Pavasarinės sakurų dovanos

Lietuvoje pražydo Rytų kultūros simbolis – sakuros. Mokomės džiaugtis trumpalaikiu jų grožiu: japoniškų vyšnių žydėjimo šventės jau rengiamos ne tik Vilniuje, bet ir Druskininkuose. Sakuros pražydo ir Kaune, Alytuje, jų parkų geografija plečiasi.

Žydintys maršrutai
Žymiausias Lietuvos sakurų parkas įkurtas 2001 metais minint japonų diplomato Čijunės Sugiharos gimimo 100-ąsias metines. Vilniuje, Neries krantinėje priešais Nacionalinę dailės galeriją buvo pasodinta 200 sakurų, tačiau ne visos prigijo. Prieš trejus metus bonsų auginimo meistras alytiškis Kęstutis Ptakauskas talkino plečiant Čijunės Sugiharos parką – pasodinta 50 sakurų. Medeliai pirkti Vokietijoje, o juos miesto parkui padovanojo Gifu sakurų žiedų asociacija, vienijanti per 500 žymių Japonijos politikų ir verslininkų. Dabar parke žydi daugiau kaip 100 sakurų.
Čijunės Sugiharos atminimui sakurų buvo pasodinta ir Vilniuje Prezidentūros kieme, Č. Sugiharos gatvėje ir skverelyje prie Sapiegos ligoninės. Septynios sakuros pasodintos Kaune prie buvusio Japonijos konsulato. Buvo nupirkta 100 medelių Nemuno salos parkui, bet ne visi prigijo, dalį pavogė, keletą piktavališkai nulaužė.
2003 metais Japonijos sakurų mainų ir Lietuvos ambasados Japonijoje iniciatyva aštuonių miestų ir rajonų atstovams perduoti 562 sakurų medeliai. Buvo planuota visą Lietuvą apjuosti rausvai žydinčiomis japoniškomis vyšnaitėmis. Šiauliuose pasodinta 50 sodinukų, tačiau prigijo vos keli. Netinkamai prižiūrėti medeliai nudžiūvo ar juos nuniokojo miestiečiai.

Parkų geografija plečiasi
Vis dėlto besidžiaugiančiųjų pavasario žiedais daugiau negu gamtos niokotojų. Sakuros ir toliau skinasi kelią per Lietuvą. Prieš dvejus metus K. Ptakauskas padėjo pasodinti 20 sakurų Druskininkų Vijūnėlės parke. Vienai gražiausių kurorto vietų prie Vijūnėlės tvenkinio japoniškų vyšnių padovanojo verslininko Bronislovo Lubio našlė Lyda Lubienė.
K. Ptakausko iniciatyva pernai pasodintos penkios sakuros Alytaus parke. Japoniškos vyšnios žydi ir rytietiško stiliaus K. Ptakausko sode „Ryto rasa“. „Lietuvoje sakuros tikrai tampa populiarios, daug kur auginamos ir privačiuose soduose“, – sako alytiškis.

Atsparios žiemos šalčiams
Sakurų sodinimo patirties turintis K. Ptakauskas teigia, kad mūsų sąlygomis geriausiai auginti sakuras ‘Prunus sargentii’. Jos atsparios žiemos šalčiams, ištveria net –34 oC. „Visi Lietuvoje pasodinti šie medeliai gausiai žydi, nė vienas neiššalo“, – sako K. Ptakauskas.
Anksčiau sodintos svyrančiosios sakuros ‘Kiku shidare’ pakelia iki –26 oC šaltį, šaltomis žiemomis apšąla. Dar vienas trūkumas – medeliai nėra ilgaamžiai. Lietuvoje galima sodinti koloniškos lajos formos ‘Amonogawa’. Yra ir rutulio ar grybo formos sakurų. Medelius galima genėti ir suteikti pageidaujamą formą.
„Lietuvoje auginamos sakuros yra išbandytos, stiprios, atsparios užterštam miesto orui, nereiklios dirvožemiui ir klimatui“, – pasakoja K. Ptakauskas. Pasak jo, kuo medis didesnis, tuo žydėjimas įspūdingesnis. Lietuvos parkuose sodinamos nemažos sakuros, kad jau pirmaisiais metais būtų galima pasigrožėti jų žydėjimu. Prieš dvejus trejus metus pasodinti medžiai jau išskleidė gražią lają. Įspūdingiausia, kai sakuros laja būna kelių metrų. K. Ptakauskui Japonijoje teko matyti sakurų, kurių laja siekia 5–6 metrus.

Žavimasi visame pasaulyje
Sakuros populiarios ne tik Japonijoje, bet ir Europoje, Amerikoje. Japoniškos vyšnios Didžiojoje Britanijoje buvo pripažintos gražiausiais parko medžiais. K. Ptakauskas neseniai grįžo iš Vokietijos, kur matė ištisas sakurų alėjas, parkus, jomis apsodintas miestų gatves. Žmones žavi ankstyvas sakurų žydėjimas. „Kai akys pavargusios nuo žiemos pilkumo, taip gera pasigrožėti pirmaisiais žiedais. Vėliau gamta sužaliuoja ir kitų augalų žydėjimas nėra toks įspūdingas. O sakuros žydi dar lapams neprasiskleidus“, – sako K. Ptakauskas.
Sakurų žydėjimas Rytų kultūroje simbolizuoja mirtingą žmogaus gyvenimą, naują jo pradžią. Japonijoje sakurų žydėjimo šventė turi šimtametes tradicijas. Vyšnaičių žiedais mokomės džiaugtis ir mes.
„Vilniuje ir Druskininkuose, pražydus sakuroms, organizuojami renginiai, žmonės būriuojasi, bendrauja, atsineša vaišių, grožisi žiedais, – sako K. Ptakauskas. – Mažas sakurų uogas mėgsta paukščiai. Gal todėl sakuros ir pelnė visų meilę.“
Lietuvoje sakuros pradeda žydėti balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje. Šiais metais dėl neįprastai šiltos žiemos jos pražydo anksčiau. Pirmieji žiedai pasirodė balandžio viduryje.

Rita Šemelytė

seimininkePeržiūrėti visą numerį galite ČIA.