Užaugs karta, už jokius pinigus nenorinti užsiimti kiaulininkyste

Nors ir atsidūręs koronaviruso pandemijos šešėlyje, afrikinis kiaulių maras (AKM) nuolat primena apie save. Lietuvos kiaulių ūkiuose įsiplieskia nauji AKM židiniai. Vakcina nuo AKM, kaip ir nuo Covid-19, dar nesukurta, bet koronavirusą sutelktomis valdžios, medikų, visuomenės pastangomis pavyko pristabdyti, o AKM nesiseka įveikti 6 metus. Ko trūksta, kad Lietuva ilgiau nebūtų suskirstyta AKM zonomis, iš kurių negalima eksportuoti kiaulienos į užsienį, o Lietuvos kiaulininkystės sektorius atsigautų?

Didieji rūpesčiai

„Reikia žmonių supratingumo, sąmoningumo, atsargumo ir bendradarbiavimo. Išmokome greitai rasti AKM virusą, kurį slepia laukinė gamta. Iškart neutralizuojame apsikrėtusius šernus ir jų gaišenas. Didieji rūpesčiai prasideda, kai virusas patenka į kiaulides, kiaulių fermas. Vos nustačius AKM protrūkį, ne tik tuoj pat sunaikinamos visos maro židiniu virtusiame ūkyje laikomos kiaulės, bet ir pradedamos tikrinti arčiausiai esančios kiaulininkystės įmonės. 10 km spinduliu nuo AKM židinio visi komerciniai kiaulių kompleksai, mėsinės 40 dienų negali parduoti gyvulių, mėsos.

Jeigu kiaulių augintojai, ypač smulkieji, kasdien kruopščiai laikytųsi biologinės saugos taisyklių, esu įsitikinęs, AKM įveiktume. Tačiau AKM pavojingas tik kiaulėms, todėl visuomenė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pranešimus apie naujus ligos užkrėstus ūkius jau skaito abejingai arba išvis nekreipia į juos dėmesio“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė VMVT direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas.

Neįprastai anksti

Vis dėlto AKM Lietuvoje aprimo. Virusas silpsta, nebe toks grėsmingas, kaip 2014 m., kai pateko į mūsų šalį. „Šiemet VMVT, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai kol kas tyrė tik 103 šiuo virusu užsikrėtusių šernų gaišenas. Buvo metų, kai fiksuodavome daugiau nei tūkstantį AKM atvejų. Dalį Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijos, ilgiau nei metus buvusios III AKM zonoje, kurioje kiauliena, jos produktais, pažymėtais specialiu sveikatingumo ženklu, prekiauti galima tik vietinėje rinkoje, Europos Komisija gegužės mėnesį priskyrė II zonai. Joje kiaulininkystės apribojimai gerokai švelnesni. Gaila, kad virusas šiemet aptiktas viename Molėtų r. kiaulininkystės ūkyje. Neįprastai anksti, balandžio mėnesį. Toliejų kaime, bendrovei „Takažolė“ priklausančioje kiaulių fermoje nuo balandžio 16 d. sunaikintos 8 555 kiaulės. Raginsime kiaulių augintojus nuolatos ir dar kruopščiau laikytis biologinės saugos, dažniau jiems patarsime“, – žadėjo VMVT direktoriaus pavaduotojas.

Kovą laimėjo tik Čekija

Tačiau ir kitos ES šalys, į kurias įsisuko AKM virusas, negali girtis, kad įveikė užkratą.

„Kovą su AKM kol kas yra laimėjusi tik Čekija, kuriai ES Komisija atšaukė visus apribojimus eksportuoti gyvas kiaules, kiaulieną į ES ir trečiąsias šalis. Panašias apsaugos nuo AKM viruso priemones, kurios buvo sėkmingos Čekijoje, bando ir Belgija. Užkrėstų vietovių daugėja Vengrijoje ir Lenkijoje, ypač miškuose. Estijoje paskutinį kartą AKM šernui iškart nustatytas 2019 m. vasarį, visi kiti ligos atvejai patvirtinti tik po kelių papildomų tyrimų“, – AKM grėsmės lygį Lietuvoje ir kitose ES šalyse apibūdino V. Paulauskas.

Nei juoda, nei balta

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Žultauskas AKM situaciją vadina „nei juoda, nei balta“. „Koronavirusas ir AKM – nelygintini dalykai. Tik mums, laikantiems kiaules, rūpi, kada afrikinis kiaulių maras galutinai pasitrauks iš mūsų šalies. Nuo koronaviruso karantino suvaržymų atsigaunančiai visuomenei svarbiausia, kad parduotuvėse būtų nebrangiai kainuojančios kiaulienos. Tik savo sveikata susirūpinę patriotai nori sužinoti, kokia ta kiauliena – lietuviška ar iš užsienio atvežta, kaip užaugintos ir kokiomis sąlygomis laikytos, galbūt žmonėms kenksmingais dirbtiniais augimo hormonais šertos kiaulės, iš kurių kiauliena pagaminta“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino J. Žultauskas.

