Ūkininkų bendradarbiavimas – galimybė užsidirbti daugiau

Noras dirbti pelningiau ir tvirčiau jaustis krizių akivaizdoje ūkininkus verčia keisti ir savo veiklos strategiją. Vienas tokiu būdų – būrimasis į kooperatines bendroves, padedantis ne tik dalytis įgyta patirtimi, bet ir ūkiuose aktyviau diegti technikos naujoves ar optimizuoti veiklą, kuriai šiandien neretai trūksta efektyvumo. Kooperatyvų naudą jau seniai pajuto įvairių Vakarų Europos šalių ūkininkai, supratę, kad lengviausias išlikimo rinkoje ir stiprėjimo būdas yra ėjimas bendradarbiavimo keliu.

Lietuvoje kooperatyvai ir mažesni, ir jaunesni
Nors kooperacija ir yra efektyvus būdas ūkininkams išsilaikyti ir net pagerinti savo pozicijas rinkoje, stiprinti savo derybines galias su supirkėjais ir tiekėjais, tačiau Lietuva pagal kooperatyvų kūrimą ir jų įvairovę vis dar smarkiai atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių. Tam nemažą įtaką turėjo ir tai, kad tokia veiklos rūšis Lietuvoje ganėtinai nauja, čia veikiantys kooperatyvai neretai skaičiuoja tik 10–15 veiklos metus, o Vakarų Europoje kai kurie jų veikia ir 100 metų.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Teisės taikymo ir kooperacijos skyriaus vedėjas Alfredas Gustas pažymėjo, kad įvairiais kooperatyvais garsėjančių įvairių Vakarų šalių patirtis rodo, kad toks ūkininkų susivienijimo būdas ne tik didina pačių smulkiųjų bei vidutinių ūkininkų gerovę, bet ir duoda teigiamą impulsą produktų vartotojams ir visai valstybių ekonomikai.
Maža to, kooperatinių bendrovių kūrimasis padeda spręsti ir regionines problemas. Sėkmingai finansiškai veikiantys ir efektyvūs ūkiai sukuria stabilias ir gerai apmokamas darbo vietas, o tai reiškia didelę socialinę naudą kaimo vietovėms. Tai ypač aktualu nemažai daliai Lietuvos regionų, šiuo metu kenčiančių nuo didelės emigracijos ir menko darbo vietų pasirinkimo.

Vokietijos kooperatyvai užima pusę rinkos
Šiuo metu Lietuvoje yra registruota per 500 kooperatinių bendrovių, iš jų yra per 200 žemės ūkio kooperatinių bendrovių. Šis skaičius, palyginti su Vakarų Europa, yra nuo kelių iki keliolikos kartų mažesnis. Pavyzdžiui, už Lietuvą mažesnėje Danijoje kooperatyvams priklauso beveik visi žemės ūkio produkcijos gamintojai.
Stipriais pieno ūkiais garsėjančioje Skandinavijoje kooperatyvai funkcionuoja kaip įmonės ir prie jų prisijungti nėra sunku. Įprasta praktika Danijoje – dalies kooperatyvo gautų pajamų skyrimas įvairioms konsultacijoms ir investicijoms.
Danijos kooperatyvai sėkmingai veikia ir už savo šalies ribų, pavyzdžiui, Švedijoje. Danai valdo vis daugiau Švedijos mėsos ir pieno sektoriaus, be to, aktyviai reiškiasi ir grūdų sektoriuje. Pačioje Švedijoje vietos žemės ūkio kooperatyvai taip pat nestokoja populiarumo, tiesa, čia stebimas jų konsolidavimosi procesas. Nors kooperatyvų Švedijoje mažėja, tačiau jie darosi vis stambesni.
Vokietijos žemės ūkio sektoriuje ir maisto pramonėje veikia apie 2 400 kooperatinių bendrovių, kurios užima apie 50 proc. rinkos dalies. Kooperatyvai tiekia pačią įvairiausią produkciją, pradedant trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis, mašinomis ir pašarais, baigiant grūdų, aliejinių kultūrų, sėklų, pieno, vyno ir kitų produktų pardavimu. Rytų Vokietijoje žemės ūkio kooperatyvai valdo apie trečdalį žemės ūkio naudmenų ploto.
Visus Prancūzijos kooperatyvus jungia organizacija „Coop-de-France“, vienijanti 2 400 žemės ūkio srities kooperatyvų ir 11,5 tūkst. žemės ūkio technikos kooperatyvų. Daugiausia šioje šalyje yra vyno gamybos, pienininkystės ir vaisių bei daržovių auginimo kooperatyvų. Iš viso kooperatyvams priklauso apie 860 tūkst. Prancūzijos ūkininkų.

Idėją kooperatyvui padiktavo krizė
Vienu iš sėkmingo susivienijusio lietuvių ūkininkų veikimo pavyzdžių laikomas 2008 m. įkurtas žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“. Atsirasti mobiliuosius ūkininkų turgelius organizuojančiam kooperatyvui postūmį davė prasidėjusi finansų krizė ir kritusios žaliavų supirkimo kainos.
Anot kooperatyvo atstovų, turgeliai sudarė puikias sąlygas naujiems smulkiems gamintojams atsirasti, nes skatino ūkininkus jungtis ir be tarpininkų pardavinėti ne žalią, o perdirbtą produkciją.
Šiuo metu „Lietuviško ūkio kokybė“ turi 12 narių, bet bendradarbiauja su daugiau nei 200 šalies ūkininkų. Kooperatyvas sutartis sudaro tik su tais ūkininkais, kurie turi tautinio paveldo arba išskirtinės kokybės sertifikatus.
„Saugome savo prekės ženklą, nenorime, kad siūlomos prekės suprastėtų, todėl vykdome savikontrolę – patys ūkininkai stebi, kas ir kaip prekiauja turgelyje. Ir tai duoda tikrai gerų rezultatų“, – sako kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktoriaus pavaduotoja Vilma Eimutienė.
Moters teigimu, kooperatyvo sėkmės priežastis glūdi supratime, kad svarbiausia yra idėja, tikėjimas padaryti tai, ko anksčiau nebuvo, ir entuziazmas.

Bendradarbiavimui – europinė parama
Apie sėkmingo ūkių bend­radarbiavimo naudą kalbant vis dažniau, lietuvių ūkininkų nuostatos dėl būrimosi į kooperatyvus po truputį kinta. Tam įtakos turi ir atsiradusios naujos galimybės gauti finansavimą kooperatyvų bei kitų gamintojus vienijančių organizacijų steigimuisi.
ES remiama Lietuvos kaimo plėtros programa skatina kuo lengvesnį gamintojų grupių steigimą žemės ūkio sektoriuje. Tam sukurta priemonė „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas žemės ūkio sektoriuje“ ir kviečia iš ne mažiau kaip 10 fizinių ir (ar) juridinių asmenų sudarytą ir ne anksčiau kaip 2014 metų sausio 1 dieną įregistruotą juridinį asmenį teikti paraiškas gauti investicijas.
„Visų pirma, šia priemone yra remiama įvairių juridinių asmenų, tokių kaip kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), kuriuos įsteigė ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės, veikla, įgyvendinant penkerių metų verslo planą. Taip pat siekiama, kad priemonės remiama veikla paskatintų žemės ūkio produktų žaliavas teikiančių ūkininkų įsiliejimą į rinkas ir tokiu būdu prisidėtų prie viso žemės ūkio sektoriaus plėtros. Įsteigtos gamintojų grupės padės susijungusiems žemės ūkio produktų gamintojams efektyviau dalyvauti rinkų procesuose, taip pat racionalizuoti savo ūkių veiklą, palankiau parduoti juose pagamintus produktus ir gauti daugiau pajamų“, – apie priemonės tikslus kalbėjo A. Gustas.
Iš viso 2014–2020 m. laikotarpiu minėtajai priemonei įgyvendinti yra numatyti 1,788 mln. Eur.
ŽŪM specialistai tikisi, kad įsteigtų gamintojų grupių naudą netruks pajusti visi žemės ūkio produktų gamintojai. Kooperatyvai ir kitokio pobūdžio ūkininkų susivienijimai atliks rinkos poreikius atitinkančių ūkių vaidmenį ir didins smulkiųjų ūkių ekonominį gyvybingumą.
Parama pagal minėtąją priemonę už pirmuosius, antruosius, trečiuosius, ketvirtuosius ir penktuosius verslo plano įgyvendinimo metus negali viršyti atitinkamai 10, 9, 8, 7 ir 6 proc. metinės parduotos produkcijos vertės. Vis dėlto ši suma už vienus veiklos metus negali viršyti 100 tūkst. Eur.

Justino ADOMAIČIO nuotrauka