Su galingesniu bylinėtis – geležines klumpes sudėvėti

P. Šonta nesutinka, kad jo byla būtų stabdoma, svarsto galimybę kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

„Ūkininko patarėjas“ toliau stebi žemdirbiams ir kitiems žemės savininkams aktualią precedento neturinčią istoriją, kaip Joniškio rajono gyventojas Petras Šonta siekia prisiteisti piniginę kompensaciją iš „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) už jo žemėje esančius bendrovės elektros įrenginius. Po to, kai Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad žmogaus pretenzijos yra pagrįstos, ir bylą antrą kartą grąžino nagrinėti žemesnės instancijos teismui, P. Šonta buvo įsitikinęs, kad po daugelio metų šioje byloje pagaliau bus padėtas taškas. Tačiau ne. Panašiai kaip pasakoje: kad pasiektum tikslą, turi sudėvėti geležines klumpes.

Nuo VST iki ESO
Anksčiau P. Šonta ūkininkavo, o dabar yra pensininkas. Jau dešimt metų, kai namuose nutrūko elektros tiekimas – nuo tada, kai žemės savininkas kreipėsi į AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ (VST) dėl elektros energijos tiekimo sutarties sudarymo servituto pagrindu.
Tuomet principingas vyras nusprendė pradėti bylinėtis. Penkerius metus sugaišo, kol Temidės sargai ėmėsi „elektros stulpų“ bylos. VST tapo LESTO, o pastaroji peraugo į ESO. Tai stambiausia valstybės įmonė (valstybei tenka 94,98 proc.), ji sudaro 40,6 proc. visų valstybės valdomų įmonių akcijų rinkos vertės… Vyras suprato, kad bylinėdamasis su galinga įmone, kurios pusėje stipriausi advokatai ir koziriai (ką reiškia jau viešojo intereso argumentas), stoja į nusivylimų kupiną kelią.
Drąsino suvokimas, kad jis atstovauja ne vien savo, bet ir kitų žemės savininkų interesams. Vėliau, kai garsas pasklido po Lietuvą, lietuvį susirado ir bylos detalėmis domėjosi ne vienas žemdirbys. Atsirado tokių, kurie ryžosi pasekti jo pėdomis. Byla ne kartą buvo atsidūrusi aklavietėje.
Po 2015 m. balandžio Aukščiaujo Teismo sprendimas paskatino žemesnės instancijos teismą pakartotinai atversti bylą, skirti turto vertinimo ekspertizę, kad būtų nustatyta, kiek nuvertėja nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas dėl to, kad jame yra elektros skirstymo pastotė su 19 stulpų.
Po šių metų vasario Aukščiausiojo Teismo nutarties atrodė, kad visi atsakymai jau čia pat – joniškiečio pretenzijos yra teisėtos: atlygio už servitutu apsunkintus žemės sklypus turi teisę prašyti ne tik naujai įsigijusieji žemę, bet ir iki 2004 m. liepos (tuomet įsigaliojo tokios Elektros energetikos įstatymo nuostatos) sklypus įsigiję savininkai. Kitoks teisės aktų aiškinimas prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

Vyriausybė rengs metodiką
Pavasaris viltis žadino, vėlyvas ruduo vėl atnešė nusivylimą.
Vilniaus apygardos teismo posėdis, kai turėjo būti sprendžiama, kokia turi būti kompensacija nuostoliams dėl servituto atlyginti, buvo itin trumpas. Tai nulėmė ESO ant stalo paklotas koziris – tiksliau, žodinis prašymas bylą sustabdyti.
Mat nuo lapkričio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Elektros energetikos įstatymas. Energetikos ministerija jį inicijavo siekdama „užtikrinti elektros vartotojų interesus“ ir nustatyti vienodą kompensacijos apskaičiavimo metodiką, kad esą būtų išvengta „nepagrįsto ir nekontroliuojamo elektros persiuntimo ir skirstymo paslaugos brangimo“.
Vyriausybė pagal šį įstatymą įpareigota iki kitų metų gegužės 1 d. nustatyti ir patvirtinti metodiką maksimaliai kompensacijai nustatyti. Ketinama atsižvelgti į sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertę ir nuostolius, patiriamus praradus galimybę pagal pagrindinę paskirtį naudoti žemės sklypą. Tokios metodikos parengimas reikalauja daug laiko, nes, be kita ko, būtina nustatyti, kaip kompensacijos atsilieps elektros energijos tarifams.
ESO valdo apie 3 mln. vnt. elektros įrenginių, kurie visi yra įrengti bendrovei nepriklausančioje žemėje, net 75 proc. jų įrengti iki 2004 m.
Teismas pritarė. Tegul P. Šon­ta dėl kompensacijos palaukia iki kitų metų gegužės, kai bus nustatyta vienodi tokių kompensacijų apskaičiavimo principai ir išvengta galimo piktnaudžiavimo.

Tai yra vilkinimas
P. Šonta sako, kad jo atvejis yra geriausias pavyzdys, kaip teismai siekia padaryti galą bylų vilkinimui.
Ieškinys pareikštas daugiau nei prieš penkerius metus. Aukščiausiasis Teismas jau du kartus grąžino bylą nagrinėti pakartotinai. Apeliacine tvarka byla nagrinėjama trečią kartą. Pensininkas svarsto, kad ginčo nagrinėjimas krypsta taip, jog verta svarstyti apie kreipimąsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
Joniškio rajono gyventojui akivaizdu, kad vilkinimu yra suinteresuotas ESO. Ne be reikalo su prašymu stabdyti bylą buvo delsiama iki pat posėdžio, nors Seimas aktualius teisės akto pakeitimus priėmė dar liepos pradžioje.
Ar Vyriausybės ketinimas ateityje rengti kompensacijų nustatymo metodiką yra rimta priežastis stabdyti bylos nagrinėjimą? Joks teisininkas nedrįstų teigti, kad bylos būtų neįmanoma išnagrinėti teisindamasis teisės aktų trūkumu, neva dar reikėtų laukti jų priėmimo.
„Turiu teisę savo nuožiūra rinktis, ar laukti, kol galbūt įsigalios teisės aktai, pagal kuriuos nuostoliai dėl servituto nustatymo galės būti atlyginami neteismine tvarka, ar prašyti teismo priteisti nuostolių atlyginimą pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą. Ir renkuosi pastarąjį variantą“, – P. Šonta nebenori laukti kitų metų gegužės, kai numatoma parengti metodiką.

Irma DUBOVIČIENĖ
ŪP korespondentė