Smulkiesiems ūkininkams – musė, ir ta per pusę

Anksčiau Vyriausybė net prievarta ketino įsiūlyti 120 mln. eurų pieno perdirbėjams multimilijonieriams (penkioms Lietuvos rinkoje viešpataujančioms pieninėms) dėl pandemijos jų patirtai žalai kompensuoti. Dabar Seimas dar beveik per pusę sumažino iš pradžių numatytą irgi labai menką, simbolišką paramą nuo tos pačios krizės nukentėjusioms kelioms dešimtims tūkstančių smulkiųjų ūkininkų. O juk politikai nuolat kalba, kad smulkieji šeimų ūkiai – tvirtas pamatas, ant kurio laikosi Lietuvos žemės ūkis.

close up of senior woman hands holding moneyPo subraukymų nieko neliko

Seimas šią savaitę patvirtino naująsias Užimtumo įstatymo pataisas. Projektas labai sunkiai skynėsi kelią. Jį subraukė Vyriausybė, Finansų ministerija. Galų gale po visų papildymų, siūlymų, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto, Teisės departamento išvadų tie, kuriems buvo sugalvotos išmokos, liko it musę kandę. Ir tos tik pusę. Smulkieji iš biudžeto sulauks ne 20 mln. eurų, kaip buvo planuojama anksčiau, bet tik 12 mln. Maždaug 30 tūkst. ūkininkų, netekusių darbo arba įsiregistravusių bedarbiais, gaus tik vienkartinę 200 eurų išmoką.

Pagal ankstesnį įstatymo pataisų variantą jiems būtų išmokėta 400 eurų siekianti dviejų karantino mėnesių kompensacija. Trijų karantino mėnesių (kovo, balandžio, gegužės) po 200 eurų subsidijos pasieks 9 tūkst. ūkininkų, dirbančių ir gaunančių minimaliai algai prilygstančias pajamas. Anksčiau siūlyta šiems ūkininkams namudininkams mokėti subsidijas penkis mėnesius – tris karantino ir du po jo.

Truputį palankesnis projektas

Užimtumo įstatymo pataisų autorius Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas Tomas Tomilinas su kolegomis parlamentarais birželio 10 d. Seimo posėdžių sekretoriate buvo įregistravęs šiek tiek palankesnį mažiesiems žemdirbiams įstatymo projektą. 400 eurų dviejų karantino mėnesių subsidija būtų mokama ne didesnių nei 4 ekonominio dydžio vienetai (EDV) ūkių šeimininkams, deklaravusiems pasėlius arba turintiems bent vieną sąlyginį gyvulį, gyvenantiems kaime ir negaunantiems nei nedarbo draudimo, nei savarankiškai dirbančiojo išmokos. Nuo gegužės vidurio iki rugpjūčio pirmosios pusės po 200 Eur priklausytų tik uždirbantiems ne daugiau kaip minimalią algą.

Tinkamų gauti paramą daugiau

4 EDV nesiekiančiame ūkyje gali būti iki 11 melžiamų karvių arba auginama iki 17 ha kviečių, jo šeimininkų pajamos per metus negali peršokti 8 tūkst.700 Eur, o pelnas – 4 tūkst. 800 Eur. „Sodros“ duomenimis, 2018 m. Lietuvoje buvo beveik 152 tūkst. mažesnių nei 4 EDV ūkių, pusė jų savininkų – pensininkai.

Valstybės subsidija iki šiol buvo mokama savarankiškai uždirbantiems šiek tiek didesnes nei minimali alga pajamas asmenims ir dar ne vidutiniams žemdirbiams, kurių ūkis didesnis negu 4 EDV.

morning portrait of farmer in field against wheat balesSumažėjo socialinės neteisybės

„Išmokų smulkiesiems nelyginkite su perdirbėjams siūlytu šimtu milijonų eurų. Ten buvo pagalba verslui, čia – socialinė parama. Ir ūkininkams, ir kepėjams, kirpėjams. Visiems savarankiškai dirbantiems, dažniausiai vien savo jėgomis pasikliaujantiems verslininkams. Užkamšius įstatymo spragas, sumažėjo socialinės neteisybės, atitaisyta skriauda labai dideliam kaimo žmonių sluoksniui. Parama smulkiesiems nuo 20 mln. eurų susitraukė iki 12 mln. eurų po parlamentarų derybų su Vyriausybe. Finansų ministeriją galima suprasti. Jai labai nesinori judinti sunkiai sudaryto biudžeto. Neapsiverčia liežuvis ką nors kaltinti. Žemės ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos mums geranoriškai padėjo išlaisvinti mažuosius ūkius iš užmaršties“, –„Ūkininko patarėjui“ sakė T. Tomilinas.

Atsijojo apsimetėlius

Anot parlamentaro, jis neketino žūtbūt išreikalauti iš finansų ministro Viliaus Šapokos kuo daugiau pinigų.

„Mano tikslas buvo kitas – įrodyti, kad valstybė gali pastebėti ir mažuosius pusiau natūrinius ūkelius. Parlamentaras Aurimas Gaidžiūnas įtarė, kad parama pasinaudos ir vadinamieji „sofos“ ūkininkai. Jų žemę dirba kiti. Suradome priemonių, kaip atsijoti apsimetėlius. Padės į įstatymą sudėti saugikliai. Bet tai yra tik trumpalaikis sprendimas. Savo darbą padariau. Toliau dėl savo teisių tegul kovoja patys ūkininkai. Žemės ūkio lėšos skirstomos nelabai gerai. Procesą reikia tobulinti. Pažįstu daugumą žemės ūkio lyderių. Neryžtingi. Dažniausiai jų balsas Dangaus (valstybės įstaigų) nepasiekia“, – apgailestavo T. Tomilinas.

