POMIDORŲ ir AGURKŲ negandos šiltnamyje

Daugiau vertingų patarimų rasite Daržovės šiltnamyje

Agurkai ir pomidorai šiltnamyje jau susodinti, bet tai tik didelio darbo pradžia. Kad augalai būtų sveiki ir gausiai derėtų, būtina sudaryti kuo palankesnes sąlygas jiems augti. Tam reikia ir žinių, ir pastangų, ir saikingai „mylėti“ augalus. Dažnai augintojai skundžiasi, kad pomidorai ir agurkai žydi, bet nemezga, krinta žiedai, gelsta užuomazgos ir lapai, augalai vysta ir pan. Kodėl? Tam įtakos turi keli veiksniai. Ir šiandien kaip tik apie juos.

POMIDORAI

Gelsta lapai Pomidorų lapai gelsta dėl kelių priežasčių, dažniausiai dėl to, kad dirvoje trūksta maisto medžiagų. Kai trūksta azoto, gelsta viso augalo lapai, o jei kalio – lapų pakraščiai. Jei trūksta magnio, taip pat gelsta lapai, ypač seni. Ant jaunesnių iš pradžių tarp gyslų išryškėja geltonos dėmės, o gyslos išlieka žalios. Kai trūksta geležies, lapai pagelsta viršūnėse. Augalai geležies gali neįsisavinti, jeigu netinkamas grunto rūgštingumas ar silpna šaknų sistema. Dėl mangano ar cinko stokos ant jaunų pomidorų lapų gali atsirasti gelstančių dėmių. Kita lapų geltimo priežastis – per mažas apšvietimas. Augalo viršutiniai lapai sudaro šešėlį, todėl senstantys apatiniai natūraliai gelsta. Tokius lapus reikia šalinti, tuomet tarp augalų pagerėja oro judėjimas. Dar viena priežastis – silpna šaknų sistema, todėl augalas nepajėgia pasisavinti maisto medžiagų. Sutrikus maisto medžiagų apykaitai, lapai ima gelsti. Labai svarbu, kad augalo vegetatyvinis ir generatyvinis vystymasis būtų tolygus. Tręšti reikėtų atsižvelgiant į augimo tarpsnį ir maisto medžiagų kiekį šiltnamio grunte. Lapai taip pat gali gelsti dėl ligos, dėl netinkamai panaudotų cheminių preparatų poveikio.

Augalai vysta Dažniausiai augalai vysta dėl drėgmės trūkumo. Saulėtą dieną pomidorų kerui reikia 2–3 l vandens. Reikia apžiūrėti, ar nepažeistas, ar neaplūžęs pats krūmelis. Netinkamai tręšiant šaknys būna silpnos, o antžeminė dalis vešli, todėl augalai taip pat pradeda vysti. Šaknys silpnai vystosi esant žemai dirvos temperatūrai. Pomidorai vys, jei bus pertręšti, ypač azoto trąšomis. Jei tręšiame sausomis trąšomis, prieš jas išberdami sudrėkinkime žemę. Neišberkime per daug trąšų prie augalo, kad joms tirpstant šaknų zonoje nesusidarytų per didelė druskų koncentracija. Tai irgi gali būti viena iš augalo vytimo priežasčių. Geriausia tręšti tirpalu, o ne sausomis trąšomis. Taip pat svarbu, kad dirva neuždruskėtų ir neužmirktų. Jeigu dirva vis užmirksta, šaknys suserga puviniu ir augalas vysta. Gruntas, kuriame auga pomidorai, turi būti pralaidus vandeniui. Nestiprūs augalai, kibte apkibę vaisiais, gali pradėti vysti dėl to, kad nesugeba išlaikyti tiek vaisių. Tad išskinkime mažesnius, t. y. formuokime kekes, skinkime vos tik raustančius pomidorų vaisius. Jeigu augalas užsikrėtęs infekcine liga, vysta visas.

Krinta žiedai ir užuomazgos Žiedai krinta dėl blogo apšvietimo, sausos dirvos, žemos oro drėgmės, žemos ar aukštos temperatūros šiltnamyje. Pomidorai mėgsta tiek šilumą, tiek šviesą. Jau daigų augimo metu nuo šviesos ryškumo priklauso, kiek susidarys žiedų ir vaisių užuomazgų. Jeigu trūksta šviesos, žiedai sunyksta, išsivysto be žiedlapių, o jeigu temperatūra buvo per aukšta ar smarkiai svyravo, pirmųjų kekių žiedai gali deformuotis arba neišsivystyti. Tad jau augantiems daigams reikia sudaryti optimalias sąlygas. Jei trūksta drėgmės, laistoma nereguliariai, krinta žiedai ir užuomazgos. Dėl per mažos santykinės oro drėgmės ir aukštos oro temperatūros (daugiau nei 30 oC) šiltnamyje žiedadulkės tampa nedaigios, žiedai neapsidulkina, todėl vaisiai neužsimezga. Kai temperatūra per aukšta, šiltnamį dažnai vėdinkime. Per žema temperatūra šiltnamyje taip pat neigiamai veikia augalus. Esant 12 oC temperatūrai nesiformuoja žiedpumpuriai, esant 15 oC žiedai neišsiskleidžia, augalai nežydi ir nemezga vaisių. Kai trūksta šilumos, vyksta vegetatyvinis augalo augimas, t. y. auga lapai, stiebai, atžalos, tuomet nukenčia generatyvinis vystymasis (žiedpumpuriai, žiedai, užuomazgos). Be to, stenkimės, kad šiltnamyje nebūtų didelių temperatūros svyravimų (ypač tarp dienos ir nakties). Staigus temperatūros kritimas nuo 25 iki 10 oC ir ilgalaikis atšalimas pristabdo augalų augimą ir vystymąsi, krinta pomidorų žiedai. Kai šiltnamyje oro drėgmė per didelė (didesnė nei 70 proc.), augalai žydi, bet neatsidaro dulkinės, drėgnos žiedadulkės negali patekti ant piestelių. Be to, tuomet dažnai lapus pažeidžia Macrosporium genties grybai: ant lapų, stiebų ir vaisių atsiranda rudų dėmių su tamsiomis apnašomis. Iki derėjimo oro drėgmė šiltnamyje turi būti šiek tiek mažesnė, o derėjimo metu – aukštesnė. Pomidorų žiedai krinta arba nesusiformuoja, kai trūksta tam tikrų maisto medžiagų, ypač kalio, arba per daug azoto. Žiedynai nesusiformuoja, kai trūksta geležies. Žiedų augimas ir vystymasis sutrinka dėl mangano trūkumo. Jeigu šaknys yra silpnos, jos nespėja aprūpinti augalo antžeminės dalies maisto medžiagomis. Tada pradeda gelsti lapai, krinta užuomazgos, atsiranda viršūninis puvinys ir kiti nepageidaujami reiškiniai. Kad pomidorai geriau megztų, pražydus pirmosioms trijoms kekėms juos purkškime preparatais su giberalino rūgštimi: „Zaviaz“, „Buton“, „Gibersibas“. Žiedų formavimąsi skatina augalų augimo reguliatoriai („Ivinas“ ir kt.). Žydėjimo metu pomidorų žiedus apipurkškime boro rūgšties tirpalu (5 g į 10 l vandens).

Sukasi lapai Dažnai pomidorų lapai susisuka vamzdeliu arba žemyn. Tam įtakos turi temperatūros ir drėgmės režimų sutrikimai. Lapai sukasi į vamzdelį esant ypač aukštai oro temperatūrai ir žemai oro drėgmei. Kai temperatūra siekia 35 oC ir daugiau, sustiprėja kvėpavimo procesai, vyksta intensyvus ir greitas maisto medžiagų skilimas, o jų pasisavinimas ir kaupimas labai sulėtėja. Lapams trūksta maisto medžiagų, jie badauja ir sukasi į vamzdelį. Augalams pavojinga, jei šaknų zonoje temperatūra yra žema, o viršūnėje – aukšta. Karštą dieną reikia stipriai vėdinti šiltnamį, daryti skersvėjį, pritemdyti augalus, kalkėmis balinti stiklą, plėvelę. Pomidorų lapai sukasi ir dėl maisto medžiagų trūkumo. Žemyn – jei trūksta fosforo. Viršutinė lapų pusė tampa pilkai žalia, gyslos – violetinio raudonumo. Jauni lapai sukasi žemyn, jei trūksta sieros. Po to ant jų susidaro nekrotinės dėmės. Dėl boro stokos jauni lapai susisuka į vidų, o viduriniai gelsta. Į vamzdelį jauni lapai sukasi, kai trūksta vario. Dėl kalcio stokos pomidorų lapai deformuojasi, sukasi į viršų, vaisių viršūnėse atsiranda juodų dėmių. Lapų kraštai riečiasi žemyn, atsiranda nekrotinių dėmių, jei trūksta kalio. Lapai sukasi žemyn, jei augalai suserga bakteriniu vėžiu. Susisukę apatiniai lapai vysta, ruduoja ir pamažu džiūsta. Po to ant lapkočių, lapų gyslų, stiebo atsiranda įtrūkimų, žaizdelių.

Augalai per vešlūs Dažnai pomidorų lapai būna tamsiai žali, stambūs, viršūnėje sukasi į apačią, stiebas storas. Liaudiškai tariant, augalai yra „riebūs“. Tokiu atveju vėliau noksta vaisiai, augalai greičiau suserga puviniu. Taip atsitinka, jei augalai auga per vešliai, pertręšti azoto ar organinėmis trąšomis, laistomi per dažnai. Pomidorus reikėtų laistyti rečiau, sudrėkinant dirvą iki 50 cm gylio. Kad augalai nebūtų tokie vešlūs, patartina 5–8 dienas jų nelaistyti, padidinti oro temperatūrą šiltnamyje iki 25 oC, o naktį – iki 22–24 oC (kelioms dienoms), t. y. šiltnamio nevėdinti. Augalus apdulkinkime padaužydami vielas, prie kurių jie pririšti. Taip pat pristabdykime antžeminės masės augimą. Tręškime superfosfato trąšomis (3 šaukštai į 10 l vandens) po litrą trąšų augalui. Jeigu pomidorų lapai viršūnėse rytinėmis ir vakarinėmis valandomis  truputį susisukę, o dieną išsitiesina, žiedai stambūs, ryškiai geltonos spalvos ir jų daug, tai rodo, kad augalams sudarytos palankios sąlygos augti ir vystytis. Tokie augalai atsilygins gausiu derliumi, ko ir linkime.

AGURKAI

Gelsta lapai Jei augalai pasodinti per tankiai, jiems trūksta šviesos, lapai pradeda gelsti. Tad agurkus sodinkime tinkamu atstumu ir laiku genėkime atžalas. Jei trūksta maisto medžiagų, lapai irgi ima gelsti, tad dirvoje jų neturi trūkti. Maisto medžiagų bus per mažai, jei dirvos temperatūra per žema ir augalai jų nepasisavina. Kai dirva šiltnamyje šalta, supuolusi, joje trūksta oro, lapai irgi gelsta. Taip pat gels intensyvaus derėjimo metu, kai dienos apsiniaukusios. Pagerėjus oro sąlygoms, suintensyvėja fotosintezė ir augalai pažaliuoja. Jei vaisiai dažnai skinami, agurkų lapai gali gelsti, nes vaisiams auginti reikia daug maisto medžiagų. Tad tokiu metu juos būtina tręšti azoto trąšomis. Agurkų lapai gelsta, jei dėl ligos ar mechaniškai pažeista šaknų sistema.

Augalai vysta Agurkai gali vysti dėl kelių priežasčių: drėgmės stoka, dideli dirvos ir oro temperatūros svyravimai, per aukšta druskų koncentracija, liga, šiltnamyje per aukšta temperatūra. Todėl reikia tinkamai vėdinti, o augalus laistyti tik šiltu vandeniu. Jeigu augalai gauna daug vandens, tačiau jų lapai vis tiek vysta, priežastis gali būti liga, t. y. šaknų puvinys. Pirmieji šaknų puvinio požymiai pastebimi apatinėje stiebo dalyje prie žemės. Pagrindinė šaknis parunda, trūkinėja, pūva. Apatiniai lapai vysta, vėliau pagelsta ir džiūsta. Saulėtą dieną, likus 3–4 dienoms iki žuvimo, lapai nuvysta, augalas nuleipsta. Patartina agurkus jau daigų tarpsniu profilaktiškai palaistyti fungicidų tirpalu nuo pašaknio ligų. Šiltnamyje vos apsirgusius augalus laistykime ryškiai rožiniu kalio permanganato tirpalu ir apkaupkime. Augalai iš stiebo išleis naujas šaknis. Galime naudoti ir biologinius preparatus (fitosporiną, trichoderminą). Agurkų lapai gali vysti, jeigu ant jų pateko herbicidų lašelių. Tada kuo skubiau nuplaukime vandeniu. Jei augalus pažeidė kenkėjai (amarai ar kiti), lapai irgi vys.

Krinta užuomazgos Visų pirma labai svarbu, kad agurkams netrūktų maisto medžiagų, nes ims kristi ir gelsti jų užuomazgos. Agurkai auga ir vystosi labai greitai. Per gana trumpą laiką jie užaugina didelį derlių, todėl jų poreikis maisto medžiagoms yra didelis. Mikroelementų trūkumas gali būti viena iš užuomazgų kritimo priežasčių. Labai svarbu agurkus tinkamai laistyti. Kai laistoma šaltu vandeniu, atšąla dirva, krinta užuomazgos. Į indus pripilkime vandens ir juos laikykime saulėtoje vietoje. Taip vanduo sušils natūraliai. Augalams laistyti labai tinka lietaus vanduo. Agurkams reikia didelės oro ir dirvos drėgmės, nes jų šaknys išsidėsčiusios dirvos paviršiuje. Jeigu dirvos drėgmė per didelė ar per maža, krinta užuomazgos. Kai dirvos drėgmė optimali, tačiau per maža oro drėgmė, sumažėja augalų derlingumas, prastėja vaisių kokybė. Jei derėjimo metu temperatūra aukšta, suintensyvėja kvėpavimas, augalas ištįsta, pagelsta lapai. Dėl aukštos oro temperatūra šiltnamyje taip pat krinta užuomazgos. Agurkams labai kenkia temperatūros kaita, svarbu, kad šiltnamyje ji būtų optimali.

Gelsta vaisiai Pirma priežastis: susiformavo labai daug užuomazgų ir augalas nepajėgia visų išmaitinti. Ant augalo turėtų būti ne daugiau nei 20–25 užuomazgų. Antra priežastis – mineralinių medžiagų (kalio ir fosforo), reikalingų vaisiams formuotis, trūkumas. Taip pat prastas apdulkinimas, jeigu auginame agurkus, kuriems reikia bičių. Vaisiai gelsta ir per gausiai tręšiant šviežiu mėšlu. Agurkai mėgsta mėšlą, bet amoniakas, kurį išskiria šviežias, gali būti kenksmingas. Vaisiai gali gelsti ir dėl ligos.

Neauga užuomazgos Šaltu oru agurkų vaisiai nustoja augti, ypač jeigu naktys šaltos. Užuomazgos neauga, jei dirvoje trūksta drėgmės ir oro drėgmė yra žema. Jei augalai pertręšti azotu, antžeminė dalis auga sparčiai, tačiau nesitikėkime gero derliaus. Kad augalai derėtų, o ne tik augintų lapus, juos derėtų tręšti fosforo trąšomis arba pelenais.

Negražūs vaisiai Kai trūksta azoto, daug vaisių neišauga iki reikiamo dydžio, jų galai nusmailėja. Kai trūksta kalio, vaisiai susiaurėja prie kotelio. Apie kalcio stoką byloja vaisiaus gale (priešingame tam, kur prisitvirtina) susiraukšlėjusi odelė, lyg jis būtų padžiūvęs. Po to trečdalis ir daugiau vaisiaus sudžiūsta, jo galas susisuka. Jeigu vaisiai susiaurėję per vidurį, turi „taliją“, to priežastis – per dideli dienos ir nakties temperatūros svyravimai arba buvo laistyti labai šaltu vandeniu.

Kreivi vaisiai Kai dirva per sausa arba augalai laistomi nereguliariai, vaisiai tampa kreivi, įgauna lanko formą. Sausoje dirvoje vaisiai auga vangiai, todėl pakinta jų forma. Labai svarbu reguliariai laistyti agurkus. Be to, nuolat purenkime dirvą, kad šaknys geriau vystytųsi. Kai augalai pasodinti per tankiai, vaisiai taip pat gali būti kreivi. Agurkai – šilumamėgiai augalai, todėl vėsiu oru vaisiai būna kreivi. Kita priežastis – liga, t. y. rauplės, vaisiai tampa kreivi, dėmėti. Be to, neauginkime viename šiltnamyje bičių apdulkinamų ir partenokarpinių agurkų.

Kartūs vaisiai Vaisių kartumas yra agurkų genetinė savybė. Dabartinių hibridų vaisiai nėra kartūs, nes genetiškai šie augalai negamina kartumo suteikiančios medžiagos – kukurbitacino. Jokios sąlygos vaisių kartumui neturi įtakos. Senų veislių vaisiai gali būti kartūs dėl nereguliaraus augalų laistymo, aukštos oro temperatūros, didelių temperatūros svyravimų ir kitų nepalankių sąlygų. Tačiau žinokime, kad kukurbitacinas turi gydomųjų savybių, tad vienas kitas kartus agurkėlis gal tik į sveikatą. Jeigu norime gauti didesnį agurkų derlių, tręškime juos anglies dvideginiu. Šiltnamyje pastatykime talpyklą su šviežio karvių arba paukščių mėšlo tirpalu, kuris paprastai išskiria anglies dioksidą. Jei įmesime kuokštą sauso šieno ar saują pjuvenų, fermentacija bus intensyvesnė ir šiltnamio orą papildys dar didesnis anglies dvideginio kiekis.

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.