Šimtas dienų valdžioje. Įstatymų leidėjų garvežys daug garo išleido švilpukui

Daugiau kaip prieš pusantros savaitės sukako 100 dienų, kai prisiekė naujasis Seimas. Yra tokia nerašyta taisyklė: iki tol prie valdžios vairo stojusiųjų nekritikuoti, leisti jiems įsibėgėti. Tačiau šį kartą ji buvo sulaužyta – kritikos valdančiajai daugumai kone nuo pirmųjų dienų nešykštėjo nei jos oponentai, nei žiniasklaida. Valdantieji ir jų gerbėjai tai įvertino kaip pagalių kaišiojimą į vos startavusio Seimo darbą. O kaip patiems politikams ir jų veiklą analizuojantiems politologams viskas atrodo dabar, praėjus šimtui dienų?

Mano, kad nesiskyrė nuo kitų
„Tai tipiška naujosios kadencijos pradžia, kai būna daug šurmulio ir nežinomybės. Šitaip aš teigiu remdamasi savo darbo patirtimi kituose Seimuose. Per tą laikotarpį paprastai suformuojami Seimo komitetai, komisijos, patvirtinama Vyriausybės programa, imamasi pirmųjų įstatymų leidybos darbų. Nemanau, kad mes kuo nors labai išsiskyrėme ir šią kadenciją“, – sakė „Ūkininko patarėjui“ Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė.
Jos teigimu, Seimas priėmė daugiau kaip 100 įstatymų ir jų pataisų, beveik tiek pat – nutarimų. Buvo išanalizuotas ir kuriam laikui atidėtas Darbo kodekso priėmimas, patvirtintas valstybės biudžetas, socialinio draudimo, Alkoholio kontrolės, Pagalbinio apvaisinimo, Vaiko teisių apsaugos įstatymai. Tam net buvo sušaukta neeilinė Seimo sesija.
„Tikrai nepasakyčiau, kad Seimas dirbo blogai, juk reikėjo ne tik įsivažiuoti naujiems politikams, kurių į parlamentą atėjo aštuonios dešimtys, bet ir suderinti veiksmus. Juo labiau kad Seimas iš tiesų dirbo mažiau negu šimtą dienų“, – svarstė R. Baškienė.

Užsitraukė nepatenkintųjų nemalonę
Kodėl šį kartą valdančiąja daugumą kritika užplūdo nuo pat pirmųjų dienų, kone pro didinamąjį stiklą žvelgiant net į patį mažiausią nuklydimą?
„Valstiečių ir žaliųjų sąjunga – nauja valdančioji politinė jėga Seime, privertusi į šoną šiek tiek pasitraukti tradicines politines partijas. Todėl nepatenkintųjų liko nemažai ir jie, pasitelkę žiniasklaidą, mus labai priekabiai vertino.
Pradėjome nuo privilegijų mažinimo – liko mažiau Seimo pirmininko pavaduotojų, išsodinome juos iš limuzinų su vairuotojais, uždraudėme iš vadinamųjų kanceliarinių išlaidų nuomotis automobilius. Dabar rengiame Seimo narių veiklos įstatymo projektą, kuris nustatys ir parlamentarų atostogas, ir atsakomybę už praleistus posėdžius. Seimo nariai turės susimokėti ir už viešbutį, kuriame gyvena. Kai kam tai, žinoma, labai nepatiko, prasidėjo kritika“, – situaciją aiškino R. Baškienė.

Vertintų aštuntuku
Pasak Seimo pirmosios vicepirmininkės, opozicija neretai valdančiuosius kaltina chaosu, neapsisprendimu, kitokiomis nuodėmėmis – tokia jos misija. Pagyrų iš opozicijos laukti nereikia. Jei ji būtų konstruktyvi, R. Baškienės nuomone, seniai būtų išsirinkusi savo lyderį ir pripažintų, kad didelio skirtumo tarp šios ir kitų kadencijų pradžios nebuvo.
„Opozicijos sukeltas skandalas dėl Gretos Kildišienės nuomojamo automobilio mūsų reitingų nepadidino, tačiau, kita vertus, privertė mus atidžiau pažvelgti į šia problemą. Į viešumą išlindo ir Andriaus Kubiliaus, ir Gintaro Steponavičiaus, ir Irenos Šiaulienės pažeidimai nuomojant automobilius. Dabar tos klaidos jau taisomos ir tokių dalykų ateityje, matyt, nebus. Mūsų kadencija per šimtą dienų pasižymėjo tuo, kad taisė klaidas, kad ir kokios skaudžios jos būtų. Netgi G. Kildišienės pasitraukimas iš Seimo geras pavyzdys, kaip turi elgtis politikas, padaręs rimtų klaidų. Neprisimenu nė vieno panašaus atvejo, kad nusižengęs kai kurioms moralės ir etikos normoms politikas iš karto atsistatydintų“, – sakė R. Baškienė. Jos nuomone, pirmasis šimtas šio Seimo dienų galėtų būtų įvertintas aštuntuku.

Reformų idėjos – neišbaigtos ir neracionalios
Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis Seimo šimtadienį vertino kur kas griežčiau.
„Šimtas neišsipildžiusių svajonių ir pažadų dienų. Taip apibendrinčiau pirmąsias šias naujojo Seimo ir valdančiosios daugumos darbo dienas. Jeigu reikėtų rašyti pažymį, parašyčiau 4 iš 10, ne daugiau. Suprantu, kad pirmasis valdančiosios daugumos darbas buvo sudaryti ministrų kabinetą ir Seimo struktūrą ir, reikia pasakyti, kad tai jiems pavyko padaryti be didelių delsimų ir problemų. Suklupta tik ties teisingumo ministro skyrimu, bet, palyginti su tuo, kas dėjosi praėjusio ministrų kabineto sudarymo metu, – tai sąlyginai nedidelis nepatogumas“, – teigė V. Mazuronis.
Jo nuomone, stringa Vyriausybės veiksmų planas. Į viešumą išmestos reformų idėjos – neišbaigtos ir neracionalios. Vis dar neaišku, kokia bus aukštojo mokslo reforma. Užsimota panaikinti urėdijas, tačiau be šios idėjos daugiau nieko konkretaus nėra.
„Ar jau pamiršome, kaip buvo džiūgaujama, kai buvo draskomas geležinkelių monopolis? Tad kodėl dabar džiaugiamasi, kad bus kuriamas miškų monopolis? Jeigu urėdijos yra partijų lesyklėlės – reikia jas draskyti ir naikinti, bet kam vietoj jų kurti vienas dideles partines (ar kitos politinės jėgos) ėdžias – man visiškai neaišku. O kaip su vaistų kainų mažinimu? Keli pareiškimai, kad reikia kažką daryti, – tik tiek“, – sakė V. Mazuronis.
Seimo dauguma, pasak europarlamentaro, blaškosi ne mažiau nei ministrai: sustabdytas Darbo kodekso įsigaliojimas, pristabdyta policijos reforma, ant plauko pakibo pašto reforma. Tai darbų stabdymas, o ne jų tęsimas ir vykdymas, o alternatyvų ar bent vizijos nematyti.

Pasigedo konkretesnių veiksmų ir sprendimų
„Net ir praėjus šimtui pirmųjų naujosios valdančiosios koalicijos dienų, kol kas matome tik viešai deklaruojamą pasiryžimą reformoms ir plačius užmojus – nuo viešojo sektoriaus pertvarkos iki regionų ekonominio atgaivinimo. Tačiau jokių konkretesnių veiksmų ar sprendimų iki šiol nebuvo“, – teigė „Ūkininko patarėjui“ Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vadovas, partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Jo nuomone, situacijos nekeičia ir pagaliau viešai pristatytas Vyriausybės priemonių planas, kuris, nepaisant bandymų jį ginti, labiau primena mišrainę, o ne aiškų matymą, kaip spręsti opiausias Lietuvos problemas.
„Kai Vyriausybė ir premjeras į Seimą pagaliau atneš konkrečius reformų pasiūlymus, mes, jeigu būsime įtraukti į jų rengimą ir svarstymą, esame pasiruošę būti konstruktyvia opozicija ir paremti Lietuvai svarbiausius darbus. Tačiau kol kas viešojoje erdvėje dominuoja ne kalba apie konkrečius darbus ir reformas, bet su valdančiaisiais susiję džipų ir kailinių skandalai bei keistos ir dažnai populistinės iniciatyvos – nuo fortepijono iki tautinių drabužių. Be to, per pirmąsias šimtą dienų išaiškėjo akivaizdi skirtis tarp Vyriausybės ir Seimo daugumos. Ryškėjanti trintis tarp dviejų „valstiečių“ lyderių ilgainiui gali peraugti į atvirą konfliktą, kai Vyriausybė paramos reformoms, tokioms kaip aukštojo mokslo pertvarka ar valstybės valdomų įmonių jungimas, greičiau sulauks iš opozicijos, o ne iš ją formaliai remiančios daugumos. O tada jau gali iškilti ir pačios koalicijos klausimas, nes dabartinė „valstiečių“ ir socialdemokratų sąjunga neatrodo tvari“, – prognozavo G. Landsbergis.

Koaliciją vadino nelygiaverte
Seimo Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas valdančiąją daugumą taip pat įvardijo kaip nelygiavertę. „Skųsdamiesi, kad „valstiečiai“ nederina su jais savo veiksmų, socialdemokratai neretai imasi opozicijai būdingų priemonių, kviečiasi į frakciją aiškintis ministrus, kartais ir balsuoja kartu su opozicija. Taigi socdemai, kaip valdantieji, nelabai pastebimi.
Kita vertus, aktyvumu nelabai pasižymi ir patys „valstiečiai“. Pirmą kartą Seimo istorijoje svarstant šalies biudžetą nedalyvavo nė vienas jų atstovas. To dar nesu matęs. Matyt, jiems buvo pasakyta, kaip balsuoti, kam tada be reikalo aušinti burnas. Jaučiasi kažkokia komandinė sistema. Prikalbėta daug, o padaryta mažai. Nuostatos neretai kaitaliojamos. Įstatymų leidybos iniciatyvų matome nedaug. Nepavyko iš karto priimti normalaus dirbtinio apvaisinimo įstatymo, atrodo, ilgam yra įstrigęs darbo kodeksas, nerandama sutarimo Trišalėje taryboje.
Valdančiojoje koalicijoje yra protingų žmonių, yra daug sveiko proto svarstant įvairius projektus. Per tą šimtą dienų jie pasirodė nelabai kaip, todėl jų veiklą vertinčiau ketvertuku. Tačiau turiu vilčių, kad ateityje viskas bus geriau, matau tam tikrą potencialą“, – savo įvertinimą „ŪP“ pateikė E. Gentvilas.
Seimo Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis naujojoje Seimo daugumoje pasigedo kai kurių sričių specialistų, žmonių, turinčių didesnę politinę valstybės valdymo patirtį.
„Todėl ir atsiranda klaida po klaidos, kurias paskui reikia taisyti daugelyje sričių: mokesčių sistemoje, žemės ūkyje, kur iškilo grėsmė smulkiesiems ūkininkams. Vienintelis geras dalykas, kad ši valdančioji dauguma nesiėmė naktinių reformų, kaip buvo konservatorių valdymo laikais. Jos darbą vertinčiau šešetu“, – sakė R. Žemaitaitis.

Lieptų kartoti kursą
Politologo Bernaro Ivanovo teigimu, pasaulį vis labiau užvaldo populizmas, kuris neaplenkė ir Lietuvos. Taip jis įvertino valdančiųjų „valstiečių“ kovą su girtavimu ir alkoholizmu.
„Alkoholinių gėrimų kainų didinimas vargu ar įveiks pilstukininkus ir kontrabandininkus. Ne su tais kovojama. Visi šie veiksmai man atrodo parodomieji, su nemaža populizmo doze. Jie neturi nieko bendra su realiais darbais, kurių dabar reikia valstybei“, – sakė „ŪP“ politologas.
Pasak jo, Seime šiuo metu nemažai politikos naujokų ir jiems nelengva persiorientuoti atsidūrus visai kitoje aplinkoje ir spręsti visai kitokias problemas negu iki šiol.
„Puikiai prisimename, kuo baigėsi Arūno Valinsko „prisikėlėlių“, Neringos Venckienės „Drąsos kelio“ partijos politinė karjera. Nenorėčiau, kad tai pasikartotų, nes daugelis į Seimą pateko tik todėl, jog į rinkimus ėjo su populiarumo viršūnėje buvusių Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio vėliavomis. Kaip universiteto docentas į valdančiosios daugumos įskaitų knygelę už tą 100 dienų nepasirašyčiau, liepčiau kartoti kursą“, – ironizavo B. Ivanovas.

Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas

Algimanto SNARSKIO piešinys