Skola – ne rona…

Ką  šiais laikais reiškia garbės žodis ar gaspadoriškas susitarimas? Vieniems jis reiškia labai daug, kitiems, deja, – nieko. Būtent dėl tokio susitarimo nemalonion padėtin pakliuvo ir į „Ūkininko patarėjo“ redakciją kreipėsi Alytaus r. ūkininkas Albertas Jusas, kurį jau daugiau nei metus pažadais maitino skolos už nupirktas 13 telyčaičių negrąžinantis Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) pirmininkas Jonas Vilionis. Ūkininkui kantrybės taurė persipildė pamačius, kad J. Vilionis pretenduoja į Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininko vietą. „Mane labiausiai papiktino tai, kad jis nori vadovauti žemdirbių savivaldos institucijai. Juk jis neturi nei garbės, nei sąžinės“, – nepasitenkinimo neslėpė ūkininkas.

Pavargo gaudyti vėją laukuose
Pienininkystės ūkiui pusę gyvenimo atidavusiam puniškiui A. Jusui praėjusieji metai buvo ypač skaudūs. Teko likviduoti pavyzdiniu laikomą pieno ūkį, Lietuvos ir užsienio supirkėjams išparduoti 230 pieninių karvių.
Penktadienį ūkininkas paskambino „Ūkininko patarėjui“ ir papasakojo, kad su daugeliu karvių pirkėjų vargo nebūta – visi atsiskaitė laiku. Stambų mišrų ūkį turintis J. Vilionis irgi susidomėjo A. Juso vienmetėmis telyčaitėmis, kurios po įvykusio sandorio praėjusių metų rudenį ir buvo išgabentos į LPGA pirmininko ūkį. Už 13 „galvų“ sutarta 4 089,8 Eur, ši suma nurodyta ir 2015 m. spalį išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje.
Ūkininkas ūkininku pasitikėjo ir, sukirtus rankomis, J. Vilionio prašymu, atsiskaityti sulygo iki praėjusių metų Kalėdų. Tačiau praėjus šventėms pažadas grąžinti pinigus išrūko it naujametis fejerverkas. „Po Naujųjų metų jam paskambinau. Jis žadėjo iki mėnesio pabaigos gavęs pinigus už pieną iškart atsiskaityti. Tačiau vėl viskas liko kaip seniau. Vėliau, balandžio mėnesį, jį sutikau Prienų turguje. Jam besikalbant su kitais žmonėmis norėjau garsiai, visiems girdint, pasakyti apie negrąžintą skolą, tačiau jis paprašė to nedaryti ir nuėjome nuošaliau. Vėl klausiau to paties ir gavau eilinį pažadą – iki mėnesio galo atsiskaitysiu“, – bevaisėmis derybomis nusivylė dzūkas.
Tuštiems pažadams užsitęsus A. Jusas nutarė darsyk priminti apie save ir apsilankyti J. Vilionio ūkyje. Kaip sakoma: prašyk ir tau bus duota, belsk ir bus atidaryta, o šiuo atveju buvo atidaryta, tačiau vietoj davus – pažadėta. A. Jusas pripažįsta esąs kantrus žmogus, ginčą norėjęs spręsti be pykčio ir teismų. „Stengiuosi visada žiūrėti žmogiškai. Suprantu, kad visiems ūkininkams būna sunku. Tačiau per tiek laiko pinigų tikrai galima surasti. Aš jam sakiau: Jonai, grąžink nors po 500 Eur, juk per tam tikrą laiką gali sumokėti ir dalimis“, – tikino pašnekovas pridurdamas, kad net ir delspinigių nesiruošiąs skaičiuoti.
Tačiau po pastarojo vizito LPGA pirmininkas J. Vilionis dingo it į vandenį – į skambučius neatsako, neperskambina ir taip A. Jusas buvo priverstas užantyje nešiotis ne atgautus pinigus, o eilinį pažadą. Tik ar pažadą užsitepsi ant duonos?

Paslaptingas susitarimas
Tikėtina, kad naujame ūkyje įsikūrusios telyčaitės šeimininkui pradeda atsipirkti. Tačiau kada už tai bus atsiskaityta su pirmuoju jų savininku?
„ŪP“ susisiekus su J. Vilioniu ir priminus apie skolą A. Jusui, jis patikino dalį pinigų jau grąžinęs. Paklausus, kokia tiksli pinigų suma jau grąžinta, J. Vilionis skaičių neįvardijo.
J. Vilionis gynėsi esą negauna pinigų nei už primelžtą pieną, nei už užaugintą mėsą ir grūdus. „Dabar gausime išmokas ir atiduosime. Įsiskolinimų yra ir bankams, visiems reikia užmokėti, tačiau taip neišeina… Mes su juo atsiskaitysime“, – dar sykį žadėjo vėliau pridėdamas, kad tai tik jųdviejų reikalai ir spaudai aiškintis neketinąs. „Jis turi šnekėti su manimi, bet ne per „Ūkininko patarėją“, – teigė J. Vilionis. – Mes bendravome ir bendrausime, nėra jokios problemos. Čia buvo visai kiti dalykai, buvo visai kitaip susišnekėta… Negaliu nei aš, nei jis dūšios išlieti“, – paslaptingai kalbėjo jis, o dėl praleistų A. Juso skambučių teisinosi užimta darbotvarke, tikindamas, kad tai atsitiktinumas ir bendrauti su ūkininku neatsisakantis.
Pasiteiravus, ar toks elgesys yra pateisinamas pretenduojant į garbingą ŽŪR pirmininko vietą, kandidatas per daug nesiteisino: „Na, gerai, parašykite, kad neatidaviau skolos, ir kas iš to? Taigi daug kas dabar neatiduoda. Ir man dar neatiduoda. Yra atvejų, kai man neatiduoda penkerius šešerius metus, na, ir ką?“

Spauda „išgydė“
Pirmadienio ankstų rytą susisiekus su A. Jusu jis džiaugėsi, kad įsikišus „Ūkininko patarėjui“ reikalai pagaliau pajudėjo. „Vakar jis man paskambino ir buvome susitikę. 1 500 Eur jau grąžino ir pasirašė pasižadėjimą, kad iki Kalėdų grąžins dar 1 500 Eur, o iki sausio 15 d. atiduos likusius pinigus“, – pralaužtais derybų ledais džiaugėsi žemdirbys.
Pasidomėjus, ar tarp jųdviejų tikrai galiojo J. Vilionio minėtas mįslingas susitarimas, A. Jusas neigė ir dar pridėjo, kad jokia skolos dalis jam per visą tą laiką nebuvo grąžinta. „Susitikus su juo sakiau: Jonai, laikraščiuose kalbi apie orumą, bet pirmiausia turi pasižiūrėti į save. Viską jam gražiai išdėsčiau, kad taip niekas nesielgia. Reikalai pajudėjo – labai jums ačiū“, – dėkojo ilgametis „Ūkininko patarėjo“ skaitytojas, nuo gyvulininkystės perėjęs į augalininkystę, A. Jusas.
Alberto Juso atsiųstoje PVM sąskaitoje faktūroje matyti, kad už 13 telyčaičių buvo sutarta 4 089,8 Eur suma, kurią Jonas Vilionis delsė grąžinti daugiau nei metus.

Monika KAZLAUSKAITĖ
„ŪP“ korespondentė

Algimanto SNARSKIO piešinys

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.