Ashburn +9,7 °C Debesuota
Penktadienis, 29 Kov 2024
Ashburn +9,7 °C Debesuota
Penktadienis, 29 Kov 2024

Perbraižomas rinkimų apygardų žemėlapis

2015/10/10

Vyriausioji rinkimų komisija bando atkurti lygybę renkant Seimo narius vienmandatėse rinkimų apygardose. Nelabai gražiai atrodo, kai vieną tokias pačias teises ir įgaliojimus turintį parlamentarą renka daugiau kaip 44 tūkstančiai rinkėjų, o kitą vos ne per pusę mažiau – 27 tūkstančiai. Ilgokai užsibuvusi ekonominė krizė ir emigracija gerokai praretino daugelį rinkimų apygardų, o kai kuriose priešingai – rinkėjų padaugėjo, tad rinkimai tapo savotiškai iškreipti.

Vienos sumenko, kitos padidėjo Iš 141 Seimo nario 71 yra renkamas vienmandatėse rinkimų apygardose. Jas formuojant turi būti užtikrintos lygios rinkimų teisės, kad išrinkti parlamentarai atstovautų maždaug vienodam rinkėjų skaičiui. Tai padaryti nėra lengva. Juk negalima mechaniškai nubrėžti apygardų ribas nepaisant nei savivaldybių, nei seniūnijų teritorijų, nei kitų svarbių aplinkybių. Dabartinės rinkimų apygardos buvo suformuotos daugiau kaip prieš dešimtmetį – 1992-aisiais. Po kelerių metų jos tapo nelabai vienodos. Todėl 2002-aisiais parlamentarai gana vieningai nutarė ne reformuoti rinkimų apygardas, o pakeisti Seimo rinkimų įstatymą. Tada ir buvo įteisintas galimas 20 proc. rinkėjų skaičiaus skirtumas apygardose. Tačiau pastarųjų metų įvykiai, emigracija, demografiniai procesai daug ką sujaukė. Kai kuriose rinkimų apygardose liko labai mažai gyventojų, o kai kurios išsiplėtė, nes ten iškilo nauji mikrorajonai, žmonės pradėjo masiškai statytis namus, keltis iš kitų vietovių. Rinkimų sąlygos tapo labai nevienodos.

Reguliuoti apygardų dydį vis sunkiau Kandidatuojančiam į Seimą po­litikui didžiosiose apygardose gauti rinkėjų pasitikėjimą arba, kitaip sakant, balsų daugumą, pasidarė kone dvigubai sunkiau negu mažosiose. Šiuo metu kaimiškosiose rinkimų apygardose balsuojančių piliečių balsas yra svaresnis: kandidatus į Seimą jose paprastai renka mažesnis rinkėjų skaičius. Ir priešingai – miestuose, kurių rinkimų apygardose yra daugiau rinkėjų, vieną Seimo narį renka daugiau žmonių, tad jų balsas, palyginti su mažesnėmis, yra nuvertinamas. Tokie neatitikimai prieštarauja esminiams demokratinės valstybės principams – piliečių lygiateisiškumui ir lygiai rinkimų teisei. Per 10 metų – nuo 2005 iki 2014 – gyventojų skaičius padidėjo tik penkiose savivaldybėse – Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Kauno rajono, Klaipėdos rajono ir Neringos. Visur kitur jis gerokai sumenko. Labiausiai gyventojų sumažėjo Šiaurės Lietuvoje – Pakruojo, Akmenės, Biržų savivaldybėse ir rytinėje Žemaitijos dalyje – Šiaulių rajono, Kelmės savivaldybėse. Panaši situacija ir Šiaurės rytų bei Pietų Lietuvoje. Prieš kiekvienus Seimo rinkimus apygardų ribos būdavo peržiūrimos. Dėl gyventojų natūralios kaitos ir migracijos daugiausia rinkėjų netekusių rinkimų apygardų ribos šiek tiek praplečiamos, prie jų prijungiant gretimas kaimyninių apygardų rinkimų apylinkes. Tačiau tai nebuvo reikšmingi pasikeitimai, nes apygardų skaičius išlikdavo toks pat. Tad tokiu būdu reguliuoti rinkėjų skaičių dėl gyventojų mažėjimo tapo neįmanoma ir reikėjo imtis kokių nors veiksmų.

Parengė du projektus Europos Tarybos Venecijos komisijos Gerosios rinkimų praktikos kodekse, kuris buvo priimtas dar 2002-aisiais, nurodoma, kad rinkėjų skaičiaus nuokrypis rinkimų apygardose neturėtų viršyti daugiau nei 10 proc. Šiuo metu, Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, tokią rekomenduojamą normą atitinka tik 29 Seimo rinkimų vienmandatės apygardos iš 71. Likusios – arba per didelės (21), arba per mažos (taip pat 21). Susidarę dideli rinkėjų skaičiaus atskirose vienmandatėse apygardose skirtumai neigiamai veikia balsų lygiavertiškumą ir prieštarauja Europos Tarybos Gerajai rinkimų praktikai. Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros lektorius dr. Rolandas Tučas parengė du Seimo rinkimų vienmandačių apygardų reformos projektus. Vieną mažiau radikalų, kuris galėtų būti taikomas jau 2016 m. Seimo rinkimuose, kitą kur kas drastiškesnį, reikalaujantį gerokai reikšmingesnių permainų.

Peržengė ribą arba ties ja balansuoja Šiuo metu net 13 rinkimų apygardų yra viršijama 20 proc. rinkėjų skaičiaus nuokrypio norma. Iki kitais metais spalį vyksiančių rinkimų jų gali dar padaugėti. Aštuoniose rinkimų apygardose yra peržengta maksimali rinkėjų riba: Kauno kaimiškojoje – net 25,1, Širvintų–Vilniaus – 23,9, Naujosios Vilnios – 23,3, Vilniaus Karoliniškių – 23 proc. Tuo pat metu dauguma Kauno ir Šiaulių miestų, kai kurios kaimiškosios Šiaurės Rytų, Šiaurės Lietuvos apygardos balansuoja ties žemiausia leistina rinkėjų skaičiaus riba. Ignalinos–Švenčionių apygardos rinkėjų skaičius tesiekia 76,8 proc. vidutinės apygardos vidurkio, Kelmės – 77,8, Kauno Centro – 78,3 proc. Iki 2016 m. rinkimų teks šiek tiek perbraižyti mažiausiai 34 apygardų ribas.

Į kitas savivaldybes nesibrautų Pagal pirmąjį, „švelnesnį“ projektą rinkimų apygardų ribos būtų perbraižytos taip, kad rinkėjų skaičius jose nuo šalies vidurkio nebūtų didesnis arba mažesnis daugiau kaip 20 proc. Tačiau iš esmės tai būtų laikinas problemos sprendimas, nes tokiu atveju pati didžiausia apygarda rinkėjų vis vien turėtų pusantro karto daugiau nei pati mažiausia. Visi rinkimų apygardų pakeitimai, dr. R. Tučo teigimu, būtų atlikti tik tų pačių savivaldybių ribose. Pavyzdžiui, jei Akmenės–Joniškio apygardoje rinkėjų per mažai, jų skaičius padidinamas prijungiant Joniškio rajono savivaldybės apylinkes iš 46-os apygardos. Yra ir išimčių. Tarkime, Vilkaviškio rinkimų apygardai sugrąžintos trys iki šiol Šakių apygardai priskirtos apylinkės, nors jos priklauso Vilkaviškio rajono savivaldybei. Rinkėjų trūkumas Šakiuose kompensuotas perkeliant tris apylinkes iš Kauno kaimiškosios apygardos, kurioje rinkėjų skaičius buvo per didelis. Projekto autoriaus teigimu, seniai perpildytos Vilniaus miesto apygardos, jų perskirstyti neįmanoma, todėl kai kurias siūloma prijungti prie Vilniaus rajono. Bet tada per didelės taptų Vilniaus–Švenčionių, Vilniaus–Trakų, Širvintų–Vilniaus apygardos, kurios ir dabar yra vienos didžiausių. Tad dalį jų apylinkių tektų prijungti prie Molėtų–Švenčionių, Ignalinos–Švenčionių, Varėnos–Eišiškių apygardų.

Mažąsias siūloma sujungti po dvi Kur kas sudėtingiau būtų įgyvendinti antrąjį, radikalųjį projektą. Pasak dr. R. Tučo, jis galėtų būti taikomas 2020 m. Seimo rinkimuose ir jau atitiktų Europos Tarybos Venecijos komisijos ir ESBO rinkimų stebėtojų Gerosios rinkimų praktikos reikalavimus. Pirmiausia būtų atrinktos savivaldybės, kuriose gyvenančių rinkėjų skaičius jau dabar nuo Lietuvos rinkimų apygardų vidurkio skiriasi ne daugiau kaip 10 proc. Šios savivaldybės nebūtų dalijamos ir taptų rinkimų apygardomis. Tokios galėtų būti Jonavos, Radviliškio, Šilutės, Tauragės, Telšių, Ukmergės, Utenos ir Vilkaviškio rajonų savivaldybės. Tačiau kai kurias mažesnes savivaldybes siūloma sujungti po dvi – Molėtų ir Širvintų, Ignalinos ir Švenčionių, Lazdijų ir Druskininkų, Jurbarko ir Pagėgių, Šakių ir Kazlų Rūdos, Visagino ir Zarasų.

Kaunas turėtų vienu savo atstovu Seime mažiau Vis dėlto dalį savivaldybių dėl per didelio ar per mažo dydžio bei geografinės kaimynystės formuojant rinkimų apygardas tektų skaldyti. Tokioje situacijoje atsidurtų didžiuosius miestus juosiančios „žiedinės“ Alytaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus rajonų savivaldybės. Didieji miestai pagal šį projektą, kaip ir anksčiau, būtų padalyti į kelias ar net keliolika vienmandačių rinkimų apygardų. Tačiau Vilniuje vietoj dabar esančių dešimties apygardų siūloma suformuoti trylika. Nukentėtų šiuo atveju Kaunas – vietoj aštuonių apygardų jame liktų septynios. Klaipėdos m. (kartu su Neringos sav.) – kaip ir dabar būtų 4 rinkimų apygardos. Šiuose miestuose visos naujosios rinkimų apygardos suformuotos tik tų miestų ribose (išimtis – Pajūrio apygarda, kuri būtų sudaryta iš dalies prie Klaipėdos m. prijungus Neringos savivaldybę). Šiaulių, Panevėžio miestų, kaip ir yra, siūloma palikti po tris apygardas, tik savivaldybių ribose – po dvi. Dalis Panevėžio m. liktų Aukštaitijos rinkimų apygardos ribose, o iš buvusių Šiaulių m. Dainų (25) bei Šiaulių kaimiškosios (45) būtų suformuota Šiaulių–Kuršėnų apygarda.

Stasys JOKŪBAITIS

Algimanto SNARSKIO piešinys

kaimo_laikrastis Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

Dalintis
2024/03/28

Įdomūs faktai apie augalų veislių selekcijos procesą

Augalų selekcija – mokslas, reikalaujantis kūrybiškumo, žinių, ir, žinoma, laiko. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkams uždavėme keletą klausimų apie augalų selekcijos procesą.
2024/03/28

Pasiūlė įsigyti saulės modulius – gautus pinigus pralošė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose bus pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje marijampolietis kaltinamas dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto.
2024/03/28

Pajamos mažėjo, tačiau VMU išlaiko optimizmą

Nepaisant Lietuvos ekonomikos lėtėjimo, pramonės traukimosi, VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) sugebėjo pasiekti prognozes viršijusius veiklos rezultatus. Neaudituotais duomenimis, pajamos už 2023 m. siekia 288,6 mln. Eur, grynasis ...
2024/03/28

Kur slepiasi ūkininko genas

„Atostogos – šventas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Plungės r. Babrungo sen. Truikių kaime gyvenantis ūkininkas Virginijus Brezgys. Jis su žmona Marija valdo 180 ha žemės, augina šimtinę a...
2024/03/28

Nutarta: atsiskaitant grynaisiais bus apvalinamos bendros mokėtinos sumos

Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kurie nuo 2025 m. gegužės 1 d. įpareigos atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendrą mokėtiną sumą.
2024/03/28

Į ką atkreipti dėmesį perkant kiaušinius, kad Velykinis margutis būtų ne tik stiprus, bet ir saugus vartoti?

Šv. Velykų pagrindinis akcentas - kiaušiniai, kurie yra neatsiejama šios šventės dalis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena svarbiausią informaciją, kuri padės išsirinkti labi...
2024/03/28

Pakeistos susietosios paramos už ūkinius gyvūnus taisyklės

Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos 2023–2027 m. susietosios pajamų paramos už mėsinius galvijus, avis ir ožkas administravimo taisyklės.
2024/03/28

Tyrimas atskleidė – rytinė ES siena visiškai atvira baltarusiškai medienai, neva atkeliaujančiai iš Azijos

Šiomis dienomis į viešumą iškilo Europos Sąjungos (ES) medienos sektorių kompromituojanti medžiaga. Nepriklausomo baltarusių portalo „Zerkalo.io“ žurnalistai paskelbė Baltarusijos tyrimų centro (BTC) medžiagą, atsk...
2024/03/28

Benzino didmeninės kainos jau didesnės už dyzelino kainas

Praėjusią savaitę vidutinė degalų kaina Lietuvoje pakito skirtingai – benzinas pabrango 1,4 proc., o dyzelinas atpigo 1,1 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino vidutinių kainų per savaitę sumažėjo nuo 0,07 Eur/l iki 0,03 Eur/l. Benzin...