Svajonė – 100 ha. „Agrolit“ veikla ir žieminių šiltnamių plėtra – ranka rankon

Norėdama ne tik išsaugoti, bet ir didinti žieminių šiltnamių produkcijos kiekius ir kokybę, tinkamai realizuoti derlių, konkuruoti su kitų ES šalių šiltnamių įmonėmis, Lietuvos šiltnamių asociacija (LŠA) prieš penkerius metus įregistravo kooperatyvą „Agrolit“. Jį įkūrė AB „Kietaviškių gausa“, UAB „Kauno šiltadaržiai“, „Kėdainių gėlių“ daržininkystės padalinys ir ūkininkai Audrius Juška bei Algimantas Žemaitis.
Apie kooperatyvo „Agrolit“ patirtis bei darbų perspektyvas su jo pirmininku Viliumi JUNDULU kalbasi „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Vanda BARONYTĖ.

– Apie kooperatyvo įkūrimą šiltnamių įmonių vadovai kalbėjo daugiau kaip dešimt metų. Kas paskatino jį suburti?
– Ne paslaptis, kooperatyvo veikla garantuoja mažesnes sąnaudas produkcijai realizuoti, lengvesnes konkurencijos sąlygas rinkoje, ES paramą ir kitas galimybes sektoriaus plėtrai. Kai dėl E. coli bakterijos šiltnamiai patyrė per 3 mln. Lt nuostolių ir kompensacijų iš ES negavo nė lito, dirbantieji šiame sektoriuje buvo šokiruoti: parama „nuplaukė“ dėl nesukurtos gamintojų grupės. Be to, reikėjo galvoti apie 2014–2020 metų laikotarpį, nes gamintojų grupėms ir organizacijoms tuo metu numatyta kur kas didesnė ES fondų parama.
– Pradžia visada sunki, bet penkeri metai – pats tinkamiausias laikotarpis „Agrolit“ veiklai įvertinti?
– Matavimo sistemos veiklai įvertinti nėra, tačiau darbų apimtis apibrėžia realizuotos produkcijos kiekiai.
Nors ir šiuo laikotarpiu kainos ir tonos kito neproporcingai: lėmė paklausos ir pasiūlos santykis laisvoje rinkoje. Trumpavaisių agurkų kainos svyravo 0,82–0,87 Eur/kg. 2012 m. jų realizuota 2,5 tūkst. t, šiemet, pagausėjus kooperatyvo narių, – 4,8 tūkst. t. Ilgavaisių agurkų kiekiai smarkiai sumažėjo dėl prasidėjusios „Kietaviškių gausos“ modernizacijos: nuo 1,7 tūkst. t 2012 m. iki 720 t šiemet. Atitinkamai mažėjo ir pomidorų kiekiai – nuo 1,7 tūkst. t iki 1,6 tūkst. t.
– Dažnai pabrėžiama lietuviškų šiltnaminių daržovių kokybė, tačiau prekybos centrų lentynose jos dažniausiai žymimos antra klase…
– Pagal ES reikalavimus ekstra klasės daržovės turi būti idealiai vienodo dydžio, sunokimo, be pažeidimų, keliama daugybė kitų reikalavimų. Pirmos klasės daržovėms reikalavimai 10 proc. mažesni, palyginti su ekstra klase, o antros klasės – 10 proc. mažesni, palyginti su pirma klase. Jau šiltnamių sandėliuose produkcijai taikoma antra klasė, o nestandartinę produkcija augintojai vartotojams parduoda patys.
– Užsiminėte apie kooperatyvo narių gausėjimą. Kas per tuos penkerius metus papildė jūsų gretas?
– Prie buvusių narių – AB „Kietaviškių gausa“, „Kėdainių gėlių“ daržininkystės padalinys (dabar UAB „Agro šiltnamiai“, ūkininkų Audriaus Juškos (Anykščių r.), Algimanto Žemaičio (Alytaus r.) prisijungė Vidmantas Vyšniauskas (Širvintų r.), Justinas Kavaliauskas (Radviliškio r.) ir Rolandas Vilkelis (Kėdainių r.). Darbų ciklas šiose įmonėse trunka 8 mėn. Plėvele dengti šiltnamiai, kur daržovės dera vasarą, kooperatyvui neparankūs. Mat produkcija turi atitikti kokybinius europinių standartų reikalavimus, būtina planuoti skinamų daržovių kiekį, nes to reikalauja prekybos centrai, reikalinga tinkama tara. Yra ir kitų reikalavimų – stojamasis mokestis, metinis įnašas.
– Prašome paaiškinti, kokią naudą davė gamintojų grupės sukūrimas?
– Tiesioginės išmokos už hektarus neatspindi gamybos intensyvumo, tad ES šį sektorių nusprendė remti per gamintojų grupes ir organizacijas. Įkurtas kooperatyvas atitiko to meto teisinę bazę ir 2012 m. tapo gamintojų grupe. Parengę projektą per penkerius metus logistikos tikslams (sandėliai, pakrovimo technika, specialus transportas, tara ir kt.) panaudojome 2,12 mln. Eur (25 proc. šios sumos sudarė narių įnašas, o 75 proc. – ES lėšos). Šios investicijos gerokai padidino realizacijos spartą ir šiuo metu sėkmingai pristatome produkciją beveik visiems šalies didiesiems prekybos tinklams.
– Kitas žingsnis – gamintojų organizacija?
– Per 4 mėn. Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) turime pateikti atitinkamus duomenis apie įvykdytas gamintojų grupei skirtas užduotis ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) turėtų suteikti gamintojų organizacijos statusą. Reikalavimai veiklai griežtės: investicijoms bus galima skirti iki 4,1 proc. sumą (kurią lygiomis dalimis sudarys ES ir gamintojų grupės lėšos), apskaičiuotą nuo apyvartinių lėšų dydžio. 10 proc. šios sumos privaloma skirti gamtos apsaugai. Pvz., šiemet apyvartinės lėšos sudarė per 7 mln. Eur, maksimali suma investicijoms būtų apie 300 tūkst. Eur ir apie 30 tūkst. Eur būtų skiriama aplinkosaugai – taupant energiją šiltnamiams apšildyti, modernizuojant laistymo įrangą ir kt.
Iš tikrųjų įvairių ES šalių gamintojų organizacijų logistikos centrai steigėsi dešimtmečiais ir apimtimis mes jiems dar ilgai neprilygsime. Šiltnamių modernizacija ir gamintojų grupės steigimas pradėtas per vėlai, nors apie tai jau kalbėta prieš dešimtmetį.
– Šiuo atveju turėtų plėstis ir žieminių šiltnamių plotai?
– Jau dabar statomi nauji ir renovuojami 22 ha tokių šiltnamių. Būtų gerai, jei po kelerių metų žieminių šiltnamių plotas Lietuvoje prilygtų 100 ha, o vegetacija truktų apskritus metus. Šalies vartotojams tuomet visiškai pakaktų savų daržovių.

Laimučio BRUNDZOS nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.