Pensijas gaus, bet sirgti ne visiems naudinga

Algimanto SNARSKIO piešinys

Bene dažniausiai mūsų skaitytojų užduodamų klausimų tema – ūkininkų pensijos.  Kaip jos apskaičiuojamos, kokie mokesčiai mokami, ar dalis mokamų mokesčių „Sodrai“ nukeliauja į privalomojo sveikatos draudimo krepšelį, ar reikia mokėti įmokas, jeigu ūkininkas dirba ir pagal darbo sutartį kitoje įmonėje, kur taip pat moka mokesčius, ar sulaukęs pensinio amžiaus jis vis tiek privalo mokėti įmokas „Sodrai“ ir t.t.
Iš tiesų tai labai neaiški ir paini sritis. Skaitytojų klausimus pateikėme „Sodros“ specialistams. Pagal Klientų aptarnavimo metodikos ir informavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Inos PESECKIENĖS  atsakymus ir parengtas šis rašinys.

– Kokias įmokas „Sodrai“ privalo mokėti ūkininkai ir ar visi vienodą procentą?
– Fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla (t.y. ūkininkai ir jų partneriai), privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, ir sveikatos draudimu.
Ūkininkai ir jų partneriai, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis lygis yra  4 ekonominio dydžio vienetai (EDV) arba didesnis, moka 28,5 proc. socialinio draudimo įmokas (arba 29,5 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 1 proc. pensijų kaupimo įmoką). Jeigu šie asmenys yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, jie taip pat moka 9 proc. sveikatos draudimo įmokas.
Kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra didesnis negu 2 EDV, bet mažesnis negu 4 EDV, asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla ir kurie yra pridėtinės vertės mokesčių mokėtojai, moka tik sveikatos draudimo įmokas, kurių dydis 9 proc.
– Nuo kokios sumos mokamos įmokos?
– Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro kiekvieno asmens žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus sveikatos draudimo ir socialinio draudimo įmokų) suma, tačiau ne mažesnė negu 12 minimaliųjų mėnesinių algų ir ne didesnė negu 12 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma. Ūkininkų ir jų part­nerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, socialinio draudimo įmokų baze laikoma 12 minimalių mėnesinių algų suma.
Sveikatos draudimo įmokos skaičiuojamos nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.
– Kada turi būti sumokamos įmokos?
– Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokos mokamos kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
Jei ūkininkų ir jų partnerių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, mėnesio socia­linio draudimo įmokos apskaičiuojamos ir privalomai sumokamos nuo minimalios mėnesinės algos.
Jei ūkininkų ir jų partnerių pajamos mokestiniu laikotarpiu apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, mėnesio socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos ir privalomai sumokamos nuo jų pačių pasirinktos sumos, bet ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga ir ne didesnės kaip einamųjų metų draudžiamųjų pajamų per mėnesį dydis.
Ūkininkų ir jų partnerių sveikatos draudimo įmokos nuo minimalios mėnesinės algos mokamos kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Šie asmenys gali kas mėnesį sveikatos draudimo įmokų nemokėti, jeigu jie dirba ir pagal darbo sutartį, yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis ir kt.
Socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokos (sumokėtų ir mokėtinų įmokų sumų skirtumas), kai jų bazė priklauso nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, turi būti sumokėtos iki metinės pajamų deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos.
– Jeigu ūkininkas pagal darbo sutartį dirba kitą darbą, nuo jo atlyginimo mokesčius moka darbdavys ir jis pats, tai ar jam dar reikės mokėti dėl to, kad ūkininkauja?
– Ūkininko socialinio draudimo įmokos mokamos nepriklausomai nuo to, kad jis dirba ir pagal darbo sutartį. Šiuo atveju ūkininkas, kuris dirba ir pagal darbo sutartį, gali kas mėnesį nemokėti sveikatos draudimo įmokų, tačiau pasibaigus metams nuo pajamų, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos, turi būti sumokėtos ir sveikatos draudimo įmokos (sumokama iki metinės pajamų deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos).
– Kiek procentų įmokų tenka būsimai pensijai, kiek ligos ir motinystės socialiniam draudimui?
– Kiekvienos draudimo rūšies įmokų tarifai kasmet nustatomi Seimui tvirtinant Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Šiuo metu ūkininkams ir jų partneriams (kaip ir kitiems savarankiškai dirbantiems asmenims) nustatytas 26,3 proc. tarifas pensijų socialiniam draudimui (27,3 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 1 proc. pensijų kaupimo įmoką savo lėšomis) ir 2,2 proc. tarifas ligos ir motinystės socialiniam draudimui, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti.
– Kokias įmokas moka pensinio amžiaus ūkininkai?
– Gaunantys valstybinio so­cia­linio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją ūkininkai ir jų partneriai, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra ne mažesnis kaip 4 EDV ir ne didesnis kaip 14 EDV, socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į socialinio draudimo stažą).
Pensinio amžiaus ūkininkams ir jų partneriams, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra didesnis negu 14 EDV, išimčių dėl socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų mokėjimo teisės aktai nenustato.
 – Ką svarbu žinoti žemės ūkio veikla užsiimančiam gyventojui?
