Paraiškų rinkimo stabdymas – daugiau naudos ar žalos?

Kad lėšos būtų efektyviai panaudotos, ūkininkai galėtų įgyvendinti stambius projektus, reikalinga rimta finansinė parama.

Rytoj Akademijoje, Kėdainių r., rinksis Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) suvažiavimas. Pagal iš anksto parengtą rezoliucijos projektą, suvažiavimas pirmuoju punktu siūlo kuo skubiau atšaukti KPP 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ paraiškų rinkimą ir iš naujo apsvarstyti didžiausias paramos sumas vienam pareiškėjui. Esą dabartinėmis sąlygomis galimybė pasinaudojant ES parama modernizuoti ūkius daugeliui jų tampa neprieinama. Investicinė parama, pagal galiojančias taisykles, būtų pasiekiama tik itin mažiems (50 tūkst. Eur parama) ir itin stambiems (400 tūkst. Eur) išskirtinai remtinų šakų ūkiams. Kitos žemdirbių savivaldos organizacijos nevienodai vertina situaciją – vienos pritartų paraiškų rinkimo „traukinio“ stabdymui, kitos tam prieštarautų. Juk tai reikštų, kad investicijomis į žemės ūkio valdas šiemet negalėtų pasinaudoti niekas.

Paraiškų rinkimo negalima stabdyti
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Jeronimas Kraujelis „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad dabar stabdyti paraiškų rinkimą būtų absurdas. „Derybų su socialiniais partneriais vengimu Žemės ūkio ministerijos tikrai negalima kaltinti. Svarstymų buvo daug. Kaip dauguma susitarė, kam buvo pritarta, to reikia ir laikytis, – sakė J. Kraujelis. – Gyvenime nebūna taip, kad tas pats dalykas patiktų visiems be išimties. Bet jeigu esame savivalda, vertybių principų reikia laikytis. Mūsų asociacija taip pat pritaria ne visoms nuostatoms, bet laikomės susitarimo.“
Pasak J. Kraujelio, dabar atšaukti paraiškų rinkimo net nėra kaip, nuo kvietimo pradžios praėjo jau trys savaitės, procesas įpusėjęs. Kai kurie jau parengę planus. Bent šį etapą reikėtų užbaigti. „Nuogąstaujama, kad nebeliks pinigų? 2014–2015 metams skirtas krepšelis modernizavimui – 150 mln. Eur, likusiems metams – maždaug po 78 mln. Eur. Paraiškų surinkus didesnei paramos sumai, bus atrinkti geriausi projektai, o kuriems nebeužteks pinigų, projektai iš naujo bus teikiami kitu paraiškų teikimo etapu. Sukčiavimams, kurių gal pasitaikė ankstesniu finansavimo laikotarpiu, nebus vietos“, – įsitikinęs LŽŪBA vadovas. – Daug kam užkliūva žemės ūkio bendrovės. Nemanau, kad pagal prioritetines pozicijas surinks reikiamą balų skaičių. Nė viena bendrovė neįgis prioriteto vien dėl standartinės produkcijos apimties, nesvarbu, kad ūkyje vidutiniškai dirba 33 darbuotojai. Tiek to, nusileidome, diskusijas atidėjome patikėję pažadu, kad jos bus atnaujintos ateinantiems paraiškų teikimams. Pasisakome už tai, kad reikia vertinti darbo vietą, jai skirti paramą, o ne vertinti ūkį kaip vienetą.“
LŽŪBA nepritaria, kad būtų mažinama maksimali paramos suma. Pasak J. Kraujelio, yra ūkių, kuriems 200 tūkst. Eur neužteks. „Pavyzdžiui, įveisti prekinį sodą be modernios saugyklos būtų nesąmonė. Reikia žiūrėti, kokie projektai, jie bus atrenkami, vertinami, – sakė pašnekovas. – Kitas dalykas, kad nustatytas 50 proc. paramos intensyvumas ir prioritetinėms sritims. Šiais laikais, kai tokia finansinė įtampa, mūsų ūkių pajamos iš realizacijos mažėja jau treti metai. Kas ryšis investuoti į pienininkystės fermų atnaujinimą? Ateityje dėl paramos teikimo taisyklių galima bus dar diskutuoti, tačiau ne šiandien.“

Dėl bendrovių interesų aukoja kaimą
Kitaip mano Lietuvos šeimos ūkių sąjungos (LŠŪS) pirmininkas Vidas Juodsnukis. „Pritariame Lietuvos ūkininkų sąjungai. Lietuvos kaimas tirpsta kaip cukrus, todėl reikėtų investuoti į smulkesnį ūkį. Ministerija žadėjo tai daryti, bet realių žingsnių pažadams įgyvendinti nelabai matyti. Parama ribota, – sakė V. Juodsnukis. – Žemės ūkio bendrovės nuo SAPARD laikų gauna paramą ir yra apsirūpinusios turbūt viskuo, ko reikia žemės ūkiui. Stambieji ūkininkai taip pat pradeda suvokti, kad, neparėmus smulkiųjų ūkininkų, kurių Lietuvoje daugiau kaip 100 tūkst., ir jie neturės ateities, nes jų ūkiuose nebus kam dirbti.“
LŠŪS vadovas sakė apie tai ne kartą kalbėjęs su ūkininkais. „Jau ir turintieji netoli 100 ha svarsto, ar verta deklaruoti pasėlius, ką jau kalbėti apie paramos siekimą, – sakė V. Juodsnukis. – Jaunieji ūkininkai mato, kad finansinė parama prieinama tik tada, jeigu tėvas – gerą įdirbį turintis ūkininkas, o iš tų, kurie pradeda savo jėgomis, realiai parama galės pasinaudoti vienas kitas.“
LŠŪS pirmininkas abejojo, ar įmanoma smulkiajam ūkininkui 400 tūkst. eurų investicija, kai pusė sumos turi būti nuosavos lėšos? „Žemės ūkio ministerijoje svarstant tą klausimą, LŪS ir mūsų sąjunga pasisakėme už tai, kad 200 tūkst. Eur yra maksimali suma. Tam pasipriešino žemės ūkio bendrovės, dar vienas kitas subjektas. Nežinau, kodėl ministerija neįsiklausė į absoliučios ūkininkų daugumos nuomonę. Dėl bendrovių interesų aukoja visą kaimą. Taip negalima“, – piktinosi V. Juodsnukis.