Masiškumas – XX amžiaus ypatybė

Seimo narys ragina suvokti smulkiųjų ūkininkų svarbą globaliai, filosofiškai.

„Tokie ūkiai nėra labai našūs ir negamina tiek daug produkcijos, kaip stambieji žemės ūkio kompleksai, bet masiškumas – atgyvenusi XX amžiaus ypatybė.

Specializacija, individualumas, prekių unikalumas yra XXI amžiaus produkcijos gamybos esmė. Šie žmonės galbūt laiko per mažai karvių, bet sugeba ir patys apsirūpinti maisto produktais, kitomis prekėmis, ir giminėms, kaimynams turi ką padovanoti, nebrangiai parduoti. Pagal senas tėvų, senelių tradicijas ūkininkaujantys kaimų gyventojai gamina ne tik daiktus arba maistą. Jie augina vaikus, rūpinasi aplinka, tvarko ją“, – vardijo T. Tomilinas.

Pristabdo kaimo pražūtį

Parlamentaro nuomone, tokie mažiau chemizuoti daugiafunkciai ūkeliai silpniau alina dirvožemį, neteršia vandenų. „Bet didžiausia mūsų kaimo nelaimė – tuštėjančios, išmirštančios sodybos, į miestus ir užsienį visiems laikams iškeliaujantis jaunimas. XXI amžiaus ekonomika suteikia galimybę pristabdyti kaimo pražūtį. XX amžiuje iš kaimo nuolat buvo bėgama – kaimiečiai gelbėjosi nuo politinių tremčių, priverstinės kolektyvizacijos, neapgalvotos urbanizacijos. Šiandien ekonomikos proveržis neįsivaizduojamas be nedidelių šeimos ūkių, rankomis gaminančių išskirtinės kokybės, labai paklausius produktus (sūrius, uogienes, raugintas daržoves, kumpius, skilandžius) iš ekologiškai išaugintų daržovių, vaisių, pašarais be technologinių priedų ir antibiotikų nupenėtų gyvulių mėsos“, – samprotavo Seimo narys T. Tomilinas.

Politikų priešiškumas ūkininkams

Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis priminė, kad iki šių Užimtumo įstatymo pataisų Lietuvos teisės aktai apskritai nenumatė namudininkams jokios socialinės vienkartinės paramos.

„20 mln., žinoma, būtų geriau. Mažiesiems ūkiams, kurie ne tik per pandemijas, bet visada lieka labiausiai nuskriausti, kiekvienas pagalbos euras reikalingas, laukiamas. Dėl to, kad bendra išmokų suma sumažėjo iki 12 mln. eurų, kaltas kai kurių politinių personų godumas, nuolatinis, neblėstantis priešiškumas ūkininkams. Tokių veikėjų elgesį pavadinti nehumanišku būtų per švelnu. Bet ačiū Seimui ir už tiek. Sveikinu 88 parlamentarus, pritarusius įstatymo pataisoms, už stiprią politinę valią“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo S. Dimaitis.

Proginės išmokos šildo trumpai

Dr. Gediminas RADZEVIČIUS

Europos regioninės politikos instituto direktorius

Tokios, pasakyčiau, proginės, kažkodėl 200 eurų, nei daugiau, nei mažiau, siekiančios išmokos ūkininkams, pensininkams, daug vaikų auginantiems tėveliams šildo gavėjus labai trumpai.

Kiek girdėjau, Vyriausybės nuostata tokia: kiekvienam ūkininkui, maisto pramonės įmonei visiškai arba iš dalies atlyginami to laikotarpio, kai pandemija varžė jų veiklą, nuostoliai.

Mažieji ūkininkai ir anksčiau nebuvo visiškai beteisiai. 4 EDV nesiekiančių ūkių savininkai visai atleisti nuo valstybinio socialinio draudimo įmokų, dar naudojasi įvairiomis kitomis mokestinėmis lengvatomis.

Perdirbimo įmonėms per koronaviruso pandemiją taip pat buvo ne pyragai. Jos irgi svarbios, reikalingos. Sukuria nemažai darbo vietų, reguliariai superka ūkininkų žaliavas (pieną, mėsą). Aišku, mažieji pieno gamintojai retai susitaria su perdirbėjais dėl produkcijos supirkimo kainų, bet čia jau kita tema.

Kai per pandemiją lietuviškas eksportas buvo suparalyžiuotas, perdirbėjams pasidarė sunku rasti pirkėjų savo produkcijai. Vienu metu net kilo tikra grėsmė, kad galėjo sustoti trečdalis Lietuvos pieno pramonės. Mažai trūko, kad būtų pradėta masiškai atleidinėti pieno pramonės darbuotojus. Kas trečias galėjo netekti darbo. Visoje Lietuvoje pragyvenimo šaltinį būtų praradę apie 1 tūkst. buvusių pieno pramonės darbuotojų.

Vyriausybė teisingai daro, kad palaiko ir perdirbėjus. Bet turėtų padėti ne tik kelioms didžiausioms įmonėms.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas