Teks pratintis prie mobiliosios medicinos

Mažos kaimo mokyklos, erdvūs kultūros namai, paštai grimzta praeitin, jų nebereikia, nes regionuose nebėra gyvybės. Bet pastatai tebestovi, tik dabar jie dažnai jau vaiduoklišką išvaizdą įgavę, apgriuvę, belangiai. Kelio­se Kupiškio rajono gyvenvietėse iki šiol tokiuose tuščiuose pastatuose veikė medicinos punktai, dirbo slaugytojos. Galima tik įsivaizduoti, kokia ten aplinka, kokia žvarba viduje rudeniop ir žiemą, kokios patalpų išlaikymo ir šildymo sąnaudos. Medikai įrodė esą kantriausi, su optimizavimo šūkiu iš kaimo pasitraukus visoms įmanomoms paslaugoms, jie dirbo ir laukė sprendimų.

Važinės į gretimą ambulatoriją
Nuo šių metų sausio Kupiškio rajono politikai nusprendė uždaryti tris kaimo medicinos punktus – Naivių, Palėvenėlės ir Laičių. Punktai uždaromi, bet paslaugos išlieka. Slaugytojos be darbo nebus, važinės į gretimą Skapiškio ambulatoriją. O kaip bus su sergančiais kaimo gyventojais?
Jie kartą per mėnesį iš kaimų Kupiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų bus atvežami į artimiausią ambulatoriją, šiuo atveju – į Skapiškį ir į Kupiškio centrą, ten apžiūrimi, jiems išrašomi kompensuojamieji vaistai, atliekami būtini nesudėtingi tyrimai, procedūros. Tokia tvarka kupiškėnams nėra naujiena, bene prieš dešimtmetį buvo uždarytas Migonių, vėliau Bakšėnų medicinos punktai, taip vežiojant į artimiausias ambulatorijas buvo aptarnaujami tenykščiai gyventojai.
Kupiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro direktorė Dovilė Kulbokienė sakė, kad minėtuose punktuo­se prisirašiusių pacientų liko nuo 200 iki 370, tuo metu kituo­se yra ir 1000, ir 800 ar 600. Minėtiems trims punktams išlaikyti centras skyrė per 13 tūkst. eurų, turėjo per 5 tūkst. eurų nuostolių. Į patį punktą Naiviuose per metus ateidavo 190 ligonių, į Laičių – 150.
Pacientų prisirašymas irgi yra nelygiavertis. Atokiuose kaimuose gyvena senimas, jaunimo ir vaikų mažai arba išvis jų nėra, vadinasi, ir pinigėliai medikams liesesni, mat valdžios nustatyti skirtingi įkainiai, tarkim, už 65 metų ir vyresnį senjorą per metus gydymo įstaiga gauna 41,78 euro, o už vaiką iki vienų metų – 110,90 euro. Būtų daugiau vaikų, būtų daugiau ir lėšų, bet nėra, yra pigesni senjorai, kuriems medicinos pagalba ir yra svarbiausia, būtiniausia.

Tvariausios – bažnytėlės ir kapinės
Pasikalbėję, pasiginčiję, poetiškai situaciją palyginę su Anykščių šilelio šimtamete praeitimi, esą, „kaime dabar tik ant lauko pliko bažnytėlė ir kelios kapinės liko“, politikai balsų dauguma pritarė sprendimui uždaryti punktus. Argumentas – paslaugos išlieka, tik jos bus mobiliosios.
Gruodį sušauktame rajono tarybos posėdyje vėl teko svarstyti medicinos klausimus. Nuspręsta į Adomynės mokyklą–daugiafunkcį centrą įkelti vietos medicinos punktą, kuris iki šiol glaudėsi medinia­me dvare, tam skirti vieną klasę. Panašus sprendimas priimtas ir užpernai, medicinos punktas įkurdintas Rudilių Jono Laužiko universaliame daugia­funkciame centre. Čia darbo sąlygos geresnės, šilta ir patogu pacientams, mažesnės patalpų išlaikymo sąnaudos, džiaugiasi ir slaugytoja, ir pacientai.

Statistika negailestinga
Priimdami sprendimus kai kurie rajono politikai negailėjo kritikos savivaldybės ir centro administracijai dėl kaimo punktų uždarymo. Centro direktorė D. Kulbokienė ŪP išsamiau papasakojo apie rajone ir kaimuo­se susidariusią situaciją. Galima labai piktintis, kad mažėja žmonių, jie emigruoja, išvažiuoja, ir nieko nedaryti. Ko tada sulauksime?
„Atsisakydami patalpų, su­keldami kaimo gyvenvietėse ir didesniuose miesteliuose daugiau įstaigų po vienu stogu, sutaupom ne tik savo lėšų. Dažnai žmonės neturi kuo atvykti iki punktų, neliko maršrutinių autobusų, turi samdyti kaimynus, pažįstamus. Dabar suvešim pacientus savo transportu, jau paskyrėm laiką, šeimos gydytojus. Toks sprendimas racionalus ir jų, ko gero, reikės vis daugiau“, – argumentus vardijo pašnekovė.
Pasak direktorės, šis grau­denimas išlaikyti turimą struk­tūrą nublanksta prieš sta­tistiką.
Prisirašiusių ir sveikatos draudimu draustų pacientų rajone centras turi 16 tūkst. 416, dar apie 1 tūkst. yra nedraustų, tai dažniausiai kaimo žmonės, už juos įstaiga lėšų negauna. Per pastaruosius penkerius metus kasmet vidutiniškai pacientų sumažėja 430, taigi kas mėnesį netenkama 35 pacientų. O visi pinigai uždirbami būtent iš ligonių. Ligoniai suskirstyti į grupes pagal amžių, nustatyti skirtingi įkainiai, ir tai tuštėjančiai provincijai nulemia mažesnius pinigus.

Pigūs ir brangūs pacientai
„Didžiausi pinigai, beveik 111 eurų, skiriami už kūdikius iki vie­nų metų. Jų turim 98. Vyresnių vaikų ir paauglių priskaičiuojama po kelis šimtus, o daugiausia yra „pigių“ ligonių. 18–49 metų turim apie 5,5 tūkst., nuo 50 iki 65 metų yra 4196, vyresnių nei 65 metai yra 4088. Šiems pacientams skiriamos lėšos yra nuo 22,76 euro iki 41,78 euro per metus. Ir turim verstis su šiais pinigais, išgyventi, skaičiuoti kiekvieną eurą. Kokius norus ir lūkesčius beturėtume, tikrovė yra tokia, neigti jos nėra prasmės“, – sakė pašnekovė ir pridėjo pokalbio pabaigai šviesesnį akcentą.
Centre padaugėjo jaunų šeimos gydytojų, yra atvykusių medikų šeimų. Tai, kas įvardijama nykimu, griuvimu, galbūt yra tik šio laikotarpio neišvengiami pokyčiai, tik reikia juos išnaudoti, o ne ignoruoti.

Virginija JUŠKIENĖ
ŪP korespondentė