Simona Krasauskienė: „Kalėdų laukimas – stebuklingas metas“

Skubančiame pasaulyje pasiduodame pašėlusiam tempui: norisi kuo greičiau sulaukti švenčių, jau lapkritį puošti eglutes… Simona Krasauskienė stengiasi Kalėdų laukimą pristabdyti. „Norėjau, kad vaikai patirtų daugiau džiaugsmo, kad kartu praleistume daugiau laiko“, – sako projekto „Stebuklų eglutė“ kūrėja. Kiekvieną advento dieną jos sūnų laukė ne tik dovanėlės, bet ir smagios užduotys, kurio sutelkė šeimą bendrai veiklai. Šis sumanymas tapo ir smulkaus verslo pradžia.

Smagus šeimos laikas
Praėjusių metų pabaigoje, kai Simona ir Mindaugas Krasauskai persikėlė į Kauną ir įsikūrė naujuose namuose, Simona norėjo, kad šis gyvenimo etapas būtų dar smagesnis vaikams – tuomet pustrečių Rojui ir keturiolikmečiam Žygimantui. Suplanavo staigmeną: užsakė pagaminti neįprastus advento kalendorius – eglutės formos.
„Galvojau, kad jos bus visai mažos, o po kelių dienų atveža dvi beveik žmogaus ūgio medines egles, sumeistrautas iš lentų, su prikaltais mediniais segtukais, ir kelmus joms įstatyti. Vaikai dar nemiegojo, tad paprašiau kaimynės palaikyti. Kai užmigo, parsinešiau namo, supakavau dovanas su užduotimis, kurias buvau paruošusi iš anksto. Baigusi naktį prikėliau vyrą, kad padėtų man eglutes į berniukų kambarius įnešti“, – šypsodamasi pasakoja S. Krasauskienė.
Ji iki šiol negali užmiršti jų reakcijos. Mažasis Rojus buvo tiesiog žadą praradęs, nesuprato, kas čia per daiktas. Tėvai jam paaiškino, kad tai advento kalendorius, kurį elfai naktį atnešė. Vyresnysis Žygimantas kokį šimtą kartų klausinėjo: „Ar tikrai čia jūs padarėte?“ Broliai nekantriai laukdavo ryto, kad patikrinę vokelį sužinotų, kokia dovanėlė ar veikla laukia.
Kai tėtis vakare grįždavo iš darbo, visi keturi užsiimdavo tos dienos advento kalendoriaus užduotimi. O jos buvo pačios įvairiausios: surengti kino vakarą, kuriam mėgstamą filmą pasirenka vaikai, o tėvai pasirūpina skanėstais, arba visiems apsirengti, išeiti į kiemą ir pasidaryti kelias nuotraukas, arba surinkti duonos trupinius ir visiems kartu palesinti žiemojančius paukščius, išvardyti, kokie jie yra.
Simona norėjo, kad šeima smagiai praleistų laiką kartu. Iš pradžių šiek tiek nerimavo, kaip pavyks vakare šalia įprastinių darbų suspėti, bet pasirodė, kad viskas įmanoma.
Mintį apie tokį šeimą suburiantį kalendorių jai pamėtėjo kelių tyrimų rezultatai, kurie parodė, kad Lietuvoje tėvai vaikams per dieną skiria tik septynias minutes laiko.

Pamanė, kad užpuolė virusas
Idėja, kad vaikams sukurtas stebuklas gali virsti verslu, kilo netikėtai. Advento rytą Simona nufotografavo vieną eglutę ir įkėlė į feisbuką. Iš pradžių pamanė, kad jos paskyrą virusas užpuolė, nes pirmą parą daugiau nei šimtas žmonių parašė klausdami, ar ji negalėtų padaryti tokios eglutės ir jų vaikams. Simona išsiuntinėjo jai talkinusios dekoratorės kontaktus ir beveik užmiršo šią istoriją. Kartą vasarą, galvodama imtis kokios nors veiklos, prisiminė eglutes…
„Ilgai ieškojau pagalbininkų. Iš pradžių kreipiausi į baldų įmones, bet jos man siūlė fanerines arba neestetiškas eglutes, paskui skambinau pagal skelbimus, prašiau pažįstamų, kad gerą meistrą rekomenduotų. Nė vienas netiko. Tada kolegė man priminė dekoracijų gamintoją Vytautą Plakį, su kuriuo kartu dirbome „Domino“ teatre. Jis nupiešė eskizus ir pagamino bandomąją partiją – kruopščiai, kokybiškai. Tada ir supratau, kad radau reikiamą žmogų“, – pasakoja verslininkė.
Paskui teko ieškoti begalės kitų smulkmenų, be kurių eglutės stebuklas neįvyktų. Pavyzdžiui, segtukų. Simona apvažiavo parduotuves, prisirinko pavyzdžių, ištyrinėjo ir atsirinko tinkamiausius. Reikėjo surasti ir medienos klijų, neturinčių nemalonaus kvapo. O kur dar vargas dėl vokelių. Rado tinkamus, bet kaina buvo žvėriška. Pigesni buvo negražūs, tad nutarė rizikuoti ir siųstis iš JAV visą kiekį, nors net nežinojo, kiek eglučių pagamins.
Dailius lapukus veikloms surašyti sukūrė pažįstamas grafikos dizaineris. Veiklas padėjo sukurti ir įvertino Simonos draugė šeimos terapeutė. Tada dar reikėjo sumaketuoti ir atspausdinti lipdukus su skaičiais kiekvienai advento dienai pažymėti, spindinčių žvaigždučių ir lipdukų su elniais, kurių pridėta į kiekvienos dienos stebuklų voką. Išimant dovanėlę arba lapelį su užduotimi žvaigždutės netikėtai pabyra aplinkui kurdamos šventišką, ypatingą nuotaiką. Maža, bet svarbi detalė.
S. Krasauskienė laiminga, kad bendromis jėgomis pavyko sukurti kokybišką, saugų, ilgaamžį ir gražų daiktą. Eglutės pagamintos iš obliuotų, išdžiovintų eglinių lentų, dar kvepiančių sakais. Kartu žmonės gauna ir instrukciją, kaip eglutę surinkti, papuošti. Sukurtas ir aiškinamasis filmukas. Ši mintis kilo su Rojumi internete žiūrint trumpus filmukus, kaip patys žmonės gali sukurti įvairius daiktus, rankdarbius.

Tarsi paspaudus mygtuką
Kaune gyvenanti S. Krasauskienė kilusi iš Panevėžio. Vytauto Didžiojo universitete ji baigė žurnalistikos studijas, o Suomijos Tamperės universitete gavo viešosios komunikacijos magistro laipsnį. Ne vienus metus energinga ir aktyvi moteris buvo pasinėrusi į veiklą: dirbo įvairių įmonių rinkodaros padaliniuose, taip pat kartu su vyru renginių vedėju Mindaugu yra sukūrusi populiarų portalą apievestuves.lt, parengė keletą knygų šia tema.
„Šis stebuklų eglučių projektas manyje paspaudė kažkokį naują mygtuką. Buvau sutelkusi dėmesį į kuo greitesnį procesą ir kuo geresnį rezultatą, nes dirbau didelėse bendrovėse, kuriose to reikalaujama. Pradėjusi savo verslą tiesiog mėgaujuosi tuo, kad galiu dovanoti džiaugsmą kitiems. Tai pirmas mano projektas, į kurį žiūriu kaip į nekomercinį“, – pasakoja Simona.
Ji net neturėjo verslo plano. Iš pradžių dar bandė skaičiuoti savikainą, rašytis išlaidas, bet iškilus vis naujoms netikėtoms kliūtims numojo ranka. Apsisprendė tik nusistatyti pinigų sumą, kurią gali sau leisti „sudeginti“, jeigu ištiktų nesėkmė.
Dar spalį ji atrodė visai arti, nes eglutėmis domėjosi labai mažai žmonių, idėjos sumanytoja galvojo, kad jos niekam nebepatinka. Tačiau lapkritį užsakymai tiesiog pasipylė. Kai mėnesio pabaigoje kartu su anyta naktį pakavo paskutines eglutes, buvo likę tik dešimt nenupirktų. Verslininkė buvo suplanavusi jas padovanoti tiems žmonėms, kurie per mažai laiko leidžia su savo vaikais arba jį leidžia nekokybiškai. Bet per vieną dieną jas visas nupirko ir dar kelias užsakė papildomai.
Dalis eglučių iškeliavo į užsienį, į ten gyvenančių lietuvių šeimas kartu su lietuviškomis dovanėlėmis, jų pageidavimu nupirktomis Simonos. Netikėtai stebuklų eglutė tapo ir populiaria verslo dovana, kelis šimtus jų užsakė įmonės ir bendrovės savo partneriams švenčių proga. Nemažai jų įsigijo darželiai bei mokyklos, nes verslininkei kilo idėja šiek tiek didesnes eglutes pasiūlyti ir jiems. Mokytojos džiaugiasi, kad su vaikais gali kiekvieną dieną ką nors smagaus ir prasmingo nuveikti.

Kaimynai vadina supermama
Šis projektas daug davė ir visai šeimai. Berniukai pamatė, kaip uždirbami pinigai, suprato, kad norint ką nors pasiekti reikia daug dirbti. Vyresnėlis po pamokų atvažiuodavo pas močiutę, kurios namuose, pritrūkus vietos savuose, buvo pakuojamos eglutės, ir kantriai dėliojo į vokelius lapukus, lipdukus ir žvaigždeles. Kiek sugebėdamas pagelbėjo ir mažylis.
Simona dar kartą įsitikino, kokį supratingą vyrą turi. Žinoma, abejonių buvo, bet kai Mindaugas pamatė, kaip rimtai viskas vyksta, kuo galėdamas prisidėjo. Jiedu yra turėję ir nesėkmingų projektų, bet visuomet laikosi principo: jeigu nebandysi, tai ir nepavyks.
Moteris juokiasi, kad kaimynai ją vadina supermama. Namai visą laiką apkarstyti puošmenomis, nelieka nepaminėta nė viena šventė: Simona stengiasi, kad dekoracijos būtų estetiškos, jei kepa skanėstus – kad jie būtų ir gražūs, ir skanūs.
„Noriu, kad vaikai visą gyvenimą prisimintų vaikystę. Anksčiau sakydavau, kad būti namų šeimininke nenorėčiau. Dabar sutikčiau. Kad ir namus galėčiau puoselėti, ir dar daugiau laiko skirti vaikams, nes jie labai greitai užauga“, – tvirtina energinga moteris.

Sekmadienis – šeimos diena
Žygimantas yra Mindaugo sūnus iš pirmosios santuokos, kartu su antrąja tėčio šeima gyvena jau septynerius metus. „Sutariame puikiai, bet aš vis tiek jam esu tėčio žmona, kurios gal ne visada reikia klausyti. Tačiau per šį mėnesį jį išvydau visai kitokį, brandžiai mąstantį. Jis savarankiškai tampė eglutes į penktą aukštą, kad tik man nereikėtų vargti, o vakare, pamatęs mane pilstant žvaigždeles, prisėdo šalia ir padėjo darbą baigti neprašomas“, – apie šeimos kasdienybę kalba verslininkė.
Jų namuose netrūksta stebuklų ir be jokios progos. Elfai berniukams dažnai neša laiškus, kai tik tėvai pamato, kad gal kuriam liūdna ar kokia neteisybė gyvenime ištiko. Sekmadienis yra šeimos diena, kai visi leidžia laiką kartu. Ši tradicija atkeliavo iš Simonos vaikystės. Ją su broliu augino viena mama, nes tėtis sukūrė kitą šeimą, tačiau vaikams visuomet rasdavo laiko. Visi drauge leisdavo šeštadienius, nebūtinai su kokiomis nors ypatingomis pramogomis, bet šilumos netrūko.
„Dar turiu stebuklingą močiutę, ji tikra mūsų šeimos tradicijų puoselėtoja. Aš jas perėmiau iš savo giminės moterų, kurios mokėjo ir visuomet stengėsi sukurti šventę. Svarbiausia, jų nuomone, yra ne stalą valgiais nukrauti, o prigalvoti staigmenų, kad visiems svečiams būtų linksma, įtraukti ne tik vaikus, bet ir suaugusius, kuo daugiau bendrauti. Kalėdos ir kitos šventės vaikystės namuose buvo pilnos žmonių, juoko ir bendravimo“, – pasakoja apie iš kartos į kartą perduodamas vertybes.

Metai kupini netikėtumų
„Aišku, nesame tobuli tėvai, būname ir pikti, ir pavargę. Namai apversti, bet nedarome iš to problemos, – dalijasi patirtimi Simona. – Vyras kartą pasiūlė samdyti namų tvarkytoją. Taip ir padarėme, dėl to lieka daugiau laiko pabūti su vaikais.“
Kita vertus, suaugusieji nesiekia visą laiką vaikų užimti, nori, kad išmoktų ir panuobodžiauti, ir patys vieni pažaisti, pabūti. Visai neseniai Simona gavo puikų darbo pasiūlymą vienoje įstaigoje, pasiūlytas labai geras atlyginimas. Buvo sunku apsispręsti, bet ryžosi jo atsisakyti, nes šiuo momentu svarbiausia šeima. Kitais metais Žygis eis į devintą klasę, Rojus lanko darželį dar tik pusmetį, kitąmet pradės lankyti būrelius, kol apsipras, berniukams reikės daugiau mamos dėmesio.
O Simonai liks laiko naujiems sumanymams. Toliau tęs eglučių projektą. Planuoja paruošti užduotėles ir anglų bei skandinavų kalbomis, adaptuotas pagal šių šalių poreikius. Kitąmet „Stebuklų eglutės“ komanda ketina pristatyti naują edukacinį projektą, kuris skatins šeimas smagiai leisti laiką kartu.
S. Krasauskienė mano, kad jai pasisekė, nes šiame projekte drauge iš širdies dirbo pozityviai nusiteikę žmonės. Jie įdėjo daug geros energijos, ir Simona tikisi, kad tai pajus visi, kurie gavo eglutes.
Šie metai Krasauskams buvo labai įdomūs. Buvo visko: daug nuovargio, nemigos naktų, daug mėlynių ant kojų, daug akimirkų, kai apimdavo nusivylimas, bet kartu ir daug džiaugsmo.
„Sutikau nuostabių žmonių, išmokau nemažai verslo pamokų, įvertinau padarytas klaidas. Gal tos mūsų sukurtos eglutės ir netobulos, bet pirkėjai, į kurių namus jos nukeliavo, manau, jaučia, kad nuo šios mielos puošmenos sklinda jaukumas ir gerumas“, – apie naują patirtį kalba projekto sumanytoja.

Giedrė Budvytienė

Fotostudijos „Fotopastelė“ nuotraukos

seimininkePeržiūrėti visą numerį galite ČIA.