Neteks galimybės pasinaudoti parama
Lietuvos ekologinių ūkių asociacija pasisako prieš dabartinį balų dėliojimo modelį. „Šiandien visiška utopija: našiam 300–400 ha augalininkystės ūkiui, kurio šeimininkui –per 40 metų, nėra jokių šansų gauti paramą, – „Ūkininko patarėjui“ sakė šios asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis. – Daugiausia jis gali surinkti 40 balų, su tiek negausi jokios paramos. Pagal gyvulininkystės prioritetus, viską sukišame karvei po uodega. Nieko neįsivežame ir nieko neturime. Be pieno kvotų sugrius ir gyvulininkystės ūkiai. Tai visiškai nepasvertas modelis.“
Pasak S. Daniulio, taisyklės buvo aiškiai surašytos: prioritetą teikti ūkiams, kurie nesinaudojo parama. „Bet dėl kažkokių povandeninių srovių pasikeitė, paskutinis modelis kaip iš patvorio išlindo. Kalbėta viena, o pasidarė kita. Buvo pirminis variantas – 400 tūkst. Eur parama: 200 tūkst. augalininkystei, 200 tūkst. – gyvulininkystei. Liko 400 tūkst. Eur ir atsirado prioritetiniai balai. Dabar viskas sumauta taip, kad vidutiniai prekiniai šeimos ūkiai, užsiimantys augalininkyste, visiškai netenka galimybės pasinaudoti parama“, – sakė S. Daniulis.
Tokios pačios nuomonės ir Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkas Juozas Baublys. „Kai priemonės taisyklės buvo svarstomos pas ministrę, pasisakiau, kad būtų skirta mažesnė maksimali suma – 200 tūkst. Eur. Dalyvavusių asociacijų vadovų nuomonės pasiskirstė po lygiai. Nulėmė neaišku kieno nuomonė, – pasakojo pašnekovas. – Pritariu, kad šiuo metu skiriama paramos suma per didelė. Iki šiol negirdėjau aiškaus argumento, kodėl nustatyta 400 tūkst. Eur, o ne 200 tūkst. Eur. Nedaugelis turės galimybę dalyvauti programoje ir gauti paramą, ypač ūkininkaujantieji nederlingose žemėse.“ J. Baublys pritaria nuomonei, kad paramos suma turėtų būti peržiūrėta ir sumažinta. „Jeigu paraiškų rinkimas investicijoms į žemės ūkio valdas būtų sustabdytas, tie, kurie jau pateikė paraiškas, būtų nuvilti, patektų į tam tikrus spąstus. Tačiau dar daugiau ūkininkų pateks į spąstus, nes liks už ribos, negalės pasinaudoti parama“, – sakė J. Baublys.

Gali kilti chaosas
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad ŽŪR taryba vasario 10 d. priėmė sprendimą dėl 400 tūkst. Eur paramos sumos. Paliktas ŽŪM siūlymas. „Balsavimo rezultatai buvo tokie: vienas „prieš“, du susilaikiusieji, kiti 20 – „už“. Taigi sprendimas priimtas daugumos balsų principu, – pasakojo A. Stančikas. – Patinka man ar ne, jo turiu paisyti. Manau, kad demokratiško daugumos balsų sprendimo turėtų paisyti ir LŪS.“
Stančikas iš dalies sutinka, kad mažinant maksimalią paramos sumą ja galėtų pasinaudoti daugiau pareiškėjų. „Tačiau šiandien yra tokia situacija, dėl kokios esame sutarę, – sakė ŽŪR vadovas. – Kai vyko diskusijos, buvo pateikti argumentai, kodėl paramos suma turėtų būti didesnė. Kad lėšos būtų efektyviai panaudotos, ūkininkai galėtų statyti gyvulininkystės fermas ar įgyvendinti kitokius stambius projektus, reikalinga rimta parama. Dabar LŪS politika šiek tiek kitokia. Matyt, jų pačių organizacijoje buvo tam tikri persvarstymai.“
Pasak A. Stančiko, programos stabdymas reikštų, kad šiais metais paramos lėšų, ko gero, nematytume. Ji persikeltų į 2016 m. ir iškiltų tam tikras chaosas. „Kiek kalbėjau su įvairiomis kitomis organizacijomis, dauguma nepritaria minčiai stabdyti paraiškų rinkimą, – pasakojo A. Stančikas. – Aišku, Žemės ūkio ministerija svarstymui buvo pateikusi vienokias sąlygas valdų modernizavimo programai, jos siūlymams mes pritarėme, o pateiktos paramos įgyvendinimo taisyklės galiausiai kitokios. Įtvirtinta nuostata – maisto produktų gamybos rėmimas. Kailiniai žvėreliai – ne maistas; pašariniai ar sėkliniai grūdai – taip pat ne maistas… Yra ir daugiau panašių dalykų. Diskutuojame, kodėl taip atsitiko. Tačiau stabdyti paraiškų rinkimo nematau prasmės.“

 Irma DUBOVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.