Pinigus siurbia viešosios įstaigos

Lietuvos savivaldybės apaugusios viešosiomis įstaigomis, naudojančiomis mokesčių mokėtojų pinigus. Užuot rengusios viešųjų pirkimų konkursus ir pirkusios paslaugas iš privačių įmonių, savivaldybės perduoda viešosioms įstaigoms savo turtą ir finansuoja jų veiklą, nors ne pelno siekiančios įstaigos pragyvenimui turėtų užsidirbti pačios. Pernai Valstybės kontrolės auditoriams išanalizavus, kiek valstybės ir savivaldybių dalyvavimas valdant viešąsias įstaigas užtikrina naudą visuomenei, savivaldybės buvo priverstos atidžiau pažvelgti į savo išlaikytines.

Reikalingos tik pinigams gauti
Valstybės kontrolės duomenimis, pernai mūsų šalyje savivaldybės savininkės arba dalininkės teisėmis valdė 548 viešąsias įstaigas. Daugiausia savivaldybių viešųjų įstaigų veikė sveikatos priežiūros ir švietimo srityse, tačiau beveik visose savivaldybėse buvo viešųjų įstaigų, užsiimančių sporto, kultūros, turizmo ar net komercinių paslaugų teikimu.
Įvertinę pusės šalies savivaldybių duomenis, Valstybės kontrolės auditoriai nustatė, kad nė viena iš audituotų savivaldybių savo viešosioms įstaigoms nebuvo nustačiusi išskirtinių ar prioritetinių visuomenei naudingos veiklos tikslų ir nebuvo patvirtinusi kriterijų, kuriais pagrįstų viešųjų įstaigų steigimą.
Auditoriai taip ir neišgirdo atsakymo, kam Marijampolės savivaldybei prireikė viešosios įstaigos Marijampolės automobilių sporto ir vairuotojų mokymo centro, kai savivaldybėje jau ir taip veikė 7 vairuotojų mokymo mokyklos.
Auditoriai išsiaiškino, kad savivaldybės daugiau dėmesio skiria atstovavimui kontroliuojamose viešosiose įstaigose, o tose viešosiose įstaigose, kur balsų daugumos neturi, dalyvauja tik formaliai. Tokių viešųjų įstaigų savivaldybėse yra 177. Nemažai viešųjų įstaigų net nekviečia savo dalininkų – savivaldybių atstovų – į dalininkų susirinkimus.
Audito metu paaiškėjo, kad 2013–2016 m. savivaldybės iš biudžetų pagal lėšų naudojimo sutartis savo viešosioms įstaigoms skyrė beveik 5 mln. eurų, dalis viešųjų įstaigų buvo neteisėtai finansuojamos rajonų biudžeto lėšomis. Pavyzdžiui, iš Šiaulių miesto biudžeto Šiaulių verslo inkubatoriui buvo skirta beveik 160 tūkst. eurų, o Šiaulių turizmo informacijos centras gavo 176 tūkst. eurų. Telšių savivaldybė Telšių meno inkubatoriui tuo laikotarpiu skyrė 138 tūkst. eurų, o poilsio namams „Germanto vila“ – 131 tūkst. eurų.
Skaičiai būtų gerokai didesni, jei Valstybės kontrolė būtų patikrinusi visas šalies savivaldybes. Gerai bent tai, kad kai kurios nuošalyje likusios savivaldybės pačios ėmėsi drausminti savo įkurtų viešųjų įstaigų vadovus.

Dalininkė be įnašo
Praėjusio dešimtmečio pradžioje Ūkio ministerija kartu su savivaldybėmis valdė 49 verslo informacijos centrus, per metus jiems skirdavo po 4,5 mln. litų, dar tiek pat ar net daugiau atseikėdavo savivaldybės. Ūkio ministerijai pasiūlius savivaldybėms perimti dalininkų teises, dauguma verslo informacijos centrų buvo likviduoti. 2010 m. tą padarė ir Šilutės savivaldybė.
Tačiau 2014 m. Šilutės politikai nusprendė, kad panašią veiklą vykdantis centras Pamario krašte vis dėlto reikalingas. Viešajai įstaigai Turizmo informacijos centrui savivaldybė leido turėti iki 7 darbuotojų, suteikė patalpas Hugo Šojaus dvare, laisvę teikti tarpininkavimo, informavimo, gido paslaugas ir užtikrino solidų finansavimą – 2015–2017 m. skyrė po 80–110 tūkst. eurų.
Kai valdžios globa leidžia gyventi atsipūtus, uždarbiu per daug ir nesirūpinta. Viešosios įstaigos direktorė Rasa Kmitienė net neprašė savivaldybės dalininko įnašų, o neturėdama savo įnašo Šilutės savivaldybė negalėjo net būti laikoma šios įstaigos dalininke.
Galbūt todėl Šilutės savivaldybės vadovai ir netrukdė jai su užmoju leisti mokesčių mokėtojų pinigų. Visus trejus metus viešosios įstaigos darbuotojai mėgavosi komandiruotėmis – ir ne tik Lietuvoje. Pavyzdžiui, 2016 m. komandiruotėse prabūta net 76 dienas, didžioji dalis laiko, 51 diena, praleista užsienyje. Šilutės savivaldybės biudžetui tai kainavo 7,7 tūkst. eurų. Tais metais komandiruočių rekordą – 59 dienas – pasiekė viešosios įstaigos vadovė, tad ir didžioji dalis komandiruotpinigių atiteko būtent jai.
Iš viso per trejus metus turisčių komandiruotės Šilutės savivaldybei kainavo beveik 20 tūkst. eurų.

Pirko nereikalingas stakles
Viešosios įstaigos vadovei klajojant po pasaulį, strigo pradėtas įgyvendinti projektas „Tradicinių amatų centro Švėkšnoje plėtra“. Neprašydama steigėjo leidimo ir neatlikusi viešųjų pirkimų procedūrų viešoji įstaiga paėmė iš UAB „Šilutės vandens turizmo centras“ ir UAB „Kintai“ 7 tūkst. eurų ir 5 tūkst. eurų paskolas, kurias pernai grąžino iš projektui skirtų Europos Sąjungos lėšų.
Tais pačiais metais, neturėdamas finansavimo šaltinių, Šilutės turizmo informacijos centras nupirko turto už 43,2 tūkst. eurų. Tarp pirkinių yra ir 10 vienetų 8,6 tūkst. eurų kainavusių medžio pjovimo, obliavimo, tekinimo staklių, brangių įrankių ir priemonių, kurių viešosios įstaigos filialui – Švėkšnos tradicinių amatų centrui – visiškai nereikėjo. Turtas rastas net neišpakuotas, nes įstaiga neturi medžiui apdirbti tinkančių patalpų. Nėra ir specialistų, todėl Švėkšnos tradicinių amatų centro darbuotojai negalėjo savivaldybės kontrolierei paaiškinti, ką su šia brangia įranga buvo planuojama daryti.
Stebėdama turto inventorizaciją, savivaldybės kontrolierė aptiko ir daugybę brangių, inventoriniais numeriais nepažymėtų daiktų, iš viso net už 33 tūkst. eurų.
Prieš pat Naujuosius metus Kontrolės ir audito tarnybos vadovė Jolita Stonkuvienė vietiniams politikams pareiškė, kad Šilutės turizmo informacijos centras savivaldybės finansus naudoja ne tik neefektyviai ir nerezultatyviai, bet ir netoleruotinai, o lėšos iš biudžeto jam skiriamos neteisėtai.
Šilutės politikai savivaldybės kontrolierės žodžius išgirdo ir šiemet nusprendė pertvarkyti viešąją įstaigą į biudžetinę, kaip ir kitas savo įstaigas įpareigodami užsidirbti iki 40 proc. pragyvenimui ir veiklai reikalingų lėšų. Naujoji Šilutės turizmo informacijos centro vadovė Rasa Grygelienė pažadėjo ieškoti naujų būdų, kaip užsidirbti pinigų.

Įsipareigojo amžiams
Bet būna ir dar blogiau. Kai steigiant viešąją įstaigą ar didinant jos kapitalą investuojamas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas ir viešoji įstaiga nėra turto panaudos gavėja, atsisakyti ar parduoti dalininko teisių neįmanoma. Todėl yra savivaldybių, kurioms teko vykdyti viešųjų įstaigų prisiimtus įsipareigojimus.
Tauragės r. savivaldybė viešosios įstaigos „Tauragės futbolas“ prašymu 2015 m. suteikė šiai įstaigai kredito garantiją, besąlygiškai ir neatšaukiamai įsipareigojusi sumokėti bankui 101,3 tūkst. eurų, delspinigius ir papildomai susidariusias palūkanų bei kitas su futbolo stadiono renovacijai paimtos paskolos garantuojama dalimi susijusias mokėjimų sumas.
Nuostolingai dirbančiam „Tauragės futbolui“ neįvykdžius pagal kredito sutartį prisiimtų finansinių įsipareigojimų, 2016 m. juos įvykdė Tauragės savivaldybė, turėjusi tik ketvirtadalį šios įstaigos dalininko teisių.
Net matydama, jog turtas naudojamas neefektyviai, o viešosios įstaigos veikla neperspektyvi, savivaldybė negali atsisakyti dalininko teisių, nes Tauragės apskrities viršininko administracija 2009 m. šiai įstaigai neatlyginamai perdavė naudotis 1,5 ha valstybinės žemės.
Pernai įsigaliojusi Vietos savivaldos įstatymo nuostata griežčiau ribos savivaldybių galimybę steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus. Nuo šiol jos galės steigti viešąsias įstaigas tik tais atvejais, kai niekas kitas tokių viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės.

Daiva BARTKIENĖ
ŪP korespondentė