Paroda „Ką pasėsi... 2016“ linki nelaukti ir augti

Prie Aleksandro Stulginskio universiteto vykstanti žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2016“ – tarptautinė, kelių hektarų plote vos sutalpinanti pačią naujausią šimtus milijonų eurų kainuojančią techniką, įrangą, o trijuose naujuose pastatytuose šildomuose paviljonuose – verslininkų, mokslininkų ir žemdirbių ekspozicijas. Pasak parodų organizatoriaus veterano ASU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko direktoriaus doc. Virginijaus Venskutonio, prieš dvidešimt vienus metus pirmąkart surengtos pavasarinės parodos eksponatai išsiteko universiteto trečiųjų rūmų vestibiulyje.

Šiemetinę parodą „Ką pasėsi... 2016“ atidarė ir ekspozicijas aplankė Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Seimo Pirmininkė pasidžiaugė, kaip kasmet plečiasi, šviesėja ir gražėja jos Alma Mater. Vyriausybės vadovas šalies žemės ūkio sektoriaus dalyvius ragino kooperuotis. „Lietuvoje tik 5 proc. pieno gamintojų yra susikooperavę, o Europos šalyse – net 95 proc. Žemdirbys privalo valdyti savo rizikas“, – sakė A. Butkevičius. Parodos atidarymo iškilmėse dalyvavo ir ekspozicijas aplankė Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Kauno miesto ir rajono merai Visvaldas Matijošaitis ir Valerijus Makūnas. „Kaimas ir miestas turi būti vieningi“, – šmaikštavo V. Matijošaitis. Parodos svečias – Latvijos žemės ūkio ministras Janis Dūklavas, užsukęs į UAB „Dot­nuvos projektai“ ekspoziciją, domėjosi mokslo, verslo ir gamybos integracija. Su bendrovės generaliniu direktoriumi Dariumi Jalovecku jis kalbėjosi apie pieno gamybos savikainą, kaip tai koreliuoja su naujausių technologijų diegimu, melžimo robotais, bandos valdymo programomis ir pan. Pasak J. Dūklavo, viename latvio 150 galvijų pieno ūkyje, kuriame veikia du melžimo robotai, pieno kilogramo gamybos kaštai siekia 26,7 euro cento. Susitikęs su Lietuvos Vyriausybės vadovu A. Butkevičiumi latvių ministras J. Dūklavas kalbėjo apie savo šalies verslininkų iniciatyvas ieškant pieno produktų eksporto rinkų. „Jau antrus metus latvių pieno perdirbėjų atstovai gyvena Honkonge ir intensyviai dirba“, – sakė J. Dūklavas, drauge primindamas, kad latvių pieno gamintojai naudojasi pasaulyje pripažintos lietuvių „Pieno tyrimų“ laboratorijos paslaugomis. – Bendradarbiauja ir mūsų veislininkystės įmonės, – sakė latvių įmonės „Finctec“ atstovas Maris Baluodis, – gera galvijų genetika – mažiausios sąnaudos ir didžiausia grąža skaičiuojant pieno gamybos kaštus. – Lietuvos pieno ūkiai turi laikytis santūrios apimties ir didinti konkurencingumą, – kolegai pritarė UAB „Litgenas“ atstovas Alvydas Deltuva. Jo teigimu, vokiečiai, olandai išsiverčia vidutiniškai su 50 karvių ir 30 ha žemės. Paprastai ūkyje dirba šeima – du žmonės. Jų stiprybė – kooperuota gamyba ir kooperuotos paslaugos. ASU ŽŪMTP Parodų cent­ro vadovės Birutės Steikūnienės duomenimis, parodoje „Ką pasėsi... 2016“ dalyvauja 343 įmonės, dvi dešimtys kompanijų ir mūsų verslininkų partnerių iš Lenkijos, Vokietijos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Ukrainos, Turkijos, Indijos, Japonijos, kitų šalių. Kaip ir kasmet, tradiciškai gausiausia parodoje žemės ūkio technikos ekspozicija. Jos reikmėms – 28 000 kv. m asfaltuotos dangos ploto ir 5 500 kv. m vejos. – Įspūdinga technika, džiaugiuosi savo gimtojo Joniškio krašto žemdirbių užmojais, – kalbėjo kaunietė Indrė Kriščiūnaitė, svečiuodamasi „Šiaurės vilko“ ekspozicijoje, kurioje dalyvių dėmesį traukė galingas lankstomo rėmo traktorius „Kirovec“. Parodos paviljonuose eksponuojama žemės ūkio technika jau turėjo savininkų. Antai UAB „Audrokesta“ aikštelėje pristatomas naujausias vokiečių šeimos įmonės „Horsch“ savaeigis purkštuvas priklauso Šakių r. ūkininkui Edvinui Bertašiui. „Mašinos privalumas – draugiškumas gamtai“, – sakė „Audrokestos“ vadybininkas Vidas Ditkevičius. – Hanoverio parodoje „Valtra“ traktorių pripažino „auksiniu“, traukia jis ir mūsų žemdirbių dėmesį, – kalbėjo UAB „Rovaltra“ vadovas Romualdas Trainaitis, pelnęs ir „Ką pasėsi... 2016“ paro­dos medalį. Tiesa, nuo parodos Vokietijoje iki parodos Lietuvoje praėjo keletas mėnesių, per tą laiką suomiai sukūrė dar modernesnę mašiną – „Valtra N 174 Versu“. Pasak R. Trainaičio, po parodos daugelis suomiškų traktorių išriedės į Lietuvos ūkininkų laukus. – Mūsų rūpestis – padėti dirvožemiui, suteikti galimybę augalų šaknims įsisavinti natūralų fosforą, – kalbėjo UAB „Timac Agro Lietuva“ projektų vadovė Skirmantė Balnytė apie parodos medaliu apdovanotas naujos kartos trąšas. UAB „Agrokoncerno technika“ ekspozicijoje pačią naujausią techniką – javų kombainus, traktorius, giluminius purentuvus – pristatė ne tik bendrovės vadybininkai, bet ir svečiai iš Ispanijos, Rusijos. Kaip ir kasmet, parodos lankytojai lankėsi seminaruose (jų surengta 43), domėjosi susietąja parama gyvulininkystės sektoriui 2015–2020 metais, nevyriausybinių organizacijų kūrimo, šilto būsto ar ūkio valdymo programomis.

Justinas ADOMAITIS „ŪP“ korespondentas

Autoriaus nuotraukos

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.