Reglamentų kūrėjai vejasi bepiločius orlaivius

e

Dangaus erdvėje galima pamatyti įvairių bepiločių orlaivių, taip pat ir savadarbių.

Bepiločiai orlaiviai peržengė ribą, kuri skiria siaurą mėgėjų ratą nuo masinio naudojimo. Sparčiai populiarėjantys „dronai“ paaugliams tapo svajonių žaislu, o verslininkams ir kūrėjams – naujų galimybių suteikiančia darbo priemone. Ekspertai neabejoja, kad pritaikymo sričių ilgainiui atsiras vis daugiau. Civilinės avia­cijos požiūriu bepiločiai orlaiviai yra pirmiausia eismo ore dalyviai, kuriems privalu laikytis saugaus eismo reikalavimų. Pirmosios jų naudojimo taisyklės buvo patvirtintos 2014-ųjų sausį. Gyvenimas verčia teisės aktą nuolat tobulinti. Šiomis dienomis įsigaliojo nauja taisyklių redakcija.

Vieni perka, kiti modeliuoja patys
Bepiločių orlaivių pasiūla milžiniška. „Žaisliukų“ kainos prasideda nuo kelių dešimčių eurų, o profesionalams skirti modeliai kainuoja pusantro ar keletą tūkstančių eurų. Vienos skraidyklės ore gali išbūti iki 10 minučių, kitos – dvigubai tiek ar dar ilgiau.
Lietuvoje gausu mėgėjų, kurie leidžia savo pačių sukonstruotus įvairių tipų modelius: sraigtasparnius ir fiksuotojo sparno, su elektriniais varikliais ir benzininiais.
Vienu iš daugelio mėgėjų save vadina ir Bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos prezidentas Antanas Gedvilas. Pirmąjį orlaivio modelį, tuomet valdomą radijo bangomis, jis sukonstravo dar 1982 m. Nuo anų laikų technologijos smarkiai pažengusios. A. Gedvilas šiuo metu naudoja dvi savo darbo skraidykles – fotografuoja, vėliau iš itin didelės raiškos nuotraukų montuoja ortofotonuotraukas. Modeliuotojas tvirtina, kad jo fiksuotojo sparno lėktuvo tipo orlaivis ore gali išbūti iki pustrečios valandos.

Pritaikymas vis platesnis
Nuotoliniu būdu valdomos skraidyklės naudojamos įvairiais tikslais. Lietuvoje jos pasitelkiamos viešajam saugumui užtikrinti, žemės, elektros perdavimo linijų stebėjimo, kelių priežiūros, gynybos, pastatų šiluminio pralaidumo, žemės ūkio, miškininkystės srityse. Tai reikalinga tiek privačiam, tiek viešajam sektoriui. Mokslo įstaigos ir keletas įmonių vykdo su bepiločiais orlaiviais susijusius mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros veiklą. Bepiločius orlaivius naudoja ir Lietuvos kariuomenė.
Virš pasėlių laukų galima išvysti vis daugiau dūzgiančių orlaivių. Kaip „ŪP“ patikino vienos specializuotos parduotuvės vadovas Andrius Laucius, darbui šiuos išmanius talkininkus pasitelkia jau ne tik turtingi žemdirbiai. Apie galimybes daugiau sužinoję ūkininkai susimąsto, daugelis ryžtasi „dronus“ įsigyti.
„Ant „dronų“ galima kabinti infraraudonųjų spindulių kameras, nuskenuoti laukus. Infraraudonieji spinduliai padeda įvertinti vegetacinį periodą. Pasitelkus skaitmeną galima labai vaizdžiai matyti, kur reikia laistyti, kur – tręšti. Vieni „dronus“ perka dėl išgulusių ar išplautų pasėlių. Daug kas filmuotą ar fotografuotą medžiagą naudoja draudimui. Draudikas atvažiuoja ir įvertina nuostolius“, – pasakojo A. Laucius.

Atėjo ir naujos problemos
Su naujomis technologijomis, deja, atėjo ir naujų problemų. Aktuali tema – privatumo pažeidimas, kai į privačią erdvę neprašyti braunasi, turtą ir gyventojus stebi anonimai.
Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos pranešė apie ne apie vieną atvejį, kai į pataisos namus, pasitelkus bepiločius orlaivius, buvo gabenamos siuntos su laisvės atėmimo vietose draudžiamais kroviniais: kvaišalais, mobiliaisiais telefonais.
Nusikalstamai veikai naudojamų bepiločių orlaivių valdytojus išaiškinti ypač sunku. Civilinės aviacijos administracijos (CAA) teigimu, pranešimų apie rimtesnius incidentus Lietuvoje kol kas nebuvo.
Ar padėtų jų išvengti privalomasis registravimas, kuris, pvz., įvestas Airijoje? Specialistai praktine nauda abejoja. Tai yra susiję su papildomomis didelėmis išlaidomis – reikia kurti registrą, suburti ir išlaikyti specialią tarnybą. Reikėtų kliautis žmonių sąmoningumu ir tikėtis, kad jie savanoriškai deklaruos įsigytus orlaivius. Be to, privalomasis registravimas neužkerta kelio nusikalstamai veikai, nuotoliniu būdu skraidyklės gali būti valdomos ir iš kitos šalies.
Su neteisėtai naudojamais bepiločiais orlaiviais pasaulyje kovojama įvairiai. Skraidyklės gaudomos tinklais, specialiai apmokytais ereliais. Dar paprasčiau – elektromagnetinėmis bangomis sutrikdyti šių apraratų darbą. Šį būdą renkasi ir mūsų šalies teisėsauga.

Oro transporto rūšis
Dėl nekontroliuojamo bepiločių orlaivių naudojimo kyla ir saugumo grėsmių. Incidentų gali įvykti ore, susidūrus su kitais eismo ore dalyviais. Nukritęs „dronas“ gali sužeisti žmones ir gyvūnus, padaryti žalos statiniams.
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius akcentuoja: „Tai yra nauja oro transporto rūšis, ją reikia saugiai integruoti į bendrąjį aviacijos eismą.“
Bepiločių orlaivių valdytojai turėtų žinoti Civilinės aviacijos administracijos parengtas naudojimo taisykles ir jų laikytis. Seimui pateiktos Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, taisyklių pažeidėjams numatančios tam tikras baudas.

Svarbiausios taisyklių nuostatos
Bepilotį orlaivį leidžiama skraidinti tik jį gerai matant.
Nuo pašalinių žmonių, pastatų ar transporto priemonių būtina išlaikyti 50 m atstumą; skristi ne aukščiau kaip 120 m nuo žemės paviršiaus, visada suteikti pirmenybę pilotuojamiems orlaiviams.
Draudžiama skristi masinių renginių metu virš žmonių minios, taip pat skristi šalia kitų orlaivių ir trukdyti jų eismui. Draudžiama skristi tam tikrose zonose (nebent tam gavus specialų leidimą): virš teritorijų, kuriose tokius skrydžius riboja vietos savivaldybė, virš karinių teritorijų, kuriose tokius skrydžius riboja kariuomenės vadas; virš miestų ir miestelių tankiai gyvenamų rajonų arba žmonių sambūrio atvirose vietose; apie 1,8 km spinduliu nuo tarptautinių Vilniaus, Kauno, Palangos ir Šiaulių oro uostų aerodromų kontrolinių taškų.
Taisyklės orlaivių valdytojams pataria vengti privačių teritorijų ir gerbti kitų žmonių privatų gyvenimą.

Didžiuosius reikia registruoti
Vykdyti skrydžius bepiločiais orlaiviais, kurių maksimali kilimo masė viršija 20 kg, galima tik turint Civilinės aviacijos administracijos arba jos įgaliotoje organizacijoje registruotais orlaiviais ir turint išankstinį CAA leidimą.
CAA įgaliota organizacija yra Bepiločių orlaivių naudotojų asociacija.
„Turime atlikti kai kurias mums pavestas funkcijas – įregistruoti patikrą, įrašyti į vaizdo laikmeną, padaryti aprašymą, orlaivio nuotraukas ir visą šią medžiagą pateikti Civilinės aviacijos administracijai. Ji sprendžia, ar išduoti leidimą nepaisyti vienokių ar kitokių apribojimų“, – paaiškino asociacijos prezidentasA. Gedvilas.

Ateityje – bendras reglamentavimas
Kol kas ES nėra bend­ro bepiločių orlaivių naudojimo reglamentavimo, taisyklės šalyse narėse skiriasi. Dokumentas yra kuriamas, tačiau kol jis taps kūnu, praeis dar ne mažiau kaip dveji metai. Pasak CAA vyriausiojo specialisto Adolfo Kuzborskio, nuotoliniu būdu valdomas skraidykles ketinama suskirstyti į tris kategorijas pagal jų naudojimo tipą, jiems numatyti atitinkamo griežtumo reikalavimus. Vienodą tvarką kurti nėra paprasta. 20 kg svorio orlaivis kur nors Norvegijos šiaurėje aplinkiniams kelia daug mažesnę grėsmę negu 3 kg aparatas virš žmonių minios.

Irma DUBOVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.