Pratęstas laukų tręšimo terminas žemdirbių neguodžia

Rudeninio mėšlavežio terminas šiemet buvo pratęstas iki gruodžio 1 d., bet to gali nepakakti.

Šiais metais laukų tręšimo mėšlu ir srutomis terminas buvo koreguotas du kartus – pavasarį ir rudenį. Ir nors jis šiemet gerokai ilgesnis nei kitais metais, ūkininkai baiminasi, kad šių darbų laiku užbaigti nespės.

Grafikus diktuoja ir orai
Laukus tręšti mėšlu ar srutomis draudžiama nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d. Tačiau kasmet šį terminą Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos patikslina ir nustato iš naujo, atsižvelgdamos į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis. Šiemet aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymu laukų tręšimo mėšlu ir srutomis terminas buvo paankstintas atsižvelgiant ir į žemdirbių ir jų organizacijų prašymus.
Pavasarį buvo leista mėšlu tręšti ir srutas laistyti laukuose dviem savaitėmis anksčiau – nuo kovo 15 d., nes žemės įšalas išėjo kiek anksčiau ir nebuvo sniego.
Atėjus rudeninio tręšimo metui, žemdirbiams iškilo rimtų problemų.
Tradicinis leistinas laikas tręšti mėšlu ir srutomis yra iki lapkričio 15 d. Tačiau dėl itin nepalankių oro sąlygų, permirkusių dirvų, nenuimto derliaus vėl teko šiuos terminus koreguoti ir rudeninį tręšimą pratęsti dar pora savaičių – nuo lapkričio 15 d. iki gruodžio 1 d. Tačiau ūkininkai abejoja, kad likus kelioms dienoms iki gruodžio 1-osios jie spės ištuštinti rezervuarus, išlaistyti srutas ir iškratyti mėšlą ant laukų, į kuriuos įvažiuoti vis dar neįmanoma.

Pažeidėjai per prievartą
Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininkas ir Lietuvos žemės ūkio rūmų atstovas Marijampolėje Sigutis Jundulas tikina, kad ne vienam stambesniam gyvulininkystės ar paukštininkystės ūkiui iškilo dilema, ką daryti su susikaupusiu mėšlu.
„Rezervuarai pilni, į laukus įvažiuoti neįmanoma, terminai spaudžia – situacija tikrai kritiška. Abejoju, kad visi sugebės iki gruodžio 1 d. išvežti ir iškratyti ant laukų mėšlą ar išlaistyti srutas. Tam liko vos kelios dienos, paskui prasideda draudžiamas periodas. O kur tą mėšlą dėti, jei teks laukti kitų metų balandžio 1 d.? Jei nebus priimta šiuo klausimu tam tikrų išlygų, ūkininkai bus priversti pažeidinėti taisykles“, – svarsto pats ūkininkaujantis ir puikiai žemdirbių problemas žinantis S. Jundulas.
Kai kurie ūkininkai vis vien mėgina galinga technika važiuoti į laukus ir juos tręšti, tačiau, anot S. Jundulo, taip tik ardo dirvos struktūrą, įmirkusią žemę traiško, suslegia. Kai kurie ūkiai esamomis sąlygomis naudojasi žarnomis į laukus pumpuojančia skystojo mėšlo sistema, tačiau pasinaudoti tokia galimybe gali tikrai ne visi.

Visas tuntas apribojimų
Žemdirbiams galioja ne tik apibrėžti terminai, bet ir įvairiausi kiti apribojimai, kada, kur ir kaip jie privalo tręšti mėšlu ar srutomis. Draudžiama pilti srutas ar skleisti mėšlą ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės, nes jeigu augalų vegetacija nevyksta, jie iš mėšlo ir srutų neįsisavina maistinių medžiagų – azoto ir fosforo, kurie gali patekti į vandens telkinius ir juos užteršti. Už aplinkosauginių reikalavimų pažeidimus tręšiant laukus mėšlu ir srutomis gresia baudos. Pažeidėjai taip pat turi atlyginti aplinkai padarytą žalą.
„Nesant didelio įšalo ar sniego, išimties tvarka šiemet turėtų būti leidžiama ir žiemą žemdirbiams tręšti laukus mėšlu bei srutomis“, – įsitikinęs patyręs agronomas.
Žemdirbiai priversti paisyti ir dar kai kurių reikalavimų. Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir arčiau kaip per 300 m nuo gyvenvietės be seniūnijos seniūno sutikimo.
„Tai reiškia, kad, negavus leidimo, tuos 100 ar 300 metrų neturime teisės tręšti, tenka palikti netręštus plotus. Dažniausiai dėl tokių dalykų piktinasi tie, kas į kaimą atsikelia gyventi nežinodami jo specifikos. Pasistato sodybą vidury laukų ir pyksta, kad juose dirba technika, didelis triukšmas, dulka, sklinda mėšlo kvapas. Kaime jau taip yra. Juk ir mieste pilna taršos – vienas kitam anglių dūmus iš kaminų leidžiam, automobilių išmetamųjų dujų smarvę uostom, bet nesiskundžiam“, – sako S. Jundulas.

Žada kreiptis į valdžią
Draudimas savaitgaliais ar švenčių dienomis tręšti ūkininką įspraudžia į dar vienas ribas. Jis šį darbą gali dirbti tik darbo dienomis. O juk šiemet tenka gaudyti kiekvieną sausesnę minutę ir vargu ar kas paisė tų nuostatų. Ką daryti, jei visą savaitę lyja, o tik savaitgalį kiek šviesiau?
„Žemės ūkyje labai sunku sutilpti į visus apribojimus, nes daug ką koreguoja gamta. Manau, reikėtų kur kas lanksčiau apibrėžti tam tikrus reikalavimus, terminus ir greičiau reaguoti, jei reikia pakeitimų“, – tikina S. Jundulas.
Jo nuomone, tikriausiai vėl reikės žemdirbių atstovams, organizacijoms kreiptis į valdžios institucijas, kad šiemet būtų taikoma išlyga ir leista tręšti laukus esant palankioms sąlygoms ir gruodžio mėnesį, nes kitaip ne vienam ūkiui kils rimtų problemų dėl susikaupusio mėšlo pertekliaus.

Milda JONKIENĖ
ŪP korespondentė