Suomių pamokos lėtesniems lietuviams

Priekulės (Klaipėdos r.) bitininkai garbiam savo krašto svečiui parengę suvenyrinius aviliukus su „įdaru“ – poros kilogramų medaus stiklainiu.

Neseniai su šalies ūkininkų grupe teko lankytis Suomijoje. Nors į tą šalį vykome žemės ūkio technikos ir grūdų džiovinimo įrangos reikalais, neiškenčiau nepasidomėjęs bičių produktų pasiūla vartotojui. Mus priėmusių ūkių bei įmonių šeimininkai teigė, kad suomis maistą perka tik iš suomio ir prioritetą teikia suomiškam gaminiui. Skirtingai nuo lietuvių, suomiai civilizuotai išsprendę nacionalinių maisto produktų (duonos, pieno, žuvų, mėsos, daržovių) pateikimo vartotojui klausimą. Kiek ilgiau užtruko medaus – kaip išskirtinės vertės produkto – pristatymas, kuriam prireikė ne vieno dešimtmečio.

Helsinkio universiteto Bitininkystės fakulteto prof. Kari Koivulechto nuo 1974 m. studentams skaito paskaitas apie bičių ūkį, yra Europos medaus gamintojų ir tiekėjų asociacijos prezidentas, taip pat vadovauja Europos Komisijos bitininkystės darbo grupei. Už savo aktyvią veiklą, parengtą leidinį „Medaus knyga“ jis gavo Tarptautinės bitininkų federacijos („Apimondia“) aukso medalį. Pastarųjų metų K. Koivulechto uždavinys – diegti bitininkavimo ir medaus pateikimo vartotojui kultūrą. Savo veikloje profesorius remiasi bitininkystės ir maisto srities mokslininkų atliktais tyrimais.
Ypatingas dėmesys skiriamas medaus pakuotėms. Praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje suomių bitininkai savo ūkių produkciją pateikdavo pusės litro indeliuose. Pastaruoju metu populiaru žiedų medų pateikti popieriniuose ar plastiko indeliuose. Kai kurių rūšių medaus suomiai atsiveža iš Argentinos, Meksikos, Tailando, Italijos, Rumunijos, tačiau patraukliai supilstę jį vėliau išveža į trečiąsias šalis.
Prof. K. Koivulechto pagal konsistenciją medų skirsto į kietą (susikristalizavusį) ir skystą. Šie parametrai priklauso nuo medaus geografinės kilmės. Kitas medaus skirstymas – pagal spalvą. Medus būna tamsus arba šviesus. Pirmasis pasižymi aštresniu aromatu, antrasis – švelniu. Rūšiniam medui suomiai turi patvirtintą kokybės ženklą „Fair Trade“ (aiškinama kaip „teisinga ir sąžininga prekyba“). Toks medus privalo būti surinktas švarioje, ekologiškoje aplinkoje, neturėti skonio priedų. Paklausus yra medus, praturtintas eteriniais aliejais (eukalipto, mentolio, citrinos).
Prof. K. Koivulechto sukurta asociacija rūpinasi medaus populiarinimu. Rengiamos šventės bei mugės „Medus – gamtos duotas gyvenimo eliksyras“, „Medus ir grožis“, „Medus ir sportas“, „Medus vaikams“ ir pan. Po visuomenės apklausų suomiai medaus vartojimą pagal populiarumą išdėstę į penkias pakopas: natūralus saldiklis, vegetariškas maistas, ligų prevencijos priemonė, skirtas eksperimentinių receptų patiekalams, natūralus organizmo stimuliatorius (maisto papildas).

Puslapį parengė „ŪP“ korespondentas Justinas ADOMAITIS

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.