Kenčia, bet nesustabdo

Anot J. Žultausko, dalis Europos nuo AKM kenčia dar ilgiau negu Lietuva, bet viruso nepajėgia sustabdyti.

„Ramu, ramu, staiga kur nors įsiplieskia maro židinys, paskui ir vėl ilgai tylu. Jeigu kokia masinė užkrečiamoji liga ilgai siaučia, reikia ne tik kovoti su jos pasekmėmis, bet ir pašalinti priežastis. AKM iš šernų plinta. Galiu sąžiningiausiai laikytis biologinės saugos reikalavimų, bet, aplink mano vadovaujamą įmonę, Kaišiadorių r. bendrovę „Norsvin Lietuva“, slankiojant šernams, virš jos nuolat kabės AKM pavojus. Gali paversti savo namus tvirtove, bet jeigu aplink juos važinėtų rusų tankai,vienas neapsigintum“, – tvirtino Kiaulių augintojų asociacijos prezidentas.

Kas trukdo?

J. Žultauskas išvardijo, kas trukdo įveikti AKM.

„Vieni medžiotojai pataiko į šerną, kiti – ne. Kai kurie kiaulininkystės ūkeliai nori tik užsikalti pinigų, o apsaugoti augintines nuo AKM jiems nerūpi. Užpernai net septintadalis naminėms kiaulėms nustatytų ligos protrūkių buvo pakartotiniai atvejai, tai yra laikytojai nepaisė veterinarijos pareigūnų ankstesnių perspėjimų, nebuvo pašalinę tikrintojų nurodytų trūkumų – nepatiesė prie kiaulių tvartų dezinfekcinių kilimėlių, neįsigijo specialių batų vaikščioti po kiaulides, nešėrė kiaulių tik šutinta žole. Neretai tokie užkietėję biologinės saugos taisyklių laužytojai net nepraneša VMVT apie kritusius gyvulius. Patys slapta užkasa kur nors už kiaulidės ir neaišku, ar kiaulė nugaišo nuo AKM. Kodėl mažiems ūkiams daug kas leidžiama, o dideliems kiaulininkystės kompleksams reikalavimai gerokai griežtesni? Taip skirstydami AKM niekada nenugalėsime“, – teigė J. Žultauskas.

Reikėjo ieškoti viruso silpnųjų vietų

Kazys STARKEVIČIUS

Seimo Kaimo reikalų komiteto vicepirmininkas

2008–2012 metais, kai buvau Lietuvos žemės ūkio ministras, AKM epidemija Europoje jau buvo prasidėjusi. Užkratas iki mūsų atslinko iš Rusijos, per Gruziją ir kitas posovietines šalis. Per vieną ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos posėdį kolegas iš kitų ES šalių kviečiau diskutuoti apie šernų nešamą į Šengeno erdvę didelį pavojų ir raginau pagalvoti apie vakciną nuo AKM. Sakiau: „Negalvokite, kad AKM nepateks pas jus. Šernams nereikia diplomatinių pasų, per valstybių sienas jie vaikšto pirmyn ir atgal, skersai ir išilgai.“

Minskas ilgai slėpė apie Baltarusijos miškuose sumedžiotus arba rastus nugaišusius ligotus šernus, pirmąsias apsikrėtusias kiaules.

Reikėjo dar tada ieškoti viruso silpnųjų vietų, į kurias galima smogti ir sunaikinti užkratą. Didžiosios ES šalys tokių mokslinių tyrimų nefinansavo, todėl vakcinos nuo AKM nėra iki šiol. Nors tai geriausia priemonė nuo užkrečiamųjų ligų.

Jeigu koronavirusas kankintų tik mažas valstybes, manote, galingosios pasaulio šalys leistų milijardus COVID-19 pandemijai sustabdyti?

Laukinius žvėris pradėjus vakcinuoti nuo pasiutligės, lapės, usūriniai šunys ja beveik neserga, baisios, mirtinos ligos neplatina.

Reikia lanksčiau spręsti AKM apkrėstų ūkių problemą. Kai užkrato židinys sunaikintas, po tam tikro karantininio, sanitarinio laikotarpio leisti žmonėms vėl auginti kiaules. Nors sau, savo reikmėms. Atsargiau, rūpestingiau negu iki nelaimės. Girdėjau, kad didžiųjų Lietuvos kiaulių kompleksų darbuotojai pasirašo su darbdaviais pasižadėjimus neauginti kiaulių namuose.

Dėl AKM visuomenės požiūris į kiaulininkystę dabar nepalankus. Jeigu ūkininką, kurio kiaulės buvo profilaktiškai sunaikintos, visą gyvenimą lydės tarsi geležimi odoje išdeginta AKM dėmė, tai netrukus užaugs karta, už jokius pinigus nenorėsianti auginti kiaulių.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas