Paslaugų kvitai – daugiau galimybių

Seimo nario Eugenijaus Gentvilo nuomone, jo siūloma įstatymo pataisa padėtų spręsti nelegalaus darbo problemą ir sudaryti sąlygas nepasiturintiems, ypač kaimiškųjų vietovių gyventojams, dirbti ir užsidirbti.

Prieš ketverius metus įsigaliojęs Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas atvėrė daugiau galimybių nuolatinio darbo neturintiems žmonėms. Supaprastinta tvarka šiuo metu jie gali teikti laikino pobūdžio arba vienkartines žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, kurioms nereikalingi specia­lūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai, mokymai ar kursai. Ūkininkai, kuriems per darbymetį darbas darbą veja, teigiamai įvertino šį įstatymą. Dabar Seime įregistruota šio įstatymo pataisa, kurią priėmus dirbti pagal paslaugų kvitus bus galima ilgiau.

Dabartinis terminas per trumpas

Šiuo metu vienas paslaugų teikėjas turi teisę teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas vienam paslaugų gavėjui ne ilgiau kaip 60 dienų, o jeigu jis paslaugas teikia keliems ūkininkams, – ne ilgiau kaip 90 dienų per kalendorinius metus, sumuojant kiekvieną mėnesį teiktų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų laiką dienomis, neatsižvelgiant į per dieną teiktų šių paslaugų valandų skaičių.
Paslaugų gavėjas privalo kontroliuoti, kad paslaugų teikėjas neviršytų maksimalaus 60 dienų termino, nustatyto žemės ūkio ir miškininkystės paslaugoms vienam paslaugų gavėjui teikti.
„Esu kalbėjęs ne su vienu ūkininku, jie labai vertina galimybę supaprastinta tvarka per darbymetį ar kitu laiku papildomai laikinai pasitelkti darbo rankų. Tačiau kartu jie apgailestavo, kad nustatytas maksimalus tokio darbuotojo darbo terminas šiek tiek per trumpas. Tada man ir kilo mintis parengti pataisą, kuri darbui pagal paslaugų kvitus suteiktų daugiau galimybių darbo neturintiems žmonėms, leistų jiems užsidirbti“, – apie savo siūlomą įstatymo pataisą pasakojo Seimo narys Eugenijus Gentvilas.

Nespėja apšilti kojų

Pasak parlamentaro, praktika rodo, kad šiuo metu galiojantys 60 ir 90 dienų terminai yra nepakankami, nes paslaugų, dėl jų sezoniškumo ir atsižvelgiant į nepas­tovias, sunkiai prognozuojamas Lietuvos meteorologines sąlygas, kartais neįmanoma suteikti nustatytais terminais. Todėl pasibaigus ganėtinai trumpiems terminams, paslaugų gavėjas turi samdyti kitus asmenis, o buvusieji paslaugų teikėjai turi nutraukti veiklą, nors jau būna įgiję patirties, susipažinę su paslaugų teikimo sąlygomis, saugumo reikalavimais ir pan.
„Tai papildoma našta paslaugų gavėjams, neužtikrinamas nenutrūkstamas laikinų ir sezoniškų paslaugų gavimas, nesudaromos sąlygos asmenims legaliai, be didelių biurokratinių formalumų užsiimti nekvalifikuota veikla, gauti pajamų ir viršijus Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytą 1 750 Eur ribą mokėti gyventojų pajamų mokestį“, – mano E. Gentvilas.

Įsigaliotų jau kitąmet

Parlamentaro įregistruotoje įstatymo pataisoje nurodoma, kad vienas paslaugų teikėjas turėtų teisę teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas vienam paslaugų gavėjui ne ilgiau kaip 90 dienų, o jeigu paslaugų teikėjas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas teikia keliems paslaugų gavėjams, – ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.
E. Gentvilas tikisi, kad pataisa bus priimta netrukus prasidėsiančioje Seimo rudens sesijoje ir įsigalios 2018 m. sausio 1 d.
Parlamentaro nuomone, ši įstatymo pataisa, nenutraukiant pradėtos veiklos, kartu padėtų spręsti nelegalaus darbo problemą ir sudaryti sąlygas nepasiturintiems, ypač kaimiškųjų vietovių, gyventojams pasinaudoti teisėta pajamų gavimo galimybe ir savo pastangomis gerinti pragyvenimo lygį.

Stebėjo ministerijos darbo grupė

Ar neatsitiks taip, kad ši pataisa plačiau atvers vartus piktnaudžiautojams, vengiantiems mokėti valstybei mokesčius?
E. Gentvilo teigimu, iki šiol veikusį įstatymą buvo galima vadinti savotišku eksperimentu ir jis pasiteisino. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaryta darbo grupė stebėjo, ar žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą teikimas daro įtaką privalomojo sveikatos draudimo mokesčio surinkimui, ar nėra masiško apdraustųjų asmenų perėjimo teikti paslaugas pagal kvitą vietoje darbo sutarčių, kokią įtaką daro socialinei aplinkai.
Piktnaudžiavimų nenustatyta, galimybe dirbti pagal paslaugų kvitus pasinaudojo realūs bedarbiai, buvo mokamas 9 proc. „Sodros“ mokestis. Kokio nors didesnio antplūdžio dirbti pagal paslaugų kvitus nepastebėta.

Stasys JOKŪBAITIS
Autoriaus ir archyvo nuotraukos

Įstatymo pataisai pritarčiau

Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas tikrai pasiteisino. Grūdus auginančius ūkininkus tenkina ir dabartiniai laikinojo įdarbinimo terminai. Mes dažniausiai šia galimybe pasinaudojame, kai prasideda derliaus nuėmimas, kai daugiau darbininkų reikia sandėliuose, taip pat pavasarį ir rudenį, kai iš laukų renkame akmenis.
Tačiau daržininkams, sodininkams, auginantiesiems uogas terminas galėtų būti ilgesnis. Tokiuose specializuotuose ūkiuose darbų sezonas tęsiasi ilgiau, reikia daugiau darbo rankų, todėl siūlomą įstatymo pataisą vertinu teigiamai. Tikrai pritarčiau, jei tokia įstatymo pataisa išvystų dienos šviesą. Ilgesnis supaprastinto laikinojo įdarbinimo terminas būtų patogesnis visiems.
Žinoma, pasitaiko žmonių, kurie nenori dirbti pagal paslaugų kvitus, nes bijo prarasti lengvatas šildymui, kokias nors kitas socialines išmokas. Tačiau čia jau kita istorija. Tokių darbuotojų mes nesamdome.

Jonas TALMANTAS
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas