Saulė pigesnė už vėją

Šėtoje (Kėdainių r.) gyvenantis Alvydas Šlaustas yra sumanus, gebantis taupyti žmogus. Namą jis šildo bei kitoms buitinėms reikmėms naudoja pigią atsinaujinančių energijos išteklių energiją. Yra pasistatęs ir vėjo jėgainę, ir ant pastato stogo sumontavęs saulės baterijas.

Sparnams reikia vėjo

Šlaustas tuometinės Lietuvos žemės ūkio akademijos Mechanizacijos fakultete 1975 metais įgijo inžinieriaus elektriko profesiją. Jis „Ūkininko patarėjo“ korespondentui sakė, kad savo kieme prieš penkerius metus pasistatęs šešių kilovatų galios vėjo jėgainę, o ant ūkinio pastato stogo sumontavęs saulės baterijas, ir šiandien tebesidžiaugia jų nauda.

„Norintiems turėti tokią vėjo jėgainę patarčiau ją įrengti ne gyvenvietėje, o kaimo teritorijoje, kur nors ant kalno, kur didesni vėjai, – atviravo Alvydas. – Ją pastačiau tik kaip bandomąją, nes tuo metu Kėdainių rajone dar nebuvo nė vienos vėjo jėgainės. Norėjau pažiūrėti, kaip ji veiks. Per metus mano jėgainė pagamina apie 2 tūkst. kWh elektros energijos. Tai nėra daug, kitos tokios pat galios – 6 kW – saulės elektrinės tiekia apie 5–6 tūkst. kWh.“

Pašnekovo teigimu, 6 kW galią vėjo jėgainė pasiekia tik tada, kai vėjas yra apie 25 m/s, bet ji turėtų būti kur nors ant kalnelio ar pajūrio zonoje. Dabar šeimininkas ją sureguliavęs taip, kad tiektų tik apie 4 kW galią, tokiu būdu mažiau laužomi sparnai, todėl jie laikys ilgiau.

„Šios jėgainės turi dirbti kartu su elektros tiekimo tinklu, – sakė A. Šlaustas. – Jeigu tam tikru momentu mano jėgainių elektros užtenka, viskas gerai, bet taip būna ne visada. Pavyzdžiui, šiandien vėjas yra pulsuojantis. Tada trūkstama energija yra imama iš tinklų.“

Pasaugos mokestis?

Kai trūkstama energija imama iš tinklų, privaloma mokėti elektros energijos pasaugos mokestį, sudarantį apie ketvirtadalį sumos. „Tai per didelis mokestis už pasinaudojimą tinklais, ypač kai kažkas vis dar nori, kad atsirastų daugiau saulės energijos tiekėjų, – teigė Alvydas. – Dabar mano žmona stengiasi skalbti, naudotis orkaite ir pan. tuo metu, kai elektros energijos pagaminama daugiau. O šiame name gyvena dvi šeimos, keturios kartos – senoliai, mes, vaikai ir anūkai. Už tą energiją, kuri patenka į tinklus, man nesumoka, o už tą, kurią noriu susigrąžinti, privalau mokėti pasaugos mokestį. Tai yra painus dalykas, ir ne visi dar apie tai išmano.

“Šlausto name yra kepama, verdama, skalbiama, dūzgia septyni šaldytuvai ir šaldikliai. Jiems „maitinti“ panaudojama tik 20–25 proc. namų ūkyje pagamintos elektros energijos. Likusią dalį reikia imti iš bendrų tinklų, nes jie yra kaip akumuliatorius, saugantis A. Šlausto pagamintą energiją. Tačiau tie tinklai prašo sumokėti po 0,038 Eur už kiekvieną kWh.

Didesnę elektros energijos dalį „suvalgo“ šiluminis siurblys, naudojamas namui šildyti. Alvydas juokavo, kad mažiau elektros reikia šalia vėjo jėgainės stovinčiam elektromobiliui, kurį Alvydas stengiasi pakrauti, kai šviečia saulė ar pučia stipresnis vėjas.

„Ūkininkams, kurie tuo susidomėtų, rekomenduočiau statyti tik saulės jėgaines, nes mažo galingumo vėjo jėgainės būtų tik atrakcija. Kompiuteryje matosi, kad spalio mėnesį saulės jėgainės gamino mažiau elektros energijos 2, 3, 5 ir 7 dienomis, o štai gegužę tik dvi dienos – 15 ir 17 – buvo nepalankios. Šiemet – tikrai rekordiniai metai gaminant saulės elektros energiją“, – duomenis rodė ir aiškino Alvydas.

Su parama – geriau

„Jeigu ūkininkai statosi apie 100 kW galios jėgaines, gal tą pasaugos mokestį ir reikėtų sumokėti, bet jeigu gyventojai gamina tik apie 5–10 kW, valstybė tikrai galėtų atleisti nuo to mokesčio nors dešimčiai metų. Negražus pavyzdys, kai buvo fiksuotas tarifas, kurį davė dvylikai metų, ir tokius pinigus „sukišo“ visai be reikalo“, – teigė A. Šlaustas.

Jo manymu, ūkininkai, naudojantys nemažai elektros energijos, tikrai galėtų patys pasistatyti saulės jėgaines. Dabar kainos yra kritusios, mažesnės nei tuo metu, kai statė jis. Jėgainės gali būti statomos ten, kur patogūs stogai, iki 30 laipsnių į rytus ar vakarus, arba yra laisvi žemės ploteliai.

Stasys BIELSKIS ŪP korespondentas