Smulkus gamintojas ir pirkėjas – ar lengva vienam surasti kitą?

Kaimuose mažėjant, o miesteliuose ir visai išnykus smulkiems žemės ūkio produktų gamintojams, tų miestelių bei stambesnių gyvenviečių žmonės tapo netinkamos žemės ūkio politikos įkaitais. ŪP kalbinti seniūnai tvirtino, kad savų gyvulių nelaikantiems gyventojams poreikis įsigyti natūralių produktų niekur nedingo, tačiau jų arba nebeliko, arba tiesiog nėra vietų, kur juos būtų galima pardavinėti ir jų nusipirkti. Neretai sūrininkai ar kiti natūralių produktų gamintojai rinkos ieško stambesniuose miestuose, kurortuose, o gyvenvietėse gyvulių nebelaikantys žmonės lieka it musę kandę.

Ieškojo sūrio smuikininkui

Platelių seniūnė Danutė Rapolavičienė pripažino, kad jų miestelyje nusipirkti namuose gamintą sūrį yra tikras iššūkis. „Plateliuose turime tokį turgelį, kuris pastatytas bendruomenės, jam jau reikia remonto. Nemažai metų ketvirtadieniais vykdavo turgūs, žmonės suvažiuodavo su sūriais ir kitais žemės ūkio produktais. Dabar yra tokia problema – labai sumažėjo tuos sūrius gaminančių žmonių. Plateliuose yra daug kaimo turizmo sodybų, vasarą jose įsikuria poilsiautojų. Jų poreikiams tenkinti sodybos arba turi savo gyvulių, arba susiranda savo tiekėją. Todėl atsitiktiniam pirkėjui pas mus vasarą gauti nusipirkti tokių produktų, kai kaimo turizmo sodybos užimtos ir pilna poilsiautojų, yra nemenka užduotis. Jei aš panorėčiau nusipirkti kažko tokio, reikėtų gerai paieškoti, paprašyti ir palaukti. Pas mus koncertuoti buvo atvažiavęs vienas smuikininkas. Pamanėme, reikia jam medaus ir naminį sūrį padovanoti. Teko važiuoti pas žmogų į kaimą, prašyti, kad, būkite geras, čia toks skubus atvejis… Ši produkcija tikrai yra išperkama, pirkėjai turi savo tiekėjus“, – pasakojo D. Rapolavičienė.

Paklausta, ar jų turgelis šioje srityje dar atlieka kokį vaidmenį, seniūnė pripažino, kad jis labiau tarnauja girtuokliams.

„Prie parduotuvės stovi paviljoniukas, jis reikalauja remonto. Anksčiau čia tikrai stovėdavo moterų su sūriais, atvažiuodavo iš Gintališkės ir kitų kaimų. Dabar tylu ramu. Vienos galbūt jau iškeliavo anapilin, kitos sveikatos nebeturi. O tos, kurios jaunesnės ir dar išlaikė vieną kitą karvutę, parduoda iš namų ar pagal išankstinius užsakymus.

Visa numerį skaitykite ŪP nr. 121, p. 1-3

Juozas SKRIPKAUSKAS

ŪP korespondentas