Paramos žemės ūkiui plane neminimi grūdininkai muša pavojaus varpais

Valdžia skaičiuoja, kiek reikėtų lėšų žemės ūkio sektoriuje dėl koronaviruso pandemijos patirtiems nuostoliams kompensuoti, bet Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlomame pagalbos žemės ūkiui plane visai neminima augalininkystė. Tačiau grūdininkai tvirtina, kad problemų ir praradimų nepavyks išvengti ir jiems bei stebisi, kodėl buvo pamiršti. 

Trūksta apyvartinių lėšų 

„Neteisinga sakyti, kad mūsų sektorius neišgyvena jokių problemų. Seimo Kaimo reikalų komitetui pateikėme savo viziją, kaip ir kokias priemones reikėtų taikyti augalininkystės sektoriuje, ir manome, kad buvome išgirsti, tačiau Žemės ūkio ministerija kol kas neįžvelgė, jog grūdininkai galėtų patirti nuostolių dėl COVID-19 situacijos. Mes akcentuojame, jog krizės padariniai neišvengiamai pasijaus tada, kai ūkininkams reikės realizuoti derlių, o kai kuriais atvejais grūdininkai jų patiria jau šiandien“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.

Didžiausia grūdininkų prob­lema – apyvartinių lėšų trūkumas. Bankai jau dabar nenori suteikti paskolų.

„Bankai mažina skolinimosi limitus tiek įmonėms, kurios aptarnauja mūsų sektorių, tiek ir ūkininkams, kuriems reikalingos apyvartinės lėšos. Todėl sunkiau įsigyti žaliavų, trąšų, augalų apsaugos priemonių, degalų ir pan. Jau dabar pradeda strigti atsiskaitymai, todėl sakyti, kad mūsų sektorius neišgyvena jokių problemų, buvo neteisinga. Į tai mes jau ne kartą atkreipėme dėmesį, bet ženklesnės reakcijos kol kas nesulaukėme“, – tvirtino A. Macijauskas.

Atsiskaitymai jau pradeda strigti 

Lietuvos grūdų augintojų asociacija ketina ŽŪM pateikti siūlymų, kokios paramos augalininkystės sektoriui reikėtų. Didžiausią riziką jie įžvelgia dėl apyvartinių lėšų trūkumo, kurį lemia ankstinami atsiskaitymai už žaliavas, trąšas bei vėluojantys atsiskaitymai už žemės ūkio produkciją.

„Ypač atsiskaitymai pradės strigti prasidėjus derliaus supirkimo kampanijai. Galima prognozuoti, kad nuo liepos pabaigos, rugpjūčio mėnesį jausis didžiulis pinigų stygius. Įmonės, norinčios pirkti grūdus, neturės kuo mokėti, o ūkininkai tuo pat metu bus spaudžiami atsiskaityti už gautas kreditan trąšas, sėklas, degalus ir kt. Todėl reikia tam jau dabar intensyviai ruoštis. Nemažą vaidmenį galėtų suvaidinti Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, kuris yra valdomas ŽŪM. Finansavimą galima numatyti finansinės inžinerijos įrankiais, nukreiptais iš Europos Sąjungos lėšų, kas krizės situacijoje leidžiama daryti ir suteikinėti beprocentines lengvatines paskolas sektoriui, kad būtų galima mokėti už grūdus. Ūkininkai gautų pinigus už savo užaugintą produkciją ir kartu galėtų atsiskaityti už gautas žaliavas. Net neabejojame, kad rudenį reikės tokio finansavimo, nes rinkoje bus didžiulis pinigų trūkumas“, – sakė A. Macijauskas.

Didžiąją dalį derliaus – apie 80–90 proc. – grūdininkai paprastai parduoda rugpjūčio mėnesį, todėl per trumpą laiką supirkėjai visą kiekį turi supirkti maždaug už 1,5 mlrd. eurų.

Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko, situacija bus liūdnoka, jeigu nieko nebus daroma. Net jeigu grūdų kainos pasaulinėse rinkose laikytųsi neblogos, tačiau vien dėl to, kad nebus pinigų mokėti už superkamus grūdus, kainos Lietuvos vidaus rinkoje gali smarkiai kristi.

„Jeigu grūdų augintojas norės parduoti grūdus ir gauti pinigus tuoj pat, jam bus siūloma žymiai žemesnė kaina, negu yra pasaulinėje rinkoje. Daugelis ūkininkų bus priversti su tuo sutikti, nes iš kitos pusės jie gali būti spaudžiami tiekėjų atsiskaityti už gautas žaliavas. Todėl nepaisant, kad biržose grūdų kainos gali laikytis aukštos, Lietuvoje jos gali kristi į neregėtas žemumas dėl pinigų stygiaus. Galų gale, kaip visada būna, visa našta gula ant ūkininkų, todėl mes raginame ministeriją nedelsiant pradėti ruoštis tokiai situacijai ir numatyti lengvatinius kreditus su garantijų fondo garantijomis ne tik ūkininkams, bet ir įmonėms, kurios perdirba grūdus arba prekiauja jais, kad ir mūsų partneriai galėtų gauti paskolas ir kad prekyba grūdais neužstrigtų. Jeigu ji užstrigs, kadangi didžioji dalis mūsų grūdų yra eksportuojama, situacija gali pasidaryti liūdnoka, „užsipilsim“ grūdais Lietuvoje“, – prognozavo A. Macijauskas.

Can pouring with growing money plantKvies diskusijai bankus  

Seimo Kaimo reikalų komitete diskusijos dėl pandemijos sukeltų problemų augalininkystės sektoriuje ir galimų jos sprendimo būdų jau vyksta.

„Pavasarinė sėja pasibaigė, žieminės kultūros atrodo neblogai. Patys grūdininkai kartoja – jeigu nebus sausros, derliai turėtų būti geri. Šiandien matome, kad biržose grūdų kainos gana aukštos – pavyzdžiui, už kviečius mokama apie 210 eurų, tad kažkokių ypatingų problemų neturėtų būti. Svarbiausia, kad neužstrigtų atsiskaitymai“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas.

Parlamentaras teigė suprantantis grūdininkų susirūpinimą, kaip rudenį nuėmus derlių vyks jo realizavimas, kaip judės pinigų srautai.

„Ir grūdų augintojai, ir grūdų supirkėjai kliūva už tos pačios problemos – bankų nenoro kredituoti, – tvirtino komiteto pirmininkas. – Grūdininkams trūksta apyvartinių lėšų. Pagal įstatymą už žemės ūkio produkciją turi būti atsiskaitoma per 30 dienų, bet jeigu užstrigs kreditavimas, bus sudėtinga įvykdyti įstatymą.“

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas tvirtino, jog bus bandoma kalbėtis su bankais, aiškintis, kodėl jie šiam sektoriui bando nustatyti griežtesnes sąlygas.

„Ko gero, ne veltui yra sakoma, jog bankininkai siūlo skėtį, kai saulė šviečia, bet jį atima, kai pradeda lyti lietus. Kai ekonomikoje viskas gerai, bankai pinigų siūlo, bet jeigu tik kažkurioje ekonomikos vietoje kažkas sujuda, tai bankinės paslaugos tuoj pat tampa labai brangios arba sudėtingos“, – piktinosi A. Stančikas.

Atsiskaitymai nestrigs, jei grūdininkai turės pakankamai apyvartinių lėšų, bet tai priklauso nuo to, kaip šioje situacijoje „žais“ bankai.

„Seimo Kaimo reikalų komitetas diskutuoja su grūdų augintojais, supirkėjais, girdi jų nuogąstavimus. Manau, kad susitiksime diskutuoti ir su bankų atstovais, nes jų pozicija kol kas neaiški. Juo labiau matant, kas dedasi grūdų rinkose. Rusijos bloko šalys įvedė draudimus eksportuoti kai kuriuos produktus, tarp jų ir tam tikras grūdų rūšis, vadinasi, į rinką nepateks tam tikri kiekiai kviečių, kitų kultūrų. Dėl to rinkose kils didesnis jų poreikis, o tai reiškia, kad rinkos yra garantuotos ir turėtų būti pelningos. Nesuprantu, kur bankai mato pavojų, kodėl jie negali suteikti kreditavimų, kaip ir anksčiau“,  – stebėjosi
A. Stančikas.

Violeta GUSTAITYTĖ

ŪP korespondentė