Patyrusi agronomė Loreta Jurgelaitienė: „Augalai kalba, tik reikia mokėti juos išgirsti“

- Loreta, kodėl pasirinkote agronomės profesiją?

- Baigusi devynias klases jau labai gerai žinojau, kuo noriu būti. Įstojusi į tuometinį Marijampolės technikumą pasirinkau agronomijos mokslus. Man visą laiką labai patiko gamta, augalai. Mano mėgstamiausias metų laikas nuo pat vaikystės yra pavasaris, kai viskas bunda. Po žiemos nekantrauju nuvykti į laukus ir juos apžiūrėti.

Mokydamasi technikume įgijau daug vertingų žinių, mums dėstė labai stiprūs dėstytojai. Iki šiol turiu išsaugojusi konspektus, kuriuos kartais atsiverčiu. Žinoma, per tiek metų daug kas pasikeitė, tačiau bazinės žinios liko kaip pamatas.

Vėliau mokslus tęsiau tuometinėje Žemės ūkio akademijoje. Po agronomijos bakalauro studijų vienas dėstytojas pastebėjo, kad turiu pedagogams reikalingų savybių, todėl paragino baigti profesijos edukologijos magistro studijas. Taip tapau agronomijos dėstytoja ir dešimt metų dirbau Marijampolės kolegijoje lektore. „Agrokoncerno“ įmonių grupėje jau skaičiuoju keturioliktus metus.

- Ką jums davė dėstymo patirtis? Ar teorinės žinios sutampa su praktika?   

Dirbant ūkyje gavau kvietimą prisijungti prie įmonės „Agrokoncernas“ komandos. Karjerą pradėjau vadybininkės-konsultantės pareigose. Tada jau gerai žinojau, kad tikru agronomu tampi tik tuomet, kai išeini į laukus. Pamenu, kai baigusi mokslus atsidūriau visai kitame pasaulyje.

Iki šiol prisimenu savo pirmąsias patirtis. Seniau norma buvo javus sėti 250 kilogramų hektare arba, kaip kam atrodė, ir niekas nenorėjo to keisti. Man, kaip jaunai, neseniai karjerą pradėjusiai specialistei, norėjosi daryti taip, kaip reikia – sėti pagal 1000 gramų masę ir daigumą. Vos ne pusė kaimo prieš mane sukilo, bet nenusileidau ir rezultatas buvo geras. Taip įgavau pasitikėjimo ir galėjau toliau taikyti turimas žinias.

Mokslas ir žinios žemės ūkyje labai svarbu, kaip ir turėti gerus mokytojus praktikus. Man pačiai teko mokyti ūkininkų vaikus, su kuriais ir dabar bendradarbiaujame. Džiugu matyti studijas baigusių ūkininkų augančius ūkius ir matyti jų sėkmę. 

- Kuo jums patinka agronomo profesija?

- Patinka, nes gaunu apčiuopiamą rezultatą – derlių. Keičiasi metų laikai, sezonai, kurie niekada nebūna vienodi. Agronomo darbas apima visą procesą – nuo sėjos iki derliaus nuėmimo. Čia yra reikalingas didelis žinių bagažas: žemdirbystės, dirvožemio, agrochemijos, agrometeorologijos, augalininkystės, augalų apsaugos, selekcijos, sėklininkystės. Niekada negali stovėti vietoje, turi nuolat mokytis, augti, tobulėti, nes ir gamta yra nuolat kintanti.

- Kokį augalą mėgstate labiausiai?

- Patinka visi augalai, bet labiausiai – rapsai. Juos prižiūrėti reikia labai daug pastangų ir praktinių žinių. Rapsas ne tik gražiai žydi, bet ir kelia daugybę iššūkių. Džiugu, kad ūkininkai išmoko jį auginti ir, jeigu gamtos sąlygos nepagadina reikalų, sulaukiame gero derliaus.

- Ūkininkai pasakoja, kad šiemet, dėl gamtos išdaigų, būtent rapsai ypač stipriai nukentėjo. Kaip jūs vertinate šį sezoną?

