Šventė su nusivylimo ir priekaištų prieskoniais

Kaune vykusi konkurso „Metų ūkis 2019“ prizininkų apdovanojimų šventė vainikavo visą rudenį šalies regionuose vykusius atrankinius turus, kurių metu žemdirbiai dalijosi patirtimi, mokėsi verslumo ir ištvermės. Deja, ir šventė neapsiėjo be nuoskaudos ir priekaištų žodžių valdantiesiems, kuriais žemdirbiai labai stipriai nusivylė ir dėl kurių veiksmų liko tarsi išduoti.

Iš chaoso išaugęs daigas

Konkurso organizatorė Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) visus tris atkurtosios Nepriklausomybės dešimtmečius buvo žemdirbius motyvuojanti jėga, telkianti pažangos, bendruomeniškumo ir kooperacijos siekiams. Būtent LŪS nariai iškėlė prarajos tarp miesto ir kaimo, sostinės ir regionų problemą, kuri nūnai grįžo visiškai neprognozuota valdžios vyrų reakcija. Dar vakar žadėję paramą valstybės stabilumą garantavusiam žemdirbiui, šiandien politikai nuo jo nusisuka.

„Tačiau iš dabarties chaoso ūkininkas išaugina daigą, lemsiantį kitų metų derlių“, – taip LŪS pirmininkas Jonas Talmantas apibūdino konkurso „Metų ūkis 2019“ dizainerio sukurto laimėtojų prizo idėją, atspindinčią šių dienų aktualijas.

Oficialioji statistika liudija, jog šalyje įregistruota apie 115 tūkst. ūkininkų. LŪS vienija apie dešimtadalį pačių pažangiausių ir į efektyvų, tvarų ūkį orientuotų žemdirbių, puoselėjančių įvairaus dydžio augalininkystės, gyvulininkystės ir mišrius ūkius. Per pastaruosius tris dešimtmečius organizacija išsikovojo pripažinimą šalyje, užmezgė ryšius su kitų Europos valstybių kolegomis. Integracija, dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose, ES parama suteikė LŪS nariams daugiau galimybių vystyti nacionalinį žemės ūkio verslą, gebėjimą išeiti į užsienio rinkas, būti visaverčiais valstybės ekonominės ir socialinės gerovės kūrėjais.

„Per pastaruosius dešimtmečius žemdirbiai labai atsargiai vertino kooperacijos, savivaldos bandymus rajone ir tik LŪS rado visuotinį pritarimą, – pastebi Pakuonio sen. (Prienų r.) ūkininkas ir „Metų ūkio“ prizininkas Donatas Šimukonis, – tai lėmė autoritetą kaime pelnę vadovai, kryptinga sąjungos skyrių veikla.“

Pasak D. Šimukonio, būtent LŪS skatino ūkininkus analizuoti savo verslo kaštus ir vertinti grąžą, prognozuoti ūkio vystymosi tendencijas, ieškoti pasirinkimų. Vieni į kitus pasidairydami ūkininkai augo, ugdė sau pamainą. Būtent jaunimas talkino tėvams rengti ūkių modernizavimo projektus, siekti gamybos efektyvumo mažinant kaštus.

Ūkininkai nevengė ir aštresnių temų. „Mums nežinomi politikų susitarimai pačius pažangiausius, europinio lygio Kauno rajono ūkius pasmerks tapti Kauno miesto teritorija, – sakė ilgametis Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alvydas Rimdeika, – kaip bus su žemdirbių investicijomis, socialine kaimo gyventojų sumaištimi?“

Šių dienų problemas su apmaudu kartojo ir kiti žemdirbiai, o Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, dar neseniai buvęs ūkininkas, žemdirbių savivaldos lyderis prasitarė: „Jaučiuosi atsidūręs tarp kūjo ir priekalo, kai muša ir savi, ir svetimi.“ Jo nuomone, šiandien ūkininkas susiduria su milžiniška verslo rizika, kurią suvaldyti galima tik susivienijus.

Geriausių ūkių įvairovė

Prieš porą dešimtmečių „Metų ūkio“ konkurso nugalėtojais rajonų LŪS skyriai išrinkdavo stambių prekinių ūkių šeimininkus, išlaikiusius verslo investicijų rizikos egzaminą. Vėliau atsirado šeimos ūkiai, kai tėvams į pagalbą atėjo mokslus baigęs ir emigranto praktiką atlikęs jaunimas. ES ir valstybės parama kaimo plėtrai stiprino šeimos ūkių konkurencingumą, diegė kooperacijos galimybes, agroverslo diversifikavimo alternatyvą. Trečią LŪS dešimtmetį ūkininkai pasitiko daugiasluoksniu ir įvairialypiu kaimo ir žemės ūkio verslu. Antai konkurso „Metų ūkis“ II vietą Akmenės r. laimėjo trijų šeimų – Eugenijos ir Aleksandro Damskių (tėvų) ir Vitalijos ir Dariaus Damskių bei Gintarės ir Pauliaus Damskių (sūnų šeimų) – augalininkystės ūkis. Ignalinoje taip pat II vietą laimėjo tėvo ir dviejų sūnų – Romaldo, Tomo ir Vigilijaus Gaidamavičių ūkis. Varėnos r. I vietą laimėjo Dalijos ir Stasio Barkauskų mišrus ir jų sūnaus Mariaus Barkausko gyvulininkystės ūkis. Druskininkų sav. II vietą laimėjo brolių Justino, Juliaus ir Vaido Pilvelių mėsinės gyvulininkystės ūkis, Kėdainių r. I vieta atiteko dviejų brolių Sabulių šeimų – Ievos ir Dainiaus bei Virgilijos ir Gedimino – augalininkystės ūkiams.

Amžiumi vyriausias Ignalinos r. mišraus ekologinio ūkio šeimininkas Romaldas Gaidamavičius, jam 72 m. Tėvui ūkyje talkina du sūnūs. Jauniausias konkurso prizininkas – Druskininkų sav. ūkininkas Vaidotas Pilvelis, jam 25 m.

Tarp 116 „Metų ūkio“ nugalėtojų – 56 augalininkystės, 25 gyvulininkystės, 33 mišrios gamybos ūkiai. Vidutinis ūkio dydis – 165 ha. Tik du ūkiai įgyvendinę vadinamąją trumpąją maisto grandinę. Širvintiškiai Kasia ir Zbignev Jankun laiko 170 galvijų (80 melžiamų karvių), 200 avių, žaliavą perdirba ir produkciją parduoda ūkininkų turgeliuose. Šilališkiai Ona ir Gedeminas Sungailai dirba 22 ha, augina spelta kviečius, gamina spelta miltus ir makaronus, taip pat puoselėja nedidelius šilauogių, braškių ir smidrų plotus. Tarp konkurso nugalėtojų – 7 uogininkystės, 2 gėlininkystės, 5 bitininkystės, po vieną žuvininkystės, daržininkystės ir avininkystės ūkį.

Kryžiuojamas žemės ūkis

LŪS vadovo J. Talmanto kalba buvo motyvuotai aštri, ne kartą pertraukta gausiai susirinkusiųjų plojimais. Išvardijęs visus, į kuriuos kreipiasi, J. Talmantas kalbėjo: „Smagu matyti taip ypatingai gausiai šiandien susirinkusius pagerbti tuos, kurie 2019 m. tapo jau dvidešimt šeštąjį kartą organizuoto konkurso „Metų ūkis“ laimėtojais. Šiais metais jie ypatingi, nes išdrįso išeiti į viešumą tokio negatyvaus požiūrio į žemės ūkį laikmečiu! Noriu pridurti, jog ir tie, kurie šiais metais liko be apdovanojimų – yra kryžiuojamo žemės ūkio laimėtojai. Trečius metus iš eilės ūkininkaujame sudėtingomis gamtinėmis sąlygomis ir dar balansuojame ant išlikimo ribos, tik nežinia, ar ilgai.“

Kreipdamasis į politikus, J. Talmantas klausė: „Kur tie jūsų žadėtieji darbai dėl klestinčio žemės ūkio, kai jumis pasitikėdami žemdirbiai už jus balsavo? Nuoširdžiai noriu jums pasakyti: jeigu tik tiek galite padaryti dėl ūkininkų, ką iki šiol padarėte, grįžkite namo prie ūkininkavimo ar kitų savo veiklų, nes jau tikriausiai pamiršote, kokie kasdieniai darbai ir kokia jų tikroji vertė.“

Pasak J. Talmanto, neseniai Vyriausybė su Prezidentūra teikė Seimui savo mokesčių paketus dėl 2020 metų Lietuvos biudžeto su intencija surinkti daugiau lėšų naujai gerovės valstybei. Didelę siūlomų naujai surinktų lėšų sumą numatyta paimti iš žemės ūkio, kuris, šalies valdininkų nuomone, Lietuvoje gyvena per gerai ir per mažai prisideda prie bendros gerovės. LŪS vadovas teigė, jog keliolika žemdirbių savivaldos organizacijų nusprendė skelbti visą Lietuvą apimančią žemdirbių protesto akciją. Pirmoji taiki ir tyli akcijos dalis „Žaliasis kryžius“ startavo lapkričio 7 d. ir vien LŪS Facebook paskyroje ši žinia per pirmąjį akcijos savaitgalį sulaukė 120 tūkst. peržiūrų! Dar pastebėta, jog kiti visuomenės sluoksniai mano esantys geresni ir jų verslai teisingesni nei žemės ūkio. O juk iš tiesų daugeliui jų išsilaikyti padeda būtent ūkininkas: pirkdamas techniką, trąšas, augalų apsaugos, veterinarines priemones, automobilius, kurą, logistikos, mokymo, konsultavimo ir kitų daugybę aptarnavimo paslaugų, parduodamas savo užaugintą produkciją, skirtą perdirbti. Dar bando įteigti, jog šiandienos ūkininkas labiausiai teršia gamtą, yra tiesiogiai atsakingas už valstybei priklausančią ir netvarkomą melioraciją.

Teistumą gauti lengva

LŪS vadovas J. Talmantas kvietė ūkininkus visuomenės dėmesį patraukiančiai taikiai traktorių akcijai lapkričio 26 d., nors jau iš anksto įspėjama: „Renginių keliuose organizavimo nesuderinimas su policija ir kitomis teisės aktuose nurodytomis institucijomis užtraukia baudą nuo 140 iki 300 Eur.“

LŪS vadovas prisiminė, kaip šalies žemdirbiai 2003 m. gegužę blokavo kai kuriuos kelius į Latviją ir Lenkiją bei automagistralę prie Klaipėdos. Blokadą žemdirbiai nutraukė tik gavę Vyriausybės pažadą skirti pieno gamintojams kompensaciją už patirtus nuostolius. Kitų metų rugsėjį Lietuvos teismas pieno gamintojus vienijančios organizacijos vadovui Broniui Markauskui skyrė 60 parų arešto, atidedant bausmę vieneriems metams. Kartu buvo nuteisti dar 4 ūkininkai. Saulius Skvernelis 2016 m. formuodamas Vyriausybę apie B. Markauską kalbėjo, jog tai – „žmogus, socialiai atsakingas – gynęs žemdirbių teises. Tas teistumas atsirado nuo tos labai senos istorijos, kai žemdirbiai buvo įspausti į kampą ir užsiėmė, mano galva, neteisėta veikla – kelių blokada. Tai nėra ta istorija, kada galima sakyti, jog jis buvo teistas už gerus darbus.“

Policinės valstybės santvarka Lietuvoje buvo kuriama gana ilgai, atskirus sektorius prižiūrint tam pačiam asmeniui 2003 m. ir nuo 2016 m.

„Gal čia tik sutapimas? Bet čia jums atsakymas, kodėl mes, ūkininkai, tokie pasyvūs, – kalbėjo J. Talmantas, – nes nei vienas iš mūsų nenorime teistumo, kurį gauti Lietuvoje labai paprasta.“

Prizų lietus

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis, kreipdamasis į šventės dalyvius, pripažino, jog šiandien žemdirbiams – neramios dienos, kovojant dėl savo teisių. Ministras teigė palaikantis „Žaliųjų kryžių“ akciją, tačiau nepritariantis žemdirbių rengiamam išvažiavimui su traktoriais į gatves.

ŽŪM dovanos įteiktos keturiems konkurso prizininkams: Aldonai Baldišienei iš Šilutės r., Vaidotui Pilveliui iš Druskininkų sav., Romaldui Gaidamavičiui iš Ignalinos r. bei Kasiai ir Zbignevui Jankunams iš Širvintų r.

Europos Parlamento (EP) nario Bronio Ropės dovana ir kvietimas į ekskursiją EP atiteko jauniausiems konkurso prizininkams iš Druskininkų sav. – broliams Vaidotui, Justinui ir Juliui Pilveliams. Kito EP nario Juozo Oleko dovanos teko Virginijui Grumadui ir Eitvydui Jagėlai bei Daivai Šinkevičienei (Kauno r.).

Premjero padėkos raštus jo patarėja Leokadija Počikovska įteikė Ignalinos r. I vietos laimėtojui Zenonui Rubinui (pieno ūkis), Varėnos r. I vietos laimėtojams Dalijai, Stasiui ir Mariui Barkauskams (mėsinių galvijų ūkis), Vilkaviškio r. I vietos laimėtojui Algirdui Pilipavičiui (augalininkystės ūkis).

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančikas padėkos raštus įteikė Anykščių r. I vietos laimėtojams Rimai ir Valentui Gudėnams (mišrus ūkis), Kaišiadorių r. I vietos laimėtojams Danutei ir Gediminui Pašvenskams (mišrus ūkis) bei Kauno r. I vietos laimėtojams Raudonių ir Paurų ūkiui (augalininkystė, gėlininkystė).

Visiems konkurso „Metų ūkis 2019“ prizininkams (139) savo dovanų teikė pagrindiniai rėmėjai – UAB „Biržų žemtiekimas“ ir „Agrochema“ vadovai Saulius Silickas ir Erikas Bėrontas.

Specialius rėmėjų prizus už tiksliosios žemdirbystės propagavimą ir ūkio tvarumą gavo kėdainiškis Nerijus Sadauskas (prizą įsteigė „DOJUS agro“) ir zarasiškiai Rita ir Darius Valiūnai („Swedbank“).

Justinas ADOMAITIS

ŪP korespondentas