Savivaldybė negali išlaikyti specialistų

Praėjusios savaitės pabaigoje Šakių rajono savivaldybės seniūnijose dirbantys žemės ūkio specialistai gavo atleidimo lapelius – žmonėms paaiškinta, kad mažosiose seniūnijose nebeliks dirbančių puse etato, nes savivaldybei neužtenka valstybės dotacijos lėšų padidėjusiems socialinio draudimo mokesčiams.

Pritrūko valstybės dotacijos
Šakių r. savivaldybė padalyta į keturiolika seniūnijų, kai kurios – labai nedidelės, todėl jose žemės ūkio specialistai turi tik po ketvirtį etato.
„Vyriausybė lyg ir norėjo apginti žmogų, kad dirbdamas puse etato neprarastų pensijos, bet savivaldybė negali mokėti „Sodrai“ mokesčių nuo 400 eurų, kai žmogus uždirba vos 200 eurų“, – ŪP sakė Šakių r. savivaldybės administracijos Že­-mės ūkio skyriaus vedėja Irena Žemaitienė.
Šakiečiai suskaičiavo, kad išlaikant visus mažesniu krūviu nei etatas dirbančius seniūnijų žemės ūkio specialistus per metus „Sodrai“ papildomai reikėtų sumokėti 3 600 eurų. Vedėja tvirtina, kad skyrius surenka kur kas daugiau – vien už technikos apžiūros talonėlius per metus gaunama per 30 tūkst. eurų, tačiau šie pinigai, nors ir sumokami į biudžetą, Žemės ūkio skyriui išlaikyti nenaudojami.
Tenka gyventi iš tų lėšų, kurias Žemės ūkio ministerija skiria valstybinei funkcijai atlikti. Jos apskaičiuojamos vadovaujantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktais duomenimis.
Šios įstaigos skaičiavimai rodo, kad Šakių r. savivaldybės seniūnijose neturėtų būti daugiau kaip 7 žemės ūkio specialistų etatai. Tiek pat darbuotojų turėtų likti ir Šakių r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje. Darbo šiame skyriuje greičiausiai neteks ir puse etato dirbantis Rimantas Valiukas – kartu jis ėjo ir Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatoriaus pareigas, vadovavo Šakių rajono žemdirbių asociacijai ir Šakių ūkininkų sąjungai.
Be pajamų, pasak I. Žemaitienės, neturėtų likti ir dauguma kitų atleidžiamų darbuotojų. Du žemės ūkio specialistai ūkininkauja, viena moteris globoja našlaičių šeimyną, kita puse etato dirba senelių globos namuose, trečia yra geodezininkė, turinti individualiąją įmonę.

Aptarnaus po dvi seniūnijas
„Visada sunku atsisveikinti su žmonėmis, kurie daug metų kartu dirbo. Bet gyvenimas keičiasi, darbų apimtys akivaizdžiai mažėja ir niekas nenukentės, jei didesnių seniūnijų žemės ūkio specialistai aptarnaus ir greta esančios mažos seniūnijos gyventojus. Buvo laikai, kad deklaracijas pateikdavo 6 000 ūkininkų, dabar – tik 2 700, be to, du trečdaliai jų – smulkieji, valdantys iki 3 ar 5 ha žemės. Tie žmonės vis dar išlaiko savo ūkius didžiuodamiesi, kad atgavo tėvų žemę, bet anksčiau ar vėliau ateis laikas, kai ūkiai dar labiau sustambės“, – ŪP sakė I. Žemaitienė.
Šakių r. savivaldybės administracijos vadovai planuoja, kad permainos nepalies tik Lukšių ir Plokščių seniūnijų darbuotojų. Slavikų seniūnijos ūkininkus turėtų aptarnauti Šakių seniūnijos žemės ūkio specialistas, Žvirgždaičių seniūnijos žemdirbiai sulauks Kudirkos Naumiesčio seniūnijos darbuotojos pagalbos, Kidulių seniūnijos žemės ūkio specialistas turės padėti Sudargo krašto ūkininkams, o Gelgaudiškio seniūnijos darbuotojas – Plokščių žemdirbiams.
Seniūnijų žemės ūkio specialistams etatinis darbo krūvis mažinamas ne pirmą kartą – kai kurių seniūnijų darbuotojai tą jau patyrė prieš keletą metų. I. Žemaitienė žurnalistams prasitarė, kad nuo 2020 m. žemės ūkio specialistų seniūnijose gali visai nebelikti, o Šakių r. savivaldybės administracijos direktorius Dainius Grincevičius įsitikinęs, kad už pagalbą deklaruojant pasėlius žemdirbiai turėtų sumokėti.

Pertvarka išgąsdino gyventojus
Šakiai – kone vienintelė savivaldybė, svarstant šių metų biudžetą iškėlusi sau iššūkį optimizuoti valdymo išlaidas. Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus skaičiavimai rodo, kad beveik 57 proc. rajono biudžeto lėšų skiriama biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimams ir socia­linio draudimo įmokoms, o gyventojų rajone kasmet mažėja.
Pernai Šakių r. savivaldybė pradėjo svarstyti galimybę optimizuoti seniūnijų skaičių. Liepą vietos politikai nusprendė vietoj administracijos skyriams prilygstančių seniūnijų kurti biudžetines įstaigas.
Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai leidžia atskira biudžetine įstaiga tapti toms seniūnijoms, kuriose gyvena ne mažiau kaip 1 500 gyventojų, teikia gyventojams viešąsias paslaugas ir turi ne mažiau kaip 7 valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybes. Šakių rajonas suskirstytas į 14 seniūnijų, kai kuriose gyvena vos po 300–500 gyventojų, todėl po reformos turėjo likti ne daugiau kaip 8 ar 9 seniūnijos.
Tačiau tokia radikali seniūnijų pertvarka išgąsdino kaimo gyventojus. Pirmiausia dėl to, kad mažiausiai trečdaliui žemės ir namų valdų savininkų teks keisti adresus ir perregistruoti savo turtą, o tai nemažai kainuoja. Darbo būtų netekę ir nemaža dalis seniūnijų darbuotojų.
Lapkričio pabaigoje Šakių r. savivaldybės taryba atšaukė sprendimą dėl seniūnijų pertvarkos, tačiau įpareigojo savivaldybės administracijos direktorių iki kovo 31 d. restruktūrizuoti savivaldybės administraciją taip, kad būtų užtikrintas efektyvus ir skaidrus darbas bei ekonomiškas biudžeto lėšų naudojimas. Administracijos struktūros pertvarkos dar 2015 m. pareikalavo Šakių r. savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba, tačiau permainoms savivaldybėje trukdė užsitęsusi rajono valdžios krizė.
Seniūnijų žemės ūkio specia­listai – ne vieninteliai, kuriuos atleidžiant bandoma sutaupyti. Svarstant 2018 m. rajono biudžeto pajamų surinkimo ir išlaidų planą, pasiūlyta visoms švietimo įstaigoms 5 proc. sumažinti finansavimą darbo užmokesčiui ir ūkinėms išlaidoms, 3 proc. mažinti asignavimus kultūrai, seniūnijose atsisakyti buhalterių.
Permainos vyksta ir savivaldybės administracijoje: jungiami Architektūros ir urbanistikos, Ūkio ir Regioninės plėtros skyriai, daugybę metų jų vedėjais dirbančius specialistus paprašyta palikti pareigas – taip siekiama atnaujinti rajono valdžios korpusą.

Daiva BARTKIENĖ
ŪP korespondentė