Šiemet bulvių užkasinėti ir kopūstų užarti nereikės. Gal ir ačiū Dievui?!

Daržovių ir bulvių augintojai, patyrę didžiulių nuostolių dėl Rusijos embargo, šiemet jų patirs ir dėl sausros: nelaistomuose laukuose burokėliai, morkos ir bulvės tiesiog kepa dirvoje, nesisuka kopūstų gūžės, svogūnų ropelės dydžiu prilygsta kaštonams. Dar prasčiau su drėgmei itin reikliomis daržovėmis – lauko agurkais, cukinijomis ir moliūgais – jų nė rinkti nereikės. Situacija daržininkystės sektoriuje prasta: nors tikimasi geresnių supirkimo kainų, tačiau kas, kiek ir ko turės realizuoti, šiandien neįvardija nė vienas augintojas.

Be lietinimo nuostoliai užprogramuoti Visų šalies daržovių ir bulvių augintojų laukuose situacija ta pati: pasidžiaugta tik geresniu kai kurių ankstyvesnių veislių daržovių derliumi. Kelias savaites trukusi sausra daug kur derlių sumažino 30–50 proc. ir dabar prekybininkams keliauja daržovės tik iš laistomų laukų. Pasak Mildos Mikelionienės (Panevėžio r.), bulvių derliaus nuostoliai jau dabar akivaizdūs: prieš kelias savaites gausiai palijo, keruose užsimezgė daug mažų bulvyčių, kurios kiek paaugo, tačiau luobelės beveik nėra. Kombainas bulvių neiškasa, jas supjausto, o per dulkes net vagų nematyti. Kenčia burokėliai, svogūnai, pekininiai kopūstai visai neauga. Daug bėdų buvo su piktžolėmis, kurių lapai pasidengė vaškiniu sluoksniu ir jų nesunaikino jokie herbicidai. Laukus teko ravėti. Tą patį sako ir Regina Maželienė (Ukmergės r.): „Esame smulkūs daržininkai (apie 5 ha) ir daugiausia auginame bulvių. Morkų ir svogūnų tėra po keliolika arų ir juos sėjame kuo anksčiau. Tad sausra jiems pakenkė mažai. Lauko agurkai iš pradžių nyko dėl šaltų orų, paskui – dėl sausros. Vėlyvųjų kopūstų derlius nedžiugins net ir po lietaus.“ „ŪP“ kalbintų patyrusių daržininkų Vidmanto Kvedaro (Kėdainių r.), Algimanto Morkūno (Pasvalio r.) ir Martyno Laukaičio (Šakių r.) nuomonės sutampa: „Pastarieji metai rodo akivaizdžias klimato permainas, daugėja sausringų dienų, tad ir šiemet pusėtini derliai bus tik laistomuose laukuose. Tačiau tokių yra mažiau nei pusė turimų daržovių plotų. Seniai įsitikinta, kad daržovėms lietinimas būtinas, tačiau gręžiniams ir laistymo įrangai reikia didžiulių investicijų, o be valstybės paramos tokių projektų įgyvendinti neįmanoma.“ Kita problema, kad nė viena Lietuvoje esanti draudimo bendrovė daržovių derliaus nuo sausrų nedraudžia. V. Kvedaro ir M. Laukaičio ūkiuose lauko agurkų, cukinijų ir moliūgų derliai menki, nes agurkinėms daržovėms nei pavasario, nei vasaros orai buvo nepalankūs. V. Kvedaro ūkio nelaistomuose laukuose prastai su morkomis ir vidutinio vėlyvumo kopūstais, svogūnų ropelės irgi menkos. „Bulvės ir burokėliai vysta dirvoje, nes nelyta beveik du mėnesius. Bulvių kasti neįmanoma, sudėtingas bus ir burokėlių derliaus nuėmimas – jau dabar dauguma šakniavaisių be lapų“, – esamą situaciją apibūdina M. Laukaitis. Kiek geriau Algimanto Morkūno (Pasvalio r.) ūkyje, nes lyta dažniau. Tačiau daržoves laistyti reikėjo, trūko vandens ir jei dabar gerokai palytų, atsigautų apvytusios vėlyvesnių veislių morkos, susuktų gūžes vėlyvieji kopūstai. Tačiau svogūnų ir nelaistomų burokėlių derliaus jau neišgelbės joks lietus. „Dabar morkas kasame iš lietinamų plotų. Raunasi sunkiai ir, kad nebūtų pažeistų, lauką iš anksto palaistome. Turime ir ekologiškų daržovių, jas laistėme visą vasarą, tačiau jų derlius, kaip ir kasmet, – menkas. Atperka tik didesnės supirkimo kainos“, – teigia A. Morkūnas.

Šį sezoną lenkai mums ne konkurentai Daržovių augintojai įsitikinę, kad šį sezoną vietinėje rinkoje vietos užteks visiems, mat sausra nualino visų ES šalių daržovių ir bulvių laukus, gana smarkiai nukentėjo daržovių sektorius Lenkijoje. Tuo įsitikino Lietuvos daržovių augintojų asociacijos nariai, prieš savaitę lankęsi šioje šalyje ir bendravę su augintojais bei produkcijos perdirbėjais. „Pas mus daugiau žalumos, o ten nelaistomi daržovių laukai vietomis visai išdžiūvę. Jie kalba, kad tebus pusė laukto derliaus ir jau dabar lenkų perdirbėjai iš mūsų perka kopūstus po 0,18 Eur/kg, – pasakoja V. Kvedaras. – Tačiau lenkams galima pavydėti daržovių apdorojimo, pakavimo ir perdirbimo modernių technologijų, kurių mes neįsigijome per nerangumą. Praėjusiu Kaimo plėt­ros programos periodu lenkai sugebėjo išnaudoti intensyvią ES paramą (75 proc.) ir įkurti kooperatyvus bei produkcijos gamintojų grupes. Suprantama, mes neprilygstame jų daržovių plotams ir derliams, bet pražiopsojome progą pasinaudoti ES lėšomis, kurių nuo dabar iki 2020 m. skirta gerokai mažiau.“ Anot pašnekovo, tikėtina, kad derliaus netektį atpirks nuolat brangstančios daržovės ir bulvės. „Bet ir pabuvoję turguje prie Varšuvos pamatėme, kad ir ten kainos kyla kasdien: did­meninė bulvių kaina buvo 0,24 Eur/kg (red. pastaba: IKI parduovėje Kaune prie Taubučių liepos 29 d. nestandartinės bulvės kainavo 0,69 Eur/kg). Tačiau galutinis pajamų rezultatas paaiškės tik pavasarį, nes derlių bus parankiau kurį laiką saugoti turimuose sandėliuose. Galima prognozuoti, kad lietuviškų daržovių vartotojams nepakaks, tad kokybiškos produkcijos bus importuota. Prekybininkai ir atitinkamos kainos nepagailės“, – įsitikinęs V. Kvedaras.

Vanda BARONYTĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.