms skyrė lėšų konteineriams įsigyti. Tokiu būdu gyventojams bus suteikta galimybė aktyviau rūšiuoti buitines at­liekas, o ministerijos parengtos komunalinių atliekų surinki­mo ir tvarkymo metodikoje nus­tatytos kainodaros pataisos užtikrins, kad tokia veikla apsimokėtų – kuo daugiau išrūšiuosi, tuo mažiau mokėsi. Šiuo metu šalies gyventojams dalijami už praėjusiais metais savivaldybėms pas­kir­­tas do­tacijas nupirkti kon­tei­ne­riai.

Ne sąmoningumo stoka, o konteinerių
Aplinkos ministerijos užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad Lietuvos žmonės menkai rūšiuoja atliekas pirmiausia todėl, kad jiems toli eiti iki konteinerių antrinėms žaliavoms.
Tyrimas parodė, kad daugiau kaip pusė (52 proc.) nerūšiuojančių atliekų apklaustųjų jas rūšiuotų, jeigu būtų daugiau rūšiavimo konteinerių. Jų šalia savo namų dar neturi kas penktas gyventojas. 40 proc. respondentų nurodė, kad rūšiuoja visas atliekas, 32 proc. – vieną iš atliekų, 27 proc.– visai nerūšiuoja. Daugiau kaip trečdalis pastarųjų (35 proc.) nerūšiuoja todėl, kad per toli eiti iki konteinerių, kitam trečdaliui patogiau išmesti visas atliekas į vieną buitinių atliekų konteinerį, dar 24 proc. nemato prasmės, nes, jų nuomone, išrūšiuotos atliekos supilamos į bendrą konteinerį. 17 proc. nerūpi atliekų rūšiavimas, 16 proc. požiūriu, atliekų rūšiavimas neduoda jokios naudos.
Aplinkos ministerija, išanalizavusi tyrimo duomenis, priėmė sprendimą, kuris iš esmės panaikins svarbiausiąją priežastį, dėl kurios gyventojai vis dar nerūšiuoja atliekų – vėl skiria savivaldybėms dotacijas antrinių žaliavų, tarp jų ir pakuočių atliekų surinkimo konteineriams įsigyti. Juos savivaldybės turėtų išdalyti privačioms valdoms, o spalvotųjų varpelio formos konteinerių atsiras viešosiose erdvėse, ten, kur lig šiol jų nebuvo.

Ministerija dotuoja, savivaldybės perka
Pasak Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų projektų valdymo skyriaus vedėjos Aurelijos Ložytės, lėšos skiriamos iš Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos. Tai gamintojų ir importuotojų sumokėtas mokestis už aplinkos teršimą.
Aplinkos ministerija jau nuo 2006 m. finansiškai remia šalies savivaldybes kuriant ir plečiant atliekų surinkimo infrastruktūrą. Vien per 2006–2011 metus ministerija savivaldybėms nupirko ir išdalijo 19 tūkst. 667 viešosioms erdvėms skirtus antrinių žaliavų surinkimo konteinerius, vadinamuosius varpelius. Tam buvo skirta daugiau nei 20 mln. litų (apie 5,78 mln. eurų). Dar apie milijonas litų 2011 m. buvo skirta 388 antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelėms įrengti.
Tuo Aplinkos ministerijos finansinė pagalba savivaldybėms nesibaigė. 2011–2014 metais joms skirta dar daugiau nei 21 mln. litų (apie 6 mln. eurų) pakuočių atliekų surinkimo iš gyvenamųjų individualių namų kvartalų konteineriams įsigyti. Jų nupirkta daugiau nei 262 tūkst. O šiemet konteineriams įsigyti skirta dar apie 1,82 mln. eurų. Už šią sumą savivaldybės įsigis daugiau nei 81 tūkst. daugiausiai individualiems namams skirtų konteinerių.
„Savivaldybės teikia paraiškas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui, čia jos įvertinamos ir aplinkos ministro įsakymu skiriamos dotacijos, – sakė A. Ložytė. – Savivaldybės pačios vykdo viešuosius pirkimus konteineriams įsigyti ir pačios yra atsakingos už jų išdalijimą gyventojams ar pastatymą viešose vietose.“
Šiuo metu savivaldybės dalija (Kauno m., Kelmės r., Biržų r., Elektrėnų ir kt.) iš praėjusių metų lėšų nupirktus konteinerius, o už dabar skiriamus pinigus savivaldybės konteinerius gyventojams pirks ir dalys kitais metais.

Ekonominę naudą įteisins
Dauguma gyventojų geranoriškai ir supratingai žiūri į atliekų rūšiavimą. Tikimasi, kad ši gyventojų grupė dar pagausės, kai bus sudarytos geresnės sąlygos rūšiuoti – žmonės antrinių žaliavų konteinerius turės savo valdose arba juos turės visai kaimynystėje.
Kita vertus, klausimas, kurį iš gyventojų labai dažnai išgirsta aplinkosaugos specialistai: kodėl turėčiau rūšiuoti? Atsakant galima tiesiog apeliuoti į jų sąmoningumą, tačiau vis dėlto efektyviausias būdas sužadinti norą rūšiuoti atliekas yra ekonominė paskata. Jeigu žmogus žinos, kad rūšiuodamas atliekas jis tiesiog sutaupys – jis rūšiuos. Kad būtų ta nauda oficialiai įteisinta, Aplinkos ministerija parengė Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos, kuri galioja jau nuo 2013 m., pakeitimo projektą. Jeigu jis bus priimtas, atliekas rūšiuojantys gyventojai tikrai pajus ekonominę naudą.
Projekte numatyta, kad, remdamiesi minėta metodika (siūloma ją vadinti taisyklėmis), visos šalies savivaldybės iki kitų metų liepos 1 d. privalės pasitvirtinti savo metodikas ir pradėti taikyti dvinarę rinkliavą ar kitą įmoką už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. „Įmoka susidės iš dviejų dedamųjų – nekintamos ir kintamos, – teigė mums Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė. – Nekintama – skirta infrastruktūrai išlaikyti, t. y. atliekų sąvartynams, atliekų apdorojimo įrenginiams, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėms ir pan., o kintama susijusi su atliekų tvarkymo sąnaudomis. Į rinkliavas ir kitas įmokas negali būti įtraukiami kaštai už atliekas, kurias išrūšiuoja gyventojai į rūšiavimo konteinerius. Taip būtų skatinamas rūšiavimas.“
Pasak L. Zukės, į rinkliavas ir kitas įmokas negali būti įtraukiami ir kaštai už bešeimininkių atliekų tvarkymą. Už atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba jis neegzistuoja, tvarkymą pagal Atliekų tvarkymo įstatymą yra atsakinga savivaldybė.
Parengtame metodikos pakeitimo projekte aiškiau aprašyta, kaip rinkliava ar kita įmoka turi būti apskaičiuojama kolektyviniais konteineriais besinaudojantiems gyventojams. Nustatytos aiškesnės sąlygos, kurios turėtų būti taikomos gyventojui nesinaudojant atliekų tvarkymo paslauga.

Turėtų pagalvoti ir apie inovacijas
Aplinkos viceministras Algirdas Genevičius „Ūkininko pa­tarėjui“ taip pat sakė, kad svar­biausia yra komunalinių at­lie­­kų surinkimo ir tvarkymo kai­no­dara. „Kas iš to, jeigu pris­ta­tysime tų konteinerių visiems pa­siekiamose vietose? Svarbu, kad žmonės į juos rūšiuotų atliekas, – kalbėjo viceministras. – Dabar gi, žiūrėkite, stovi spalvoti „varpeliai“, o aplink – šiukšlynas. Kad taip nebūtų, kad žmonės jaustų ekonominę naudą teisingai ir tvarkingai rūšiuodami atliekas, padės mūsų parengta nauja kainodara.“
A. Genevičius mano, kad dalis ministerijos savivaldybėms skiriamų lėšų turėtų atitekti ir inovacijoms. „Konteineriai turėtų būti „sučipuoti“, kad būtų iš karto matoma, kas ir kiek atliekų atvežė, kiek išrūšiavo, kiek liko mišriųjų, – sakė viceministras. – Vertinant balų sistema, į inovacijas būtų atsižvelgiama.“
Sistema turėtų skatinti gyventojus teisingai išrūšiuoti komunalines atliekas. Todėl ir parengtas Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos pakeitimo projektas, kuris iš esmės sukurs pažangią rūšiavimą skatinančią kainodarą.
Tačiau permainų turime norėti visi – ne tik aplinkosaugininkai, bet ir gamintojai bei importuotojai, vartotojai, savivaldybės, gyventojai. Dabar gi pastebėta, kad net nupirkus konteinerius kai kurios savivaldybės jų neskuba dalyti gyventojams. Kai kur taip yra atsitikę ir su konteineriais kompostui. Tai, kas perkama gyventojams, turi juos ir pasiekti.
2014–2020 metais iš viso atliekoms surinkti ir tvarkyti iš ES paramos lėšų numatoma skirti apie 80 mln. eurų. Kad jie pasiektų tikslą, esame atsakingi visi.

Rašinys parengtas bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija

Violeta LIUKAITIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.