Septyneri klestinčio Lietuvos kaimo kūrimo metai

Pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ nuo 2007 m. pateikta daugiau nei 13 tūkst. projektų paraiškų.

Leonas BIJŪNAS

Nuo 2007 m. šalyje vykdoma Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programa (KPP). Kaimo gyventojams ir žemės ūkio sektoriaus atstovams pagal ją jau išmokėta 6,6 mlrd. Lt (1,9 mlrd. Eur) paramos. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) paramos statistikos barometro duomenys parodo, kad moderniam kaimui kurti skirtos lėšos įsisavintos sėkmingai – šiuo metu paramos gavėjams jau pervesti 88 proc. visų KPP programos lėšų.

Lyderės tarp daugiau nei 50 priemonių
KPP programą sudaro didelis paramos priemonių ir veiklos sričių pasirinkimas. Nuo pat pirmos dienos savo populiarumu tarp daugiau nei 50-ies kaimo plėtrai skirtų veiklų išsiskyrė priemonės žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui stiprinti. Sėkmė jas lydėjo visą laikotarpį – pagal šias priemones visų paraiškų surinkimo etapų metu sulaukta itin didelio susidomėjimo, o patvirtinti investiciniai projektai buvo laiku ir sklandžiai įgyvendinti.
Viena tokių priemonių – „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, pagal kurią nuo 2007 m. pateikta daugiau nei 13 tūkst. projektų paraiškų. Šiuo metu jau įsisavinta 95 proc. šiai priemonei skirtų lėšų. Taip pat sulaukta daugiau nei 10 tūkst. paraiškų pagal priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“. Smulkiųjų ūkių valdytojams jau išmokėta 88 proc. skirtų lėšų. Tikra lydere galima vadinti ir priemonę, skirtą ankstyvam pasitraukimui iš prekinės žemės ūkio gamybos. Pagal ją sulaukta daugiau nei 110 tūkst. paraiškų, o 98 proc. paramos sumos jau išmokėta“, – pavyzdžius pateikia NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento direktorė Erika Viltrakienė.
Didelis susidomėjimas taip pat lydėjo priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Paramą pagal ją gavo 2 248 jauni ūkininkai. Jiems bendra išmokėta suma – 299,1 mln. Lt (86,6 mln. Eur), o tai yra 99 proc. visų priemonei skirtų lėšų.

„Įgyvendinant 2007–2013 metų programą daug dėmesio buvo skirta pažangiems elektroniniams sprendimams, kurie padeda leng­viau pateikti ir administruoti paraiškas, sumažina klaidų galimybę ir palengvina dalyvavimą priemonėje“, – sako Erika Viltrakienė.

Artėja galutinis KPP įgyvendinimo terminas
Tiesa, ne visiems paramos gavėjams vienodai sekasi laikytis priemonių įsipareigojimų ir sėkmingai baigti investicinius projektus. Kai kurios KPP priemonės sulaukė daug pareiškėjų, tačiau jiems įgyvendinant projektus iškilo nenumatytų problemų. E. Viltrakienės teigimu, patirtis rodo, kad dalis pareiškėjų paskubėjo pateikti paraiškas ir nebuvo tinkamai pasiruošę projektams įgyvendinti: pasikeitę prioritetai ir reali patirtis pradėjus įgyvendinti veiklas lėmė, kad dalis projektų rimtai vėluoja arba net nėra pradėti iš esmės įgyvendinti.
Šiuo metu svarbiausias NMA siekis – maksimalus KPP lėšų įsisavinimas, todėl, programai einant į pabaigą, visiems rizikingiems projektams šiuo metu yra skiriama daug dėmesio. Kaip teigia E. Viltrakienė, NMA specialistai įdėmiai tikrina, ar paramos gavėjas yra pajėgus laiku baigti planuotas veiklas. Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar nėra nukrypstama nuo pradinio projekto ir laikomasi visų būtinųjų procedūrų.
Pasitaiko klaidingai galvojančiųjų, kad galutinis KPP terminas gali arba turėtų būti pratęstas, tačiau visi vykdomi investiciniai projektai turės būti baigti iki paramos sutartyje numatytų terminų. „Tam yra rimta priežastis: jei projektų veiklos nebus pabaigtos ir NMA laiku nebus pateikti mokėjimo prašymai, atsiranda didelė rizika, jog šiems projektams skirtos lėšos liks nepanaudotos ir turės būti grąžintos Europos Komisijai“, – paaiškina E. Viltrakienė.

Dalies projektų paramos sutartys nutrauktos
Dalis rizikingų projektų įgyvendinami pagal priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, sulaukusią itin didelio paramos gavėjų susidomėjimo. Programinio periodo metu patvirtintos 362 iš gautų 599 paraiškų. Joms finansuoti skirta daugiau nei 149 mln. Lt (43,2 mln. Eur). „Tiesa, iki šiol panaudota tik apie 70 proc. šioms priemonėms skirtų lėšų. Tai vienas mažiausių rodiklių tarp visų KPP priemonių“, – komentuoja E. Viltrakienė.
Kita priemonė, kurios įgyvendinimo progresą įdėmiai stebi NMA specialistai, yra „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Pagal šią priemonę per programinį laikotarpį gautos 1 336 paraiškos. Po detalios atrankos patvirtintos 496 paraiškos ir pasirašytos paramos sutartys, kurių bendra vertė yra daugiau nei 362,9 mln. Lt (105,1 mln. Eur).
Pagal šias priemones patvirtintos paramos sumos yra itin didelės, todėl šiuo metu NMA vertina kiekvieną pagal minėtas priemones vis dar įgyvendinamą investicinį projektą. Dalis pagal priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ vykdytų projektų, kurie nebuvo pradėti iki nustatyto termino arba buvo vykdomi rimtai pažeidžiant projektų įgyvendinimo taisykles, jau nutraukti.

Gausus naujų paraiškų derlius
Dėl rimtų pažeidimų nutrauktų projektų lėšos yra grąžinamos į bendrą KPP fondą ir perskirstomos populiaresnėms priemonėms finansuoti. Pavyzdžiui, iš sutaupytų KPP lėšų šių metų lapkritį NMA paskelbė papildomus kvietimus teikti paraiškas gauti paramą pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ bei pagal priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį.
Iš viso šiemet KPP programos priemonėms įgyvendinti papildomai iš 2007–2013 metų laikotarpio skirta daugiau nei 290 mln. Lt (apie 84 mln. Eur). Pagal paskelbtus naujus kvietimus jau gauta daugiau nei 18 tūkst. paraiškų. Jas NMA vertins skubos tvarka, nes siekiama, kad atrinkti paramos gavėjai spėtų planuojamus projektus įgyvendinti pagal paramos taisykles ir ne vėliau kaip iki kitų metų rugsėjo mėnesio.

Didžiausia reklama – geroji patirtis
KPP fondas pasipildė ir perskirstant mažesnio populiarumo sulaukusioms priemonėms skirtas lėšas. „Vertėtų pastebėti, kad programinio laikotarpio pradžioje paraiškos pagal kai kurias priemones teiktos vangiai. Nors visuomenė jas pastebėjo ne iš karto, šios priemonės populiarėjo pamažu, garsui apie jų naudą sklindant vis plačiau“, – pasakoja E. Viltrakienė.
Pavyzdžiui, iš pradžių melioracijos griovių tvarkymo finansavimo galimybės visuomenės nesudomino. Tačiau dėl sėkmingos pirmųjų parama pasinaudojusių ūkininkų patirties priemonė tapo labai paklausi. 2012 m. pagal priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ (Melioracijos griovių tvarkymas) gautos 433 paraiškos, 2013 m. pateiktos 425, šiemet pasiekė 308 paraiškos.
Panašiai klostėsi priemonės „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ istorija. „Pastebime, kad šios priemonės populiarumas didėjo tolygiai, metai iš metų, o 2013 m. surinktas didžiausias paraiškų skaičius. Kadangi ji išpopuliarėjo ne iš karto, jos biudžete liko lėšų ir visi norintieji gauti paramą pagal šią priemonę dar gali suspėti pateikti paraišką iki šių metų pabaigos“, – akcentuoja E. Viltrakienė.

Šiuo metu paramos gavėjams jau pervesta 88 proc. visų KPP programos lėšų.

Sėkmės paslaptis – ir NMA svetainėje
Prie KPP priemonių žinomumo didele dalimi prisidėjo nuolat diegiamos paraiškų teikimo ir administravimo naujovės NMA svetainėje. „Įgyvendinant 2007–2013 metų programą daug dėmesio buvo skirta pažangiems elektroniniams sprendimams, kurie padeda lengviau pateikti ir administruoti paraiškas, sumažina klaidų galimybę ir palengvina dalyvavimą priemonėje“, – pasakoja E. Viltrakienė.
Paramos gavėjų atsiliepimai rodo, kad NMA sukurtas informacinis portalas palengvino paraiškų teikimą ir paramos gavėjų aptarnavimą. „NMA informaciniame portale įdiegtos naujovės pareiškėjams suteikė galimybę paraiškas pagal dalį KPP priemonių pildyti elektroniniu būdu. Be to, klientai, gaunantys paramą pagal kai kurias KPP priemones, jau gali pateikti ir elektroninius mokėjimo prašymus“, – sako E. Viltrakienė.
Atsižvelgiant į pareiškėjų poreikius ir galimybes naudotis kompiuterinėmis programomis, NMA elektroninės sistemos siūlomų paslaugų spektras yra sistemingai plečiamas ir tobulinamas.

Juliaus Kalinsko,  Juozo SKRIPKAUSKO ir Vilmos SEBEIKAITĖS nuotraukos

KPF_nauajs