– Kiekvienam gyventojui svarbu žinoti, kad socialinio draudimo išmokų jis gali tikėtis tik tada, kai pats moka arba už jį yra mokamos socialinio draudimo įmokos. Na, o kilus klausimų dėl įmokų mokėjimo ar išmokų gavimo visada galima kreiptis į „Sodrą“. Nuo rugsėjo sumažės administracinė našta ūkininkams ir jų partneriams, kurių pajamos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Pateikti „Sodrai“ elektroninius SAV pranešimus apie savarankiškai dirbančius asmenis bus daug paprasčiau – jų nebereikės pasirašyti elektroniniu parašu. Kaip ir anksčiau, pateikti pranešimus galima prisijungus prie elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos (EDAS) adresu http://draudejai.sodra.lt/lt/.
– Kokias dažniausias klaidas daro ūkininkai, mokėdami mokesčius „Sodrai“?
– Pasitaiko atvejų, kad ūkininkai, mokėdami sveikatos draudimo įmokas, nurodo neteisingus įmokų kodus. Einamosios sveikatos draudimo įmokos, kurios mokamos iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, turi būti mokamos 314 kodu, o sveikatos draudimo įmokos nuo pajamų, gautų praėjusiais metais ir mokant įsiskolinimą, – 337 kodu.
–  Jeigu ūkininkas taps nedarbingas dėl ligos? Ar jam galios tos pačios nedarbingumo pašalpos gavimo taisyklės, kaip ir visiems kitiems?
– Ne. Laikinai tapusiam nedarbingu ūkininkui nebus mokama ligos pašalpa. Ūkininkai moka įmokas ir yra draudžiami tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms gauti.
– Jauna ūkininkaitė laukiasi. Kaip jai bus skaičiuojama motinystės pašalpa?
– Motinystės pašalpa skiriama asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Turint šį stažą skiriama ir motinystės (tėvystės) pašalpa. Savarankiškai dirbantys asmenys laikomi įgiję ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpai gauti, jei iki nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios už juos buvo sumokėtos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos nuo ne mažesnės negu 12 000 Lt dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinius 24 mėnesius.
Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, gautas per paeiliui einančius 12 mėnesių, buvusių iki praeito mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį.
Motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už trečdalį nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (šiuo metu draudžiamosios pajamos yra 1488 Lt).
Panašiai skiriama ir tėvystės pašalpa.
Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos tol, kol vaikui sueis vieni arba dveji metai.
Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią pašalpą, kol vaikui sueis vieni metai. Jeigu apdraustasis pasirenka gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, kol vaikui sueis dveji metai, šios pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 70 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 40 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
– Jeigu iki 2009 metų ūkininkai nemokėjo privalomojo socialinio draudimo įmokų, kaip jiems bus skaičiuojama senatvės pensija? Ar tie metai bus išmesti iš stažo?
– Ūkininkų ir jų partnerių draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiai yra prilyginami pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Taigi tie metai, kai ūkininkai nemokėjo (arba už juos nebuvo mokama) pensijų socialinio draudimo įmokų, į stažą neįskaičiuojami, nes tuo metu jie nebuvo draudžiami šiai draudimo rūšiai.
Minimalus valstybinio socia­linio pensijų draudimo stažas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai yra 15 metų. Būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai yra 30 metų. Jeigu asmuo neturi būtinojo stažo, bet turi minimalų stažą, pagrindinė pensijos dalis (šiuo metu ji yra 396 Lt) proporcingai mažinama, o priedas už stažo metus neskiriamas.
Papildoma pensijos dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į asmens įgytą stažą, turėtas draudžiamąsias pajamas (nuo jų skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos) ir Vyriausybės tvirtinamas einamųjų metų draudžiamąsias pajamas.
– Kokią įtaką netekto darbingumo pensijai turi nedidelis ūkininko darbo stažas?
– Netekto darbingumo (anksčiau ji buvo vadinama invalidumo) pensijos dydis priklauso nuo asmens įgyto valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo bei draudžiamųjų pajamų koeficiento. Kuo didesnis asmens stažas bei draudžiamųjų pajamų koeficientas, tuo didesnė pensija.
Stažas netekto darbingumo pensijai skaičiuojamas taip pat, kaip ir senatvės pensijai. Minimalaus ir būtinojo stažo reikalavimai nustatomi pagal asmens amžių pripažinimo nedarbingu arba iš dalies darbingu dieną. Jei asmuo neturi minimalaus stažo netekto darbingumo pensijai, jis neturi teisės gauti netekto darbingumo pensijos. Jei asmuo turi minimalų stažą, bet neturi būtinojo stažo netekto darbingumo pensijai, jam skiriama ne viso dydžio netekto darbingumo pensija.
– Nuo ko priklausys ūkininko pensijos dydis?
– Nuo jo įgyto stažo, turėtų draudžiamųjų pajamų (nuo jų skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos) ir Vyriausybės tvirtinamų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų.
– Porą metų po 2009-ųjų ūkininkai mokėjo mažesnes socialines įmokas. Ar tai turės įtakos pensijų dydžiui?
– Taip. Tų metų draudžiamosios pajamos bus proporcingai mažinamos, dėl to galutinė pensija bus kiek mažesnė.

Violeta LIUKAITIENĖ

kaimo_laikrastis Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.