- Klimato kaita, kurią visi stebime, tiek ūkininkams, tiek agronomams kelia didžiausius iššūkius, nes nežinome, ko tikėtis. Šis pavasaris buvo itin nepalankus augalams. Iš pradžių labai greitai ir stipriai atšilo, tada prasidėjo didelės šalnos ir nušaldė augalus. Nors Lietuva ir nedidelė, tačiau skirtingai regionai susidūrė ir su skirtingais reiškiniais – vienus sekino sausra, kitiems rūpesčių kėlė per didelė drėgmė. Būna labai apmaudu, kai labai didelis įdirbis ir pastangos nueina veltui dėl gamtos reiškinių ir sąlygų, kurių negali kontroliuoti. 

- O kas motyvuoja darbe? Kokius geriausius rezultatus atsimenate?

- Man labai patinka bendrauti su kolegomis, ūkininkais, dalintis patirtimis ir įžvalgomis. Matau, kaip sparčiai tobulėja ir auga ūkiai. Įmonė investuoja į mokslinį padalinį, Inovacijų ir tyrimų centrą „AgroITC“, kurio tyrimų dėka yra atrenkami patys geriausi produktai, augalų veislės ir galime teikti ūkininkams praktikoje patikrintas, mokslu pagrįstas rekomendacijas.

Turėti tokį pastiprinimą kiekvienam agronomui yra didelė vertybė, nes vienas tiek visko nesužinosi, neišbandysi praktikoje.

Geriausias mano darbo įvertinimas, kai ūkininkai pasidžiaugia augalų derlingumu, pavyzdžiui, prikultu 11 tonų žieminių kviečių ar 5 tonomis rapsų. Arba jaunas kolega su mano pagalba tampa geru specialistu. Žinoma, mūsų darbe yra neišvengiami ir nusivylimai.

- Yra sakoma, kad agronomas – kaip augalų gydytojas. Klausimas tik, kaip tuos augalus prakalbinti?

- Aš dažnai pagalvoju, kad agronomui augalas rūpi labiau, negu gydytojui pacientas, nes mes labai daug dėmesio skiriame augalams. Jie „kalba“, tik reikia turėti žinių, kad suprastum, ką jie sako, kuo skundžiasi.

Stebint augalus galima pasakyti ko trūksta, kokios ligos puola, dėl ko jis patiria stresą. Jeigu kyla abejonių, pagalbos kreipiamės į laboratoriją.

Mes dažnai lankomės ūkininkų laukuose, bendraujame su jais žinutėmis, įvairiose programėlėse. Būna, kad ūkininkas ir po darbo valandų atsiunčia augalų nuotraukas, klausia, kas galėjo nutikti. Stengiamės spręsti problemas, nes augalas, kaip ir žmogus, yra gyvas organizmas, reaguojantis į aplinką.

- Visuomenėje yra daug nuomonių apie augalų apsaugos priemones, trąšas, ūkininkų darbą. Su kokiais stereotipais susiduriate dažniausiai?

- Vienas iš didžiausių mitų yra, kad ūkininkai ką nori, tą daro. Jų veikla yra griežtai reglamentuojama ir prižiūrima įvairiausių institucijų. Be to, kiekvienas ūkininkas nori ūkininkauti ekonomiškai kuo efektyviau. Man šypseną kelia pasakymai, kad ūkininkai pila trąšas į laukus jų neskaičiuodami. Nebuvo to seniau, nėra ir dabar, nes trąšos kainuoja, ir ne pigiai. Atvirkščiai, būna, kad tręšiama per mažai. Nes kas yra trąšos – maisto medžiagos augalams. Kaip jų reikia žmogui, taip reikia ir augalui. Visi norime sveiko ir kokybiško derliaus, o jis bus toks tik tada, kai augalas bus sveikas ir tinkamai prižiūrėtas.

- Kam, jūsų nuomone, labiausiai tinka agronomo darbas?

- Šią profesiją dažniausiai renkasi žmonės, kuriems patinka žemės ūkis, gamta, augalai ir bendravimas su žmonėmis. Dažniausiai agronomiją studijuoja žmonės iš regionų, augę ūkiuose ar matę ūkių gyvenimą iš arti, bet per mano praktiką yra buvę ir studentų iš miestų.

Labai džiaugiuosi, kad įmonė, kurioje dirbu, turi studentų praktikos programas. Jie turi unikalią galimybę dirbti su savo sričių profesionalais, iš jų mokytis. Dabar tam yra sudarytos labai geros sąlygos, reikia tik turėti motyvacijos.

„Agrokoncerno“ įmonių grupės informacija