Prezidento dvarą prijungė prie tinklo, ūkininkų sodybų – ne

Jau keturiolika metų į kaimiškas šalies seniūnijas visomis kryptimis klojami sparčiojo šviesolaidinio interneto kabeliai. Viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“, įgyvendinanti tęstinį projektą, už savo pastangas neseniai Briuselyje apdovanota specialiu prizu. Ar po paskutinio projekto etapo, vykusio 2016–2018 metais, Lietuvos kaime tikrai jau nebeliko žmonių, šeimų, kurios vis dar atskirtos nuo pasaulinio informacijos tinklo?

Už tuos pačius pinigus

Iš europinių lėšų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą finansuotas projektas „Parama plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai (II etapas) – PRIP-2“ gruodžio pradžioje pelnė įdomiai pavadintą Europos Komisijos surengto konkurso „European Broadband Awards 2019“ („Europos plačiajuosčio ryšio 2019 m. premijos“) apdovanojimą „Išlaidų mažinimo priemonės ir bendros investicijos“. „Ūkininko patarėjas“ paklausė VšĮ „Plačiajuostis internetas“ direktoriaus Gyčio Liaugmino, ar jo vadovaujama įstaiga Europos Sąjungoje pastebėta ir įvertinta dėl to, kad už tuos pačius pinigus (4 mln. 431 tūkst. 200 Eur) 79 tūkst. gyventojų pastaraisiais metais suteikė galimybę naudotis moderniausių informacinių technologijų infrastruktūra, nors iš pradžių buvo planuojama sparčiuoju interneto ryšiu aprūpinti tik 20 tūkst. gyventojų.

Nepaaiškino, kodėl apdovanojo

„Vertinimo komisija mums nepaaiškino, kodėl jai patiko Lietuvos projektas. Tik išgirdome, kad laimėjome. Paprastai atsižvelgiama į tai, kokia projekto nauda šaliai, kuri jį įgyvendina. Mes išsamiai nurodėme PRIP-2 rezultatus. 49 savivaldybėse nutiesta 342,661 km šviesolaidinių kabelinių linijų, prie tinklo prijungta 400 žemdirbių ūkių, agrarinių bendrovių, kaimo turizmo sodybų, kaimiškų kepyklėlių, Prezidento Antano Smetonos Užugirio dvaras Užulėnio kaime (Ukmergės r.), asociacija „Ekosistemų apsaugos centras“ Naisiuose (tik ne garsiojoje pagoniškoje Šiaulių r. gyvenvietėje, o Kelmės r. kaime – red. past.)“, – kalbėjo G. Liaugminas. Pasak jo, Lietuva jau antrą kartą paskelbta viena iš žemyno plačiajuosčio tinklo plėtros lyderių.

Pirmoji Europoje, aštuntoji pasaulyje

„2015 m. prizą gavo nuo 2009-ųjų įgyvendintas projektas „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra“ (RAIN-2)“. Tada nutiesta 5 775 km optinio kabelio linijų. Toks atstumas galėtų būti nuo Vilniaus iki Barselonos ir atgal. Prijungtos 982 gyvenvietės. RAIN-2 tapo vienu iš penkių Europos Komisijos 2015 m. skelbto konkurso nugalėtojų. Tarptautiniai ekspertai nusprendė, kad RAIN-2 buvo geriausias iš pasiūlytų didžiausią socialinį ir ekonominį poveikį visuomenei padariusių, vartotojams prieinamiausių projektų. Iš viso rungėsi 17 Europos valstybių, į 5 nominacijas taikėsi 48 projektai“, – maloniais prisiminimais dalijosi G. Liaugminas.

VšĮ „Plačiajuostis internetas“ direktoriaus teigimu, įmonės projektai labai pagerino Lietuvos internetinio raštingumo statistiką. „Per 10 metų vidutinis interneto greitis mūsų šalyje padidėjo 45 kartus. Lietuva – pirmoji Europoje ir aštuntoji pasaulyje pagal plačiajuosčio interneto šviesolaidinėmis ryšio linijomis skvarbą“, – pabrėžė G. Liaugminas.

Ilgalaikės linijos

Valstybė pakloja tik pagrindines šviesolaidinio kabelio atšakas. Ar prie visų tų 79 tūkst. žmonių namų nutiesti šviesolaidiniai kabeliai? Gal kai kurie vartotojai dar tebelaukia, kol jų kompiuterius prie interneto prijungs privatūs operatoriai?

„Šios linijos ilgalaikės. Jos skirtos ne tik numatytiems vartotojams. Pakeliui ir daugiau abonentų prijungsime. Anksčiau buvome įsipareigoję aprūpinti vartotojus internetu, kuris duomenis perduoda pusės megabito (Mb) per sekundę sparta (bitas – sutartinis perduodamos, gaunamos kompiuterinės informacijos kiekio vienetas – red. past.), vėliau – 30 Mb/s. Dabar siekis – 100 Mb/s , o įstaigoms – gigabitas (Gb)“, –žadėjo G. Liaugminas.

Prieštaravimai sklaidosi

Dar visai neseniai kaimo gyventojų galimybės naudotis internetu buvo gerokai menkesnės negu miestiečių. Bet ir dabar Kretingos r. Rūdaičių kaimo gyventojai prieštarauja, kad jų gyvenvietėje VšĮ „Plačiajuostis internetas“ statytų telekomunikacijų ryšio bokštą. Rūdaitiškiai kažkur internete perskaitė vieno profesoriaus straipsnį apie vėžį sukeliančią elektromagnetinę spinduliuotę, sklindančią nuo antenų, atsiradusių šalia šviesolaidinio kabelio tose vietovėse, kuri jis nutiestas. Rūdaičių kaimas labai išsigando. „Prietarų dėl šiuolaikinės informacijos ir ryšių infrastruktūros įrenginių dar liko. Tačiau prieštaravimai sklaidosi. Optinis kabelis turės pasiekti visus Lietuvos namus. O ir išėję iš savo būstų žmonės niekur ir niekada neliks be interneto ryšio“, – įsitikinęs G. Liaugminas.

Šviesos greičio nepajuto

Bet žaibiško interneto privalumų dar nepajuto Kazlų Rūdos savivaldybės Bagotosios kaimas, nors, kaip rašoma VšĮ „Plačiajuostis internetas“ ataskaitose, nuo 2018 metų kaimą šviesos greičiu pasiekia optinio pluošto kabeliu perduodama informacija.

„Tik biblioteka prijungta prie kabelio. Gyventojų namai – ne. Krūvą metų gyvename šalia mobiliojo ryšio bokštų, kuriuos anksčiau įrengė privačios telekomunikacijų bendrovės. Nebijome. Apsipratome. Kitaip nebus. Informacinės technologijos sparčiai žengia į priekį“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Bagotosios kaimo bendruomenės pirmininkas Audrius Raškauskas.

Pagal plačiajuosčio interneto plėtros projektą Kėdainių r. kaimo turizmo sodybai „Medžiotojų sostinė“ irgi suteikta greitoji prieiga prie interneto. „Šviesolaidinis kabelis iki mūsų nutiestas gana sklandžiai. Tiesa, ryšių operatoriai, kuriems VšĮ „Plačiajuostis internetas“ buvo išnuomojęs kabelio atkarpą, metus buvo dingę, bet paskui vis dėlto atliko savo pareigą. Šalia sodybos atsiradęs ryšių bokštas tikrai neatbaidytų poilsiautojų. Mūsų klientai šiuolaikiški, supratingi“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino „Medžiotojų sostinės“ šeimininkas Vidas Silvestravičius.

Skaitmeninės atskirties rizika išliks

Kęstutis ANDRIJAUSKAS

Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktoriaus pavaduotojas

Internetu jau gali naudotis dauguma Lietuvos kaimo namų ūkių, tačiau prieiga prie greitojo interneto pasiekiama dar ne visiems. Europos ekonomikos pažangos strategija „Europa 2020“ numatė, kad jau 2020 m. visi europiečiai galėtų naudotis spartesniu nei 30 megabitų per sekundę interneto ryšiu.

Kol kas moderniausiu greituoju internetu džiaugiasi 91,05 proc. visų Lietuvos namų ūkių. Savivaldybių centruose – 99,98 proc., kaimiškose vietovėse – 76,11 proc. Numatoma, kad, pabaigus plačiajuosčio ryšio projektus, naujos kartos interneto prieiga galės naudotis iki 90 proc. kaimo ūkių. Kol kas miesto ir kaimo galimybės nėra lygios, tačiau atotrūkis akivaizdžiai mažėja.

Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. miestuose plačiajuostis ryšys aprėpė 79 proc. namų ūkių (2016 m. – 74,7 proc.), kaime – 70,5 proc. (2016 m. – tik 59,9 proc.).

2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Komisija patvirtino labai ambicingą iniciatyvą „Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“. Iki 2025 m. visose Europos Sąjungos mokyklose, universitetuose, mokslinių tyrimų centruose, ligoninėse, transporto, viešojo administravimo įstaigose turėtų būti įrengtas itin spartus – gigabitinis – interneto ryšys.

Numatoma, kad po šešerių metų Europos miestai ir kaimai vienodai galės jungtis prie interneto, kurio duomenų atsisiuntimo sparta ne mažesnė nei 100 Mb/s ir gali būti padidinta iki 1 Gb/s. Iki 2025 m. visų miestų teritorijose, pagrindiniuose keliuose ir geležinkeliuose turėtų nenutrūkstamai veikti penktos kartos judrusis (5G) interneto ryšys.

Įvertinus ypač greito plačiajuosčio ryšio plėtros tempus Lietuvoje, galima prognozuoti, kad 99,58 proc. namų ūkių, esančių savivaldybių centruose, ir tik kiek daugiau nei pusė, arba 59,16 proc., kaimo valdų 2025 m. turės tokią galimybę. Skaitmeninės atskirties rizika kaimiškosiose vietovėse išliks. Valstybė ir toliau turės padėti ūkininkams, kurie, kaip ir visi kiti Lietuvos gyventojai, nori greičiau tvarkyti buitinius ir darbo reikalus internetu.

Su visuomene aptariant plačiajuosčio ryšio projektus įsitikinta, kad vis mažiau gyventojų baiminasi dėl tariamai itin pavojingos žmonių sveikatai elektromagnetinės spinduliuotės iš ryšių bokštų.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas