Sanitarijos programa – bulvių ligų išplitimo prevencija

Bulvės – visų mėgstama ir plačiai auginama žemės ūkio kultūra Lietuvoje. Deja, šį augalą mėgsta ne tik žmonės, bet ir įvairūs kenksmingi organizmai – patogeniniai grybai, bakterijos, vabzdžiai ir nematodai. Dauguma šių kenkėjų su bulvių gumbais ar per užterštą žemės ūkio techniką gali plisti iš vieno lauko į kitą arba, patekę į saugyklas, užkrėsti sveikus bulvių gumbus ir nulemti būsimo derliaus kiekį ir kokybę. Kai kurios bulvių ligos, ypač tokios kaip bulvių žiedinis ir rudasis puviniai, šlapiasis puvinys, bulvių maras, gali lemti didelius derliaus nuostolius.
Kiekvienas bulvių augintojas renkasi: ar užsiimti kenksmingų organizmų atsiradimo ūkyje prevencija, ar tvarkytis su pasekmėmis, kai tenka taikyti nustatyto kenksmingo organizmo židinio sunaikinimo priemones. Viena iš prevencijos priemonių užsikrėtimo bulvių ligomis ir kenkėjais rizikai sumažinti yra savanoriškas sanitarijos programos taikymas bulvių ūkyje.
Sanitarijos programa – tai reguliarus bulvių saugyklų ir bulvėms laikyti naudojamos taros (konteinerių, didmaišių), bulvių rūšiavimo, pakavimo įrangos, transporto priemonių, bulvių sodinimo, derliaus nuėmimo technikos valymas ir dezinfekavimas bei bendras švaros palaikymas visame ūkyje.
Sanitarijos programos įgyvendinimas prasideda nuo žemės ūkio technikos, transporto priemonių, sandėlių, produkcijai laikyti naudojamų konteinerių, didmaišių valymo ir plovimo, nes dirvožemis ir bulvių liekanos yra įvairių augalų kenkėjų ir ligų prieglobstis. Valant ir plaunant žemės ūkio techniką, patalpas, pakuotes, labai svarbu naudoti ploviklius (pvz., skystąjį muilą), nes jie padeda nuplauti prikibusias dirvožemio daleles, augalų liekanas ir nešvarumus, kuriuose išlieka daug bulvėms kenksmingų organizmų. Reikia nepamiršti, kad ant šiurkščių ir porėtų paviršių (medinių konteinerių, senų betoninių grindų ar mūro sienų) kenksmingų organizmų susikaupia daugiau, todėl juos plaunant reikia skirti daugiau dėmesio.
Antras sanitarijos programos etapas – dezinfekavimas naudojant oficialiai patvirtintus ir šiam tikslui skirtus augalų apsaugos produktus. Dezinfekavimo darbų veiksmingumas tiesiogiai priklauso nuo tinkamai atliktų valymo darbų. Dezinfekuojant nenuvalytą ar nenuplautą žemės ūkio techniką, pakuotes ar sandėliavimo patalpas, dezinfekcinių preparatų naudojimas laukiamo efekto neduos, nes dezinfekcinės medžiagos sureaguos su dirvožemiu ar augalų likučiais ir neatliks savo funkcijos. Kiekvieną kartą dezinfekuojant svarbu vadovautis augalų apsaugos produkto naudojimo instrukcija. Dezinfekcinėmis medžiagomis būtina apdoroti visus paviršius, kurie turėjo sąlytį su bulvių gumbais. Siekiant gerų rezultatų, apdorojami paviršiai turėtų bent 10 minučių turėti sąlytį su dezinfektantu ir tik tuomet juos galima nuplauti švariu vandeniu ar išdžiovinti. Dezinfekcinės medžiagos veikimo efektyvumas priklauso ir nuo apdorojamo paviršiaus gebėjimo įgerti skystį, todėl svarbu nepamiršti, kad norint gerai išdezinfekuoti medinius ir betoninius paviršius prireiks daugiau dezinfekcinės medžiagos, nei naudojama metaliniams ar plastikiniams paviršiams apdoroti.
Abejojantiesiems sanitarijos programos nauda reikėtų atkreipti dėmesį į atliktų mokslinių tyrimų dėl bulvių žiedinio puvinio sukėlėjo išgyvenimo galimybių ant skirtingų paviršių rezultatus. Lenkijos mokslininkai nustatė, kad vieną pavojingiausių bulvių ligų – bulvių žiedinį puvinį – sukeliančios bakterijos išlieka gyvybingos 21 mėnesį ant įvairių sausų paviršių (medienos, gumos, maišinio audinio iš džiuto, polipropileno, plieno) ir po ilgo ramybės laikotarpio užkrečia sveikus bulvių gumbus. Mokslinėje literatūroje pateikiama pavyzdžių ir apie nedezinfekuotos bulvių sodinimo technikos įtaką bulvių gumbų užkrėtimui bulvių žiedinio puvinio sukėlėju: sodinant sveikas sėklines bulves su technika, kuri turėjo sąlytį su užkrėstais bulvių gumbais, apie 6 proc. naujo derliaus taip pat būna užkrėsta bulvių žiediniu puviniu, o vėlesniais metais užsikrėtimo mastas padidėja kelis kartus. Svarbu nepamiršti, kad kenksmingi organizmai į ūkį gali patekti ir su įsigyta naudota žemės ūkio technika ar naudotomis pakuotėmis (didmaišiais). Todėl prieš naudojant būtina viską gerai išvalyti, nuplauti ir dezinfekuoti.
Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos visiems bulvių augintojams linki, kad savanoriškas sanitarijos programos taikymas ūkyje taptų įprasta geros augalų apsaugos praktikos dalimi.

Algirdas RAŠKAUSKAS
Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Fitosanitarijos skyriaus vyr. specialistas

Redakcijos nuotrauka