Sankcijos ūkininkams gali atimti norą dirbti

Prieš tris dešimtmečius pieno ūkį įkūręs uteniškis Arūnas Kudrevičius šiandien savo verslą vadina girnapuse po kaklu. Praėjusį rudenį už pavėluotai įregistruotus veršelius jo ūkiui pritaikytos sankcijos, ūkininkas neteko 25 tūkst. Eur išmokų. Valdžios instancijos, į kurias žmogus kreipėsi, baudą motyvavo Europos Sąjungos (ES) reglamentais ir nacionaliniais teisės aktais. Ūkininkas paėmė banko paskolą susidariusiai skolai grąžinti. Be to, finansiniam smūgiui amortizuoti A. Kudrevičius kaimynams lenkams pardavė 80 veršingų geros veislės telyčių. Lyg to būtų negana, ūkininkas, parengęs du pieno ūkio modernizavimo projektus, gavo pranešimą, kad, norint gauti paramą projektams įgyvendinti, nepakanka balų.

Valstybė stato į samdinio poziciją?

Šiandien ūkininkas A. Kudrevičius dirba 300 ha žemės, laiko apie 300 galvijų, kasdien parduoda po 2 t pieno, už kilogramą gauna po 23 euro centus. Ūkyje sukurtos aštuonios darbo vietos, mokami mokesčiai valstybei. „Tos sankcijos visiškai atėmė norą dirbti, tęsti verslą, – kalba A. Kudrevičius. – Buvau šventai įsitikinęs, kad savo kantriu darbu remiu valstybę, bet dabar matau, jog adekvataus dėmesio nesulauksiu“. Uteniškis A. Kudrevičius nuo pat ūkininkavimo pradžios aktyviai dalyvaudavo žemdirbių savivaldoje, yra ilgametis Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos narys, priklauso kooperatyvui „Pienas LT“. Kai 2003 m. už parduodamo pieno kilogramą perdirbimo įmonės pradėjo mokėti po du lito centus, A. Kudrevičius su kolegomis dalyvavo kelių blokadoje, už tai Lietuvos teismo buvo nuteistas. Teisybės paieškas pieno ūkių šeimininkai tęsė šalies žemdirbių suvažiavimuose, protesto akcijose Liuksemburge ir Briuselyje. „Visos ES šalys dalyvauja toje pačioje žemės ūkio verslo erdvėje, tačiau valdžios ir ūkininkų santykiai kiekvienoje valstybėje skiriasi kaip diena ir naktis, – atkreipia dėmesį A. Kudrevičius. – Olandas, vokietis ar lenkas savo pieno ūkyje jaučiasi šeimininkas, o lietuviui diegiama nesavarankiško samdinio pozicija, jį bet kada gali patikrinti, prigąsdinti, nubausti“.

Įspėjimai neveikia

Pasak A. Kudrevičiaus, neseniai Anykščiuose su šio krašto žemdirbiais susitiko žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Jis kalbėjo apie ES bendrąją žemės ūkio politiką po 2020 metų, paramą žemdirbiams, reikalavimus agrariniam verslui. Apmaudu, kad daugelis auditorijos dalyvių nesuprato ministro pranešimo ir perspėjimų. Kai ūkio buhalteriją pasieks sankcijos, bus per vėlu. „Ūkininkas dirba siekdamas rezultato, – pasakoja A. Kudrevičius. – Pieno ūkyje esi užimtas 24 valandas per parą ir septynias dienas per savaitę. Jeigu visą dieną laukuose ruoši pašarus, fermoje apsilankai tik vakare, prie apskaitos sėdi naktį“. Pavyzdžiui, gimusį veršelį ūkininkas privalo įregistruoti ir gauti įsagą per septynias dienas – toks ES reglamentas. Pirmas įspėjimas dėl vėluojančios procedūros iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) į A. Kudrevičiaus ūkį atėjo 2015 m. Ūkininkas įspėjo savo darbuotojus, tvarkančius galvijų apskaitą. „Tuo ir skiriamės nuo sofos ūkininkų, – pažymi A. Kudrevičius. – Mums svarbiausia gamyba, nes esame priklausomi nuo gamtos sąlygų. Aniems – tvarkingi ir laiku pateikti popieriai, kurie garantuoja išmokas“.

Sankcijos po trejų metų

Ūkininkas prisipažįsta ne visada įsigilindavęs į veršelių įregistravimo terminus. Įsagams nepakenks sausra ar lietus, o štai kukurūzų ir pievų derliui nuimti „palauk“ nėra. Tačiau žemdirbius „prižiūrinčių“ institucijų ataskaitose A. Kudrevičiui kaupėsi įspėjimų. „Per ilgą laikotarpį buvo gal penkiasdešimt vėlavimo atvejų, – prisipažįsta A. Kudrevičius. – Tik apmaudu, kad apie sankcijas pranešta po trejų metų. Jeigu būčiau gavęs baudą 2015 m., suma būtų mažesnė, reakcija kitokia“. Nuo pat Lietuvos pieno gamintojų asociacijos įkūrimo 1993 m. žemdirbių savivaldai talkinantis ūkininkas A. Kudrevičius pasigenda ir kolegų vienybės. Kovojančiųjų dėl teisingų tiesioginių išmokų, racionalių reikalavimų gamybai – mažuma. Brėžiama takoskyra tarp stambiųjų ir vidutinių bei smulkiųjų pieno ūkių. Visi pieno gamintojai skriaudžiami dėl žalio pieno supirkimo kainų, motyvuojant pasaulinėmis pieno rinkos tendencijomis. Valstybė nė karto nepabarė ūkininkų skriaudėjų. Kai prieš kokį dešimtmetį pienininkai griežtai pareikalavo penkių didžiųjų pieninių savininkų laikytis sąžiningo verslo, šie sumojo surinkti 17 tūkst. juos palaikančių ūkininkų parašų. „Jaunimui pieno ūkis tapęs nepatrauklus, – kalba A. Kudrevičius. – Nepertraukiamas darbas, nuolatinės patikros, įtampa dėl išmokų. Niekas nenori tokios lemties“.

Registruoti privalu per septynias dienas

Erikas BĖRONTAS Nacionalinė mokėjimo agentūros direktorius

“Lietuva kasmet gauna sutartą tiesioginių ES išmokų voką ir jo turinį privalo išdalyti pagal sektorius ir priemones. Europos Komisijos auditoriai periodiškai tikrina, kaip įsisavinamos lėšos, ir įspėja, jei šalis už reglamentų pažeidimus taiko per švelnias sankcijas. Pieno ūkiuose patikrą atlieka VMVT specialistai. Per metus tokių patikrų atliekama keletas tūkstančių. Pavyzdžiui, pieno ūkyje gimusius veršelius privalu įregistruoti per 7 dienas. To nesuspėjus laiku, ūkis įrašomas į rizikingųjų sąrašą, jame patikros atliekamos dažniau. Apie situaciją ūkiuose VMVT informaciją pateikia Nacionalinei mokėjimų agentūrai (NMA). Dėl minėto Utenos r. ūkininko NMA informaciją iš VMVT gavo 2018 m. sausį, todėl sankcijos jam pritaikytos už 2015–2017 metų laikotarpį. Tiesioginės išmokos už 2018 m. ūkininkui išmokėtos“.

Justinas ADOMAITIS
ŪP korespondentas