Skęstantys laukai – ne vien pačių žemdirbių rūpestis

Rudens lygiadienis į Lietuvą atnešė giedrą, tačiau tai neguodžia žemdirbių, kurių laukai dėl drėgmės pertekliaus tapo neįvažiuojami. Ekstremalią situaciją paskelbė Panevėžio, Biržų, Kupiškio, Rokiškio, Zarasų, Ignalinos, Švenčionių rajonai. Skęsta ir Ukmergės, Naujosios Akmenės, Širvintų, Kėdainių laukai. Situaciją ir kokių veiksmų imasi Žemės ūkio ministerija, kad pagelbėtų žemdirbiams, komentuoja žemės ūkio ministras Bronius MARKAUSKAS.

Padėtis sudėtinga. Bėda ne tik ta, kad dalis derliaus nenuimta, bet ir ta, kad negalima sėti žieminių rapsų, kitų žieminių lauko augalų, nes sėjos terminai jau praėję. Bus mažiau jų pasėta, o žieminiams javams tenka gal apie penktadalį visų pasėlių. Reikia bent savaitės gerų dienų, kad būtų galima į dirvas įvažiuoti. Matome, kad šio rudens problemos nusikelia ir į kitus metus. Nepasėjus žieminių javų, bus mažesnis derlius ir kitais metais, nes vasarojaus derlingumas būna daug mažesnis nei žieminių pasėlių.
Likusius nenuimtus plotus jeigu ir pavyks nukulti, grūdus parduoti bus sudėtinga. Vargu ar jie atitiks net pašariniams grūdams keliamus reikalavimus. Jie yra užkrėsti grybeliu, sudygę varpose. Todėl buvau susitikęs su supirkėjais – kalbinu, kad grūdus supirktų bent biokurui. Kaina juokinga – 40 eurų už toną, bet tai geriau negu nieko, bent atpirks kūlimo išlaidas.
Manome, kad „skęstančiuose“ rajonuose liko nenukulta 30–50 proc. javų. Pasak ekspertų, tokios situacijos nėra buvę per pusšimtį pastarųjų metų. Esame priversti imtis nekasdienių priemonių.
Force majeure paskelbimas žemės ūkyje yra sudėtingas. Pagal esamą metodiką, nenugalimos jėgos aplinkybės pripažįstamos, kai per trumpą laiką iškrinta labai didelis kiekis kritulių. Žemės ūkyje esktremali situacija gali kilti ir dėl neintensyvaus, bet ilgalaikio, 2–3 savaites trunkančio lietaus. Todėl norime peržiūrėti tą metodiką. Jai pakeisti gali prireikti Vyriausybės nutarimo ar net įstatymo. Pagal dabartines force majeure sąlygas formaliai jų neatitinka nė vienas šalies rajonas.
Kreipėmės į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, kitas administruojančias institucijas, kad ūkininkai nebūtų baudžiami dėl įsipareigojimų, kurių jiems nepavyks įvykdyti dėl gamtinių kliūčių. Pvz., yra reikalavimas po baltyminių augalų žieminius javus pasėti tam tikrais terminais, iki spalio vidurio. Gavus paramą iš Kaimo plėtros programos, privalu atitikti ekonominius rodiklius. Jei derlius nenuimtas, neparduotas, kokie gi ekonominiai rodikliai! Daug įvairių reikalavimų, kurių ūkininkai nepajėgs įvykdyti. Galime patikinti, kad šiuo atveju sankcijos nebus taikomos.
Taip pat kalbamės su grūdų supirkėjais dėl išankstinių derliaus supirkimo sutarčių. Jų nevykdantiems ūkininkams gali būti skaičiuojamos baudos. Tariamės, kad jos žemdirbiams nebūtų taikomos.
Seniai diskutuojama dėl rizikų valdymo fondo. Šį rudenį jis labai praverstų. Apie tai neseniai kalbėjomės su Žemės ūkio bendrovių asociacija, Ūkininkų sąjunga. Turėtų rimčiau svarstyti idėją ir patys ūkininkai, nors situacija Lietuvoje skirtinga – vienur tragedija, o kitur ir derlius neblogas, ir pasėta laiku. Šiuo atveju solidarumas tikrai reikalingas: į fondą mokėti visiems ir pagelbėti tiems, kuriems nutiko bėda.
Pradedant kurti rizikų valdymo fondą būtų neblogai sulaukti Europos Komisijos (EK), Europos Parlamento sprendimo dėl naujos finansinės perspektyvos. Manome, atsiras galimybė šiam fondui naudoti europinius pinigus. Dabar jis būtų pusiau privatus – iš ūkininkų, supirkėjų, kitų suinteresuotų asmenų įnašų.
Šią savaitę susitinkame su labiausiai nukentėjusių rajonų merais, žemdirbių atstovais. Su premjeru aplankysime Ukmergės rajoną, apžiūrėsime, kaip atrodo laukai. Savivaldybės salėje susitiksime su žemdirbiais.
„Ūkininko patarėjo“ skaitytojams pranešame gerą naujieną, kad labiausiai nukentėjusiems rajonams nuo spalio 16 d. pradedami mokėti tiesioginių išmokų avansai. Manome, per dešimtadienį jie bus išmokėti.
Praėjusią savaitę kalbėjomės su Latvijos žemės ūkio ministru Janiu Dūnklavu. Kai kurie Latvijos rajonai netgi labiau nukentėję nuo drėgmės pertekliaus nei Lietuvos. Šią savaitę kreipsimės į EK dėl subsidijos, nors vilčių ją gauti mažai. Kad būtų skirta parama, sprendimui turi pritarti dauguma šalių narių, o nukentėjusios yra tik Lietuva ir Latvija. Taip pat prašysime, kad būtų padidintas de minimis pagalbos limitas. Iš nacionalinio biudžeto parama negali būti skiriama tam neturint EK leidimo ir pritarimo. Tikiuosi, kad per mėnesį sulauksime atsakymo.
Prašome ūkininkų kiek įmanoma tiksliau fiksuoti, fotografuoti situaciją, kad galima būtų objektyviai įvertinti nuostolius, teikti pagalbą.

Parengė „ŪP“ korespondentė
Irma DUBOVIČIENĖ