Pastangos tobulinti santykius pieno sektoriuje patyrė fiasko

Žemdirbiai nuolat girdi kalbas apie tai, kad yra tobulinamas Pieno įstatymas. Iš tikrųjų plačiai buvo aptarinėjamas jau ne vienas projektas, ir tiems, kurie patys nedalyvauja diskusijose dėl įstatymų nuostatų, jau sunku ir susigaudyti – tai tik iliuzija ar vyksta iš tikrųjų, kaip ir kodėl atsiranda bei užgęsta iniciatyvos. Štai dabar tiesos akimirka.

Visų peikiamas, bet veikė

Per paskutinį pieno krizės šėlsmą priimtas Pieno įstatymas (Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas) nuo pat pradžių buvo peikiamas, jį ne kartą mėginta tobulinti. Paskutinės iniciatyvos prislopo (dar pernai vasarą buvo registruotas Pieno įstatymo projektas). Buvo laukiama, ką dėl šio įstatymo pasakys Konstitucinis Teismas (KT).

KT išaiškinimo sulaukėme šių metų vasario 6-ąją. Esminė nutarimo žinia: įstatymas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, nes buvo priimtas ypatingos skubos tvarka.

Ypatinga skuba taikytina tik ypatingais atvejais, kilus pavojui valstybės saugumui. KT nutarimas įsigalioja liepos 1-ąją. Penkių mėnesių terminas suteiktas tam, kad nekiltų teisinio reguliavimo neapibrėžtumas, Seimas turėtų laiko įstatymą priimti iš naujo.

Žemės ūkio ministro Andriaus Palionio įsakymu buvo sudaryta darbo grupė Pieno įstatymui rengti, jai vadovauti apsiėmė pats minist­ras. Visi vylėsi, kad pavyks pasiekti tobulą rezultatą. Tačiau šios savaitės pradžioje tapo aišku, kad namų darbai laiku liko nepadaryti. Nuo liepos 1-osios naujos redakcijos Pieno įstatymo neturėsime. Formaliai nebegalioja su pirmuoju įstatymu priimtos nuostatos.

Desperatiški veiksmai

Įvyko aštuoni darbo grupės posėdžiai, bet ši statistika ir tai, kiek sugaišta laiko beposėdžiaujant, – kam tai rūpi. Svarbiausia, kad rezultato nėra. Darbo grupėje dalyvauja perdirbėjų, gamintojų ir valstybės institucijų atstovai. Perdirbėjų bei gamintojų interesai kardinaliai skiriasi, didžiųjų ir smulkiųjų pieno gamintojų lūkesčiai taip pat skirtingi. Matydama pavojų, kad darbas užtruks ilgiau, negu tikėtasi, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ėmėsi veikti. Pirmąjį Pieno įstatymo projektą užregistravo gegužės
22 d. Jis sulaukė labai daug valstybės institucijų pastabų. Birželio 12-ąją ministerija Vyriausybei pasiūlė kitą projekto variantą, o birželio 15-ąją – trečią.

Pagal paskutinį variantą, jau nėra siūloma keisti esamo teisinio reguliavimo, apsiribojama minimaliomis korekcijomis. Tam ryžtasi mėginant suspėti įtilpti į terminą – įstatymą tinkamai priimti iki liepos 1-osios, kad pieno sektoriuje nesusidarytų teisinis vakuumas.

Pagalbos ranką ŽŪM suskubo ištiesti grupelė Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) narių. Pečius surėmė pozicijos ir opozicijos atstovai. Birželio 16 d. Pieno įstatymo projektą, identišką ŽŪM rengtajam, ir su tuo pačiu aiškinamuoju raštu užregistravo Andriejus Stančikas, Algimantas Salamakinas, Kazys Starkevičius ir Juozas Baublys (tiesa, vėliau K. Starkevičius Seime į mikrofoną pareiškė, kad savo parašą atsiima).

Šį pirmadienį projektui po pateikimo pritarta Seime, nors procesas nebuvo itin sklandus. Siūlyta projektą išimti iš dienotvarkės, nes „netinkama praktika, kai projektas, kuris nebaigtas rengti (…) Vyriausybėje, pasičiumpamas atskirų Seimo narių“. Projekto pateikimo metu Seimo plenarinių posėdžių salėje sėdėjo vos 34 parlamentarai (iš jų projektui pritarė 30).

Kas dabar – vakuumas?

Seimo dauguma atmetė siūlymą Pieno įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. Projekto svarstymas atidedamas rudeniui – rugsėjo mėnesiui. Ar tai reiškia, kad nuo liepos iki įstatymo priėmimo susidaro teisinio reglamentavimo vakuumas? O gal apskritai reikės laukti naujos kadencijos Seimo?

KRK pirmininkas A. Stančikas bėdos nemato. ŪP teigė: „Įstatymo kaip ir nebėra, bet dalis išlieka – kas vėliau priimta. Kaip nors išgyvensime“. Jis neabejoja, kad kito Seimo laukti nereikės.

Parlamentaras apgailestauja, kad sutarimo laiku nerasta ŽŪM suburtoje darbo grupėje. Ir jis pats nuotoliniu būdu dalyvavo ne viename posėdyje. Viliasi, kad darbo grupė toliau darbuosis, iki rudens ras sutarimą dėl esminių Pieno įstatymo pakeitimų.

Perdirbėjų memorandumas

Seimo narių parodytai Pieno sektoriaus gelbėjimo iniciatyvai paramą pareiškė dalis pieno perdirbėjų. Keturios perdirbimo įmonės pasirašė memorandumą, jį pateikė KRK. Pažadėjo, kad iki gruodžio 1-osios laikysis galiojančios tvarkos – įstatymui praradus galią, tvarka išliks ta pati.

KRK pirmininkas A. Stančikas atsargiai vertina memorandumą. Patirtis rodo, kad pažadai yra trapus dalykas, juolab kad pieno sektoriuje pirkėjų ratas platesnis nei memorandume parašų. O Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus, sužinojęs apie memorandumą, karčiai nusijuokė: „Vilkai pažadėjo, kad avių nepjaus?!“

Pieno sektoriuje sukasi milijoniniai pelnai. ŽŪR pirmininko vertinimu, tiesiog yra sukuriama sektoriaus gelbėjimo veiksmo imitacija, o žemdirbys kaip buvo skriaudžiamas, taip ir toliau bus dar labiau skriaudžiamas.

Skubiai susirinko pasitarti

Liko tik vienas Seimo pavasario sesijos posėdis, Seimo darbo pratęsimas nenumatomas. KRK turi planų su Pieno įstatymo projektu padirbėti ir vasarą. Šį ketvirtadienį susirinkta į skubų posėdį, kuris tos dienos rytą dar nebuvo planuotas. Nutarta aptarti parengiamuosius svarstymui darbus. Kyla klausimų, kokia minist­ro pozicija, kaip bus su būsimais darbo grupės pasiūlymais ir pan. Žemės ūkio ministras, kurio pavardės nėra tarp projekto teikėjų, kolegoms parlamentarams ir žemdirbių bendruomenei (KRK posėdis įrašytas, jį galima rasti Seimo interneto svetainėje ir bet kada perklausyti) nieko paaiškinti negalėjo – pasak oficialiai skelbiamos darbotvarkės, tuo metu dalyvavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto neeiliniame posėdyje.

„Darbo grupėje daug ginčų, rasti kompromisą sudėtinga. Ministras todėl ir vėluoja, našta perkelta komitetui. Kompromiso greičiausiai ir nebus“, – samprotavo A. Stančikas.

KRK turėjo apsispręsti, ar dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Šis procedūrinis žingsnis keliais mėnesiais pailgina svarstymo procesą. Tačiau kalba apie tokios išvados poreikį buvo iškilusi Seimo plenariniame posėdyje. To primygtinai prašo ir perdirbėjai – jų poziciją KRK išsakė perdirbimo įmonėms atstovaujantis lobistas Šarūnas Frolenko. Jis patikino, kad perdirbėjai nesiekia vilkinti svarstymo proceso, tikslas yra turėti kokybišką įstatymą.

Seimo komiteto nariai ginčą išsprendė balsuodami. Dauguma pasisakė už tai, kad Vyriausybės išvada reikalinga…

Signalai iš Vyriausybės

Kokios išvados galima tikėtis? Atsakymai čia pat. Tai vertinimai, kurių sulaukė Vyriausybėje užregistruotas projektas. Derinimo metu pateikta daug nepalankių išvadų. Paskutinės užregistruotos pirmadienį, birželio 22 d.

Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupė supeikė ŽŪM požiūrį, esą KT neužkliuvo Pieno įstatymo nuostatų esmė, todėl dabar, atsižvelgiant į KT nutarimą, apsiribojama tik techninėmis pataisomis. Pasak teisininkų, tai nėra priežastis neatsižvelgti į organizacijų ir institucijų pateiktas pastabas. Konkurencijos taryba, Teisingumo ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlė įvertinti Pieno įstatymo, priimto 2015 m., poveikį rinkai, konkurencijai. Taip pat akcentuota, kad turėtų būti įvertintos birželio 15 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos bei Lietuvos pienininkų asociacijos ,,Pieno centras“ pateiktos pastabos.

Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupės pažymoje skaitome išvadą: siūloma projektą grąžinti tobulinti, įvertinti Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ raštą bei Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės išvadą. Ir paaiškinta, kad pagal Vyriausybės darbo reglamentą rengėjai, nesutinkantys su išvadas teikiančių subjektų pateiktomis pastabomis, turėtų organizuoti pasitarimą su suinteresuotomis institucijomis, socialiniais partneriais, projektą Vyriausybei pakartotinai teikti tik aptarus nesutarimus dėl nesuderintų pastabų ir pasiūlymų.

Dėl chaoso kaltina ministeriją

Žemdirbių atstovams chaotiški pastarosios savaitės įvykiai, susiję su Pieno įstatymu, yra netikėti. Trumpame KRK posėdyje jiems pasisakyti nerasta laiko. Tai, kad buvo atsižvelgta pirmiausia į perdirbėjų nuomonę, žmonės linkę vertinti kaip artėjančių rinkimų ženklą. Viena vertus, Seimo nariai nori įgyti savo rinkėjų kaime palankumą. Tačiau kas gali paneigti, kad perdirbimo įmonės taip vertinamos kaip potencialus politinių partijų rėmėjas. ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis dėl susidariusios padėties, kad liekame be Pieno įstatymo, kaltina ministeriją. Atsakomybę turėtų prisiimti ir pats ministras.

„Ministerijoje valdymo chaosas. ŽŪM struktūros sugriautos, nauja nesusiformavusi“, – teigia S. Dimaitis, kilusį chaosą aiškinantis būtent nutrūkusiais ministerijos ryšiais. Jis nepriima motyvo, esą per keturis mėnesius darbo grupė nerado bendro sutarimo. Jo ir negali būti, nes esmė yra, kad sprendimai turi būti teisingi, o ne tenkinantys derybų dalyvių daugumą.

„Tai atvejis, kai valdžia turi priimti nepopuliarų sprendimą, teisiniu keliu sureguliuoti kainodaros principus, teisingus tiek supirkėjams, tiek pardavėjams. Tai reikia daryti labai atsakingai, gerai išanalizuoti, kaip per keletą metų svyravo žaliavinio pieno supirkimo kainos skirtingų grupių gamintojams, kokios tendencijos, kaip yra su kooperatyvais. Informaciją turėtų apibendrint išmanantys žmonės. Nežinau, kodėl jie neėtraukiami“, – situacijos pateisinti negali ŽŪR direktorius.

Siūlo koreguoti dvi nuostatas

Pieno įstatymo projekte siūlomos dvi korekcijos. Viena jų techninio pobūdžio – panaikinamas reikalavimas ant pieno gaminių, parduodamų vidaus rinkoje, nurodyti kilmės šalį. Tai nebeaktualu, nes nuo šių metų balandžio, pagal EK reglamento nuostatas, pagrindinių sudedamųjų dalių kilmę nurodyti privalu. Kita pataisa aktuali gamintojams, tiekiantiems pieną kas antrą dieną: tikslinamas principas, pagal kurį žalio pieno pardavėjai priskiriami vienai grupei.

Pagal Pieno įstatymo nuostatas, pieno pardavėjai yra grupuojami pagal parduodamo pieno kiekį per vieną dieną. Numatyta 10 pieno pardavėjų grupių: pirmajai priskiriami subjektai, parduodantys iki 100 kg pieno per dieną, dešimtajai – daugiau kaip 20 tūkst. kg per dieną. Tačiau nėra apibrėžta, kas yra laikytina viena pieno pardavimo diena: ar tai žalio pieno paėmimo (išvežimo) iš ūkio diena, ar įskaitinio laikotarpio dienų skaičius.

Pagal projektą, gulintį ant KRK darbo stalo, žalio pieno pardavėjus siūloma grupuoti atsižvelgiant į parduoto pieno kiekį per vieną reguliariai parduodamo žalio pieno tiekimo laikotarpį.

Tai, ką projekto rengėjai vadina techninio pobūdžio pataisa, ŽŪR direktorius S. Dimaitis mato kaip padėties pabloginimą ūkininkams, kurie pieną tiekė kas antrą dieną: „Jiems uždaryti keliai kreiptis į teisės institucijas, gauti aukštesnę grupę.“

 

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė