Šluboms įstatymo nuostatoms reikia ramentų

Rasa PRASCEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Šalyje vėl ėmus aktyvėti nekilnojamojo turto rinkai, neabejotinai padaugės ir žemės pirkimo bei pardavimo sandorių, tačiau už šių sandorių teisėtumą atsakingi notarai tvirtina, jog nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojusios naujos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatos „paleido paukštelį“, kurį uždaryti atgal į narvelį bus labai sunku.
Naujojo dokumento idėja, sakytum, kilni – šis teisės aktas turėjo sumažinti galimybę įsigyti daugiau žemės tiek vienam asmeniui, tiek susijusioms asmenų grupėms, taigi pažaboti korupciją parceliuojant valstybinę žemę, apmalšinti „latifundininkų“ bei „sofininkų“ apetitą ir padėti atsistoti ant kojų smulkiesiems bei vidutiniams ūkiams.
Tačiau dar nė mėnesiui nepraėjus nuo įstatymo įsigaliojimo pradžios jau yra aišku, kad projekto rengėjai neužkirto kelio žemę perleisti iš vienų rankų į kitas, įstatymą apeinant, bent porai mėnesių sustabdė žemės rinkos judėjimą, į notarų ir jų klientų santykius įnešė nemažai painiavos. O absurdiškiausia, kad be kaimyno sutikimo šiandien žmogus žemės negali perleisti net tikram savo broliui!

Biurokratiniai svarsčiai prie kojų 
Pagal naująjį Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, pirmenybę įsigyti žemės plotą turi kaimyninių žemių savininkai ir tam tikrais atvejais – valstybė. Bendras iš valstybės įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas neturi būti didesnis kaip 300 ha, o bendras visiems susijusiems asmenims priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įgytos žemės ūkio paskirties plotas negali būti didesnis kaip 500 ha.
Iki 2013 m. gruodžio 31 d. galiojęs teisinis reglamentavimas leisdavo vienam asmeniui įsigyti iki 500 ha žemės ūkio paskirties žemės, tačiau asmuo galėjo steigti įmones ir per kiekvieną iš jų įsigyti dar po 500 ha, taip pat žemę galėjo įsigyti jo sutuoktinis.
Lietuvos notarų rūmų specialistų teigimu, apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą turi būti pranešama Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie ŽŪM teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. Pranešimas gali būti pateikiamas ir per notarą.
Pranešime apie sprendimą parduoti žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti sklypo naudotoją (naudotojus), jeigu žemės sklypą naudoja kitas asmuo, ir pardavimo sąlygas. NŽT teritorinis padalinys apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą turintiems asmenims (žemės sklypo naudotojui, asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, savivaldybės administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui). Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės vardu) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti NŽT teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos.
Jei pirmumo teisę pirkti žemės sklypą turintys asmenys pageidauja įsigyti žemės sklypą, NŽT teritorinis padalinys ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pasibaigimo dienos išduoda pažymą, kad šis žemės sklypas parduodamas nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui.  Jei pirmumo teisę turintys asmenys atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo jį pirkti, NŽT teritorinis padalinys ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pasibaigimo dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti, ir žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims.
Kai parduodama bendrosios nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis, pranešimas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį NŽT teritoriniam padaliniui pateikiamas tik tuo atveju, jeigu Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti žemės sklypą nepasinaudoja žemės sklypo bendraturtis.
Ši tvarka netaikoma parduodant sodininkų bendrijų sodų žemės sklypus.

Emigracija nenumatyta
Taigi viskas būtų lyg ir aišku, tačiau notarai prognozuoja, kad tais atvejais, kai žemės sklypo bendrasavininkis ar kaimynas yra išvykę gyventi į užsienį, nesusipratimų kils neišvengiamai, nes naujasis teisės aktas nenumato tvarkos, kaip turi būti pranešama pirmumo teisę turintiems asmenims apie sprendimą parduoti žemės sklypą, kai šie asmenys gyvena svetur. Tačiau jie bet kada galės savo skundais užversti teismus, jei sandoris bus įvykęs be jų žinios.
Taip pat notarai skaičiuoja, kad žemės pirkimo ir pardavimo sandorių trukmė neišvengiamai pailgės.
NŽT teritorinis padalinys apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu turi pranešti pirmumo teisę turintiems asmenims. Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės vardu) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti NŽT teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos.
NŽT teritorinis padalinys ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pasibaigimo dienos, privalo išduoti pažymą, kad šis žemės sklypas parduodamas pirmumo teisę turinčiam pirkti asmeniui arba pažymą, kad siūlomo parduoti žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti, ir žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims.
Taigi žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo trukmė pailgės mažiausiai 25 darbo dienomis.

Pajamos iš poezijos – į deklaraciją
Nuo šiol žemės ūkio paskirties žemės pirkėjas privalo užpildyti deklaraciją, kurioje turi nurodyti pajamų, už kurias perka žemę, kilmę, kiek asmuo turi žemės, kiek jos perka bei už kokią kainą. Taip pat jis turės nurodyti sutuoktinių bei nepilnamečių vaikų turimus žemės plotus, juridinių asmenų, kuriuose įgijėjas, jo sutuoktinis ar nepilnamečiai vaikai turi tiesioginę ar netiesioginę įtaką, turimą žemę.
Taigi į Žemės ūkio paskirties įstatymą „įkeltas“ ir Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo elementas. Tačiau, jeigu žmogus sutaupė pinigų 1 ha įsigyti, pavyzdžiui, daug metų rašydamas poeziją į periodinę spaudą, sunku įsivaizduoti, kiek ir kokių pažymų jam teks gauti, norint tai įrodyti.
Juk ir iki šiol, jei sudaromo žemės ūkio paskirties žemės sklypo (-ų) perleidimo sandorio suma vienkartine operacija ar keliomis tarpusavyje susijusiomis operacijomis grynaisiais pinigais viršijo 15 tūkst. eurų (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta), pirkėjas privalėjo nurodyti lėšų, už kurias įsigyjamas žemės sklypas, įsigijimo šaltinius.

saulius_buceviciusNėra žemės  yra akcijos ir pajai
Beje, naujosios įstatymo nuostatos galioja tik įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės sklypus, o žemės sklypus turinčių bendrovių akcijų ar pajų perleidimas, nepriklausomai nuo to, kiek žemės įmonei priklauso, nebus reglamentuojamas. Tai reiškia, kad įsigaliojus įstatymo pakeitimams tiek Lietuvos, tiek užsienio subjektai gali ir toliau nevaržomai pirkti žemės ūkio paskirties žemę turinčių bendrovių akcijas ar pajus.
„Ūkininko patarėjo“ kalbintas Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius teigė, jog politikai ir patys mato Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo spragas. Todėl skubos tvarka buvo sušauktas išplėstinis Kaimo reikalų komiteto posėdis, kuriame dalyvavo ir atsakingi ŽŪM atstovai. Artimiausiu laiku, atsižvelgiant į visuomenės pastabas, bus parengtas naujas projektas, kurį Seimas turėtų patvirtinti kovo pradžioje startuosiančioje pavasario sesijoje